Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika tvirtina, kad rengiant automobilių taršos mokesčio projektą, buvo atsižvelgta ir į socialiai jautriausią Lietuvos gyventojų grupę. Jis įsitikinęs, kad mokestis šiam žmonių sluoksniui nebus skausmingas. Be to, anot K. Mažeikos, surinktos lėšos bus naudojamos kompensacijos, kurias planuojama skirti taršių automobilių atsisakantiems gyventojams.
Ketvirtadienį Seime, Vyriausybės valandos metu, klausimą apie planuojamą automobilių taršos mokestį ministrams uždavė Seimo opozicijos lyderis, socdemas Julius Sabatauskas.
„Tai nėra joks taršos mokestis, tai net ne turto mokestis, o tai yra tiesiog registracijos rinkliava, nes tikrasis taršos mokestis yra akcizas. Kuo didesnė variklio galia, tuo daugiau sunaudoji kuro, tuo daugiau pili ir moki.
Ar Jūs negalvojate persvarstyti kitokį variantą, nes tai, kas dabar pasiūlyta yra, pirmiausia, neprotinga, nes tas žmogus, kuris sumokės kelis šimtus eurų, jis stengsis kuo ilgiau važinėti su tuo automobiliu ir toliau teršti, nepirkti kito, kad nereikėtų mokėti naujos rinkliavos?“, – klausė J. Sabatauskas.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas patikino, kad automobilių taršos mokestį Lietuvoje įvesti privalu, mat Lietuva šiuo klausimus atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.
„Europos Sąjungos šalyse yra tik dvi valstybės, kurios netaiko tokio mokesčio, tai yra Lietuva ir Estija“, – atkreipė dėmesį ministras.
Jis pažymėjo, kad apmokestinimo principai, kuriuos planuojama taikyti Lietuvoje nėra naujiena, mat, anot Ž. Vaičiūno, tokie patys taikomi ir kitos ES šalyse.
Aplinkos ministras K. Mažeika tikino, kad vien akcizo už degalus didinimas jokių problemų neišspręstų. Be to, jis priminė, kad Lietuvai dėl delsimo, neįsivedant automobilių taršos mokesčio, gresia bauda.
„Akcizo didinimas šiuo atveju neišspręstų esamos problemos ir tos, kuri programuojasi iki 2030 metų, kur Lietuvai gali tekti susimokėti 248 milijonus eurų už tai, kad neįgyvendinama taršos mažinimo transporto sektoriuje (programa – LRT.lt)“, – pabrėžė K. Mažeika.
Ministras ramino, kad Vyriausybėje ruošiant mokesčio projektą, buvo atsižvelgiama ir į socialiai jautriausių gyventojų sluoksnių interesus.
„Mes tikrai vertinome ypatingai socialiai jautrų gyventojų sluoksnį, grupę, kuriems yra siūloma galimybė pasirinkti, tai reiškia, kad pasirinkdami, pavyzdžiui, benzininį automobilį iki 130 gramų CO2 100-tui kilometrų, kur yra tikrai pakankamai nemažos grindys, gali visiškai nemokėti jokio mokesčio, nes tikime, kad tai yra motyvacija ir pirmas žingsnis dėl pasirinkimo galimybės“, – aiškino aplinkos ministras.
„Kitas dalykas – tas mokestis bus tik naujai registruojamiems arba perregistruojamiems automobiliams. Tai reiškia, kad teisėti žmonių lūkesčiai, kurie įsigijo dabar esamus automobilius, turimus automobilius, jie niekaip nebus nuskriausti ir jokio socialinio smūgio jie tikrai nepajaus. O planuodami įsigyti kitą automobilį jie turės galimybę pasirinkti ir planuoti, pagal savo finansus, galimybes ir poreikius“, – aiškino K. Mažeika.
Jis patikino, kad iš planuojamo automobilių taršos mokesčio surinktos lėšos bus naudojamas taršos prevencinėms priemonės, pavyzdžiui, kompensacijoms gyventojams, atsisakantiems taršių automobilių.
„Lėšos, surinktos iš akcizų, keliauja į biudžetą, kur naudojamos keliams ir kitoms priemonėms, kurios tikrai mažai susijusios su taršos prevencija, tai šios lėšos – kalbame apie tų priemonių išplėtimą, tai yra tokių, kaip kompensacijos už taršaus automobilio atsisakymą. Kalbu apie 1000 eurų kompensaciją“, – dėstė ministras.
