Kaune atidaroma tarptautinės kompanijos „Continental“ gamykla, kurioje planuojama įdarbinti tūkstantį darbuotojų. Įmonės vadovas Shayan Ali interviu LRT.lt teigė, kad Lietuvai žada automobilių industrijos proveržį bei juokauja, kad šalyje gamins dalis, kurios bus tinkamos net ir skraidantiems automobiliams.
Daugiau nei metus Lietuvoje trukusios tarptautinės automobilių dalių ir padangų gamintojos „Continental“ statybos baigėsi. Ketvirtadienį gamykloje oficialiai darbą pradėjo apie 200 darbuotojų, kurių vidutinis atlyginimas siekia 2,5 tūkst. eurų popieriuje.
Tačiau įmonės vadovas A. Ali LRT.lt teigia, kad jie rinkoje nori būti patrauklūs ne dėl atlyginimo, o todėl, kad patys išmokys jaunus studentus dirbti gamybos srityje, kuriant automobilių dalių komponentus.
– Šalių, kurių investicinė aplinka būtų panaši į Lietuvos, – ne viena. Tačiau pasirinkote būtent mus. Dėl kokių priežasčių?
– Buvo keletas priežasčių, kodėl nusprendėme investuoti Lietuvoje. Visų pirma, norėjome pradėti veikti rinkoje, kurioje yra daug potencialiai kvalifikuotos ir į technologijas orientuotos darbo jėgos. Pastebėjome, kad žmonės čia motyvuoti ir nori dirbti bei tobulėti technologijų srityje.
Žinoma, Kauną pasirinkome todėl, kad šis miestas jau daugelį metų Lietuvoje pirmauja elektronikos gamybos srityje. Čia nemažai studentų. Jų yra apie 30 tūkst., o 10 proc. iš jų pasirinkę studijas, kurios yra susijusios su technologijomis ar inžinerija. Teko lankytis Lietuvos inžineriniuose universitetuose ir mes likome maloniai nustebinti studijų lygio ir dėstytojų profesionalumo. Visi šie veiksniai ir privertė mus priimti sprendimą gamyklą atidaryti Lietuvoje.
Dar kartą noriu pažymėti, kad šis regionas turi daug potencialo ir toliau augti automobilių industrijos srityje. Automobilių industrija Lietuvoje nėra didelė, o potencialių aukšto lygio inžinierių – yra. Mes norime, kad jie su mumis dirbtų, o mes juos išmokytume.
– Kalbant apie regiono patrauklumą verslui yra sakoma, kad Rytų Europos regione vyrauja kvalifikuota, tačiau pigesnė nei kitur darbo jėga. Ar jūs su tuo sutinkate? Ar pigi darbo jėga galėjo būti priežastis, kodėl nuspręsta investuoti Lietuvoje?
– Lietuvą pasirinkome ne dėl pigios darbo jėgos, o dėl darbuotojų įgūdžių, techninių žinių ir jų patirties. Taip pat dėl požiūrio į darbą. Bendravau su studentais ir pastebėjau, kad jie turi didelį energijos užtaisą, norą ir atsidavimą dirbti. Tai ir buvo vienas iš pagrindinių faktorių ateiti į Lietuvą.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu palygintume Lietuvą su kitomis Rytų Europos šalimis, čia tikrai nėra pati pigiausia darbo jėga. Tačiau sprendimą priėmėme ne dėl kainos, o dėl kokybės.
– Ar įmonė svarstė investuoti į kitus regionus? Jei ne paslaptis, į kokius?
– Prieš investuodami mes vertiname rinkas ir Lietuva nebuvo vienintelė šalis mūsų taikiklyje. Dėl konfidencialumo negaliu atskleisti, kuriose šalyse svarstėme investuoti.
– Su kokiais sunkumais ir iššūkiais jūsų verslas susiduria Lietuvoje?
– Pagrindinis iššūkis, kaip greitai mums pavyks augti. Gali sukurti strategiją ir pasakyti, kad noriu atsidurti šiame taške po trejų metų. Tačiau kartu turime turėti planą, kaip tai pasieksime.
Nuo mūsų partnerių sėkmės, mūsų galimybių išmokyti naujus darbuotojus priklausys, kaip mums seksis. Jeigu nespėsime paruošti darbuotojų taip greitai, kaip ketinama tą padaryti, tuomet atsiras tam tikrų sunkumų.
– Kiek žmonių planuojate įdarbinti ir kokiose pozicijose?
– Planuojama, kad 2021 metų pabaigoje gamykloje dirbs 1000 darbuotojų. Turėsime darbo pasiūlymų gamybos ir perdirbimo inžinerijos, priežiūros srityje. Ieškosime techninių inžinierių, programinės įrangos specialistų, žmonių, kurie gali dirbti su robotais, taip pat aukštos kvalifikacijos operatorių.
Kalbant apie administracinę pusę, turėsime IT sektoriaus darbuotojų, buhalterių, kokybės specialistų, pardavimų vadybininkų. Turėsime beveik visas profesijas, kurių reikia gamyklos veiklai.
– Kiek žmonių šiuo metu jau dirba gamykloje?
– Apie 200, o metų gale žadame turėti apie 220 darbuotojų.
– Ekonomistai pabrėžia, kad Lietuvoje trūksta darbo jėgos, ar sutinkate su tuo? Kaip jums sekasi ieškoti darbuotojų?
– Galiu pasakyti, kad sunkumai slypi ieškant tik kai kurių sričių darbuotojų. Dėl kai kurių sričių pasisekė ir suradome aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Tai administracinė, žmogiškųjų išteklių ir IT sritys. Jei kalbėtume apie produkciją, taip pat pavyko rasti perdirbimo srities inžinierių.
Tačiau technologijų ir kokybės inžinierių bei programinės įrangos specialistų surasti sunku. Pastebėjome, kad trūksta patyrusių darbuotojų. Turime daug potencialių studentų, tačiau jie dėl suprantamų priežasčių dar neturi patirties. Žinojome, kad nerasime čia jau paruoštų aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tai yra normalu, nes šalis nėra didelė, o automobilių industrija – maža.
Mes žinojome, kad turėsime augti ir kartu auginti darbuotojus. Tai ir yra mūsų tikslas per artimiausius 3–5 metus išsiugdyti sau darbuotojus, kurie ateina iš universitetų.
– Kaip sekasi bendradarbiauti su Lietuvos universitetais?
– Labai gerai. Esame sudarę sutartis su Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetais. Taip pat vis dar vyksta diskusijos su keliomis Lietuvoje veikiančiomis kolegijomis. Turime koncentruotis ne tik į aukštąsias mokyklas, tačiau ir į profesines, kurios galėtų parūpinti mums mažiau kvalifikuotus darbuotojus. Mes juos žadame išmokyti dirbti automobilių industrijoje.
– Kaip ketinate prisitraukti geriausius ir labiausiai motyvuotus darbuotojus? Galbūt siūlysite jiems didžiulius atlyginimus ar įvairias socialines naudas?
– Jei kalbėtume apie atlyginimus, mes norime išlikti konkurencingi rinkoje. Žiūrime į rinkos duomenis ir ką daro kitos industrijos. Tačiau dėl patrauklumo mūsų planas yra šiek tiek kitoks. Siekiama darbuotojams pasiūlyti visą paketą naudų, tačiau svarbiausia – išmokyti baigusius studentus dirbti.
Jaunam žmogui svarbu, koks bus jo atlyginimas, tačiau jam taip pat svarbu, ar jo specialybė bus patraukli ateityje bei kokios yra įmonės plėtros galimybės. Čia yra mūsų pranašumas. Turi pasiūlyti labai daug įvairių darbų ir galimybę kopti karjeros laiptais. Esame tarptautinė įmonė ir suteikiama galimybė dirbti globaliai.
Kalbėdamas apie naudas galiu pasakyti, kad darbuotojams suteiksime sveikatos apsaugą, sporto centrą gamykloje, poilsio erdves. Statydami gamyklą stengėmės, kad ji būtų patraukli darbuotojams, kad žmonės čia jaustųsi kaip namie. Taip pat siūlysime nuotolinio darbo galimybes.
– Koks yra įmonės investicijos dydis Lietuvoje ir kiek dar planuojate investuoti?
– Mūsų planas nesikeičia. Iki 2021 metų planuojame Lietuvoje investuoti 95 mln. eurų.
– Kokią produkciją žadate gaminti Lietuvoje?
– Pabandysiu paaiškinti kaip įmanoma paprasčiau, kitu atveju niekas nesupras. Jeigu įsėdate į automobilį, viskas, ką galite paliesti ir reguliuoti, vadinama interjero elektronika. Atsisėdate į automobilį ir bandote reguliuoti automobilio sėdynę. Tuose mygtukuose yra elektronika, mes ją gaminame. Langų nuleidimas ir veidrodėlių reguliavimas – čia esančią elektroniką mes taip pat gaminsime. Tai yra patys paprasčiausi dalykai, kuriuos ketiname gaminti. Taip pat gaminsime vidinius automobilių krautuvus, sistemas, kurios reguliuos garsą.
Kita verslo sritis bus susijusi su saugumo įranga – radarais. Gaminsime SCC sistemas (angl. Smart Cruise Control), kurios automatiškai stabdys automobilį priekyje pamačius kliūtį. Tai yra daug žadanti technologija, kuri kloja pamatus savaeigiams ateities automobiliams.
– Kaip manote, kiek produktai, kuriuos žadate gaminti Lietuvoje, bus svarbūs ateityje?
– Produktai, kuriuos mes gaminame, evoliucionuos, tačiau pagrindas nesikeis. Ar automobilis bus varomas dyzeliniais degalais, dujomis ar elektra, jame vis tiek bus interjero elektronikos detalės, kurias mes gaminsime. Net jei kalbėtume apie labai tolimą ateitį ir skraidančius automobilius, jiems vis tiek reikės detalių, kurias mes gaminsime.
Įprastai automobilių detalės turi apie 4–5 metų gyvavimo ciklą. Tuomet pasirodo naujesnė detalė su daugiau funkcijų. Tai ne revoliucija, o evoliucija. Todėl tikiuosi, kad Kaune mes evoliucionuosime kartu su produktu, kurį kursime.
– Ar ketinate gaminti kitus produktus?
– Kol kas pažiūrėsime, kaip seksis su tuo, ką esame suplanavę. O dėl kitų produktų ateityje – pažiūrėsime.
– Kiek laiko ketinate veikti Lietuvoje?
– Neturiu konkretaus skaičiaus. Tačiau gamyklos, kurias mes valdome, įprastai veikia 20–30 metų. Žinoma, niekas negali nuspėti, kas nutiks ateityje, tačiau gamyklos neatidarai tik keleriems metams.
– Girdėjau, kad ketinate statyti ir plastiko gamyklą Kaune, ar tai tiesa?
– Informacija, kuri pasirodė žiniasklaidoje, buvo šiek tiek klaidinga. Ketiname statyti papildomą nedidelį pastatą plastiko komponentų gamybai, tačiau jis bus skirtas mūsų poreikiams tenkinti.
Elektronikai, kurią gaminame, reikia plastikinių detalių. Įprastai jas perkame iš savo partnerių. Tačiau kartais, kai norime jas turėti labai greitai ir integruoti į elektroninių detalių gamybą, plastikines detales gaminame patys.
Iš pradžių planavome, kad plastiko komponentus atsivešime iš kitur, tačiau planas pasikeitė ir juos gaminsime Kaune. Turėsime tam atskirą padalinį. Plastiko gamybos pastatas turi būti atskirtas nuo elektronikos dėl to, kad elektronikai reikia labai švarios aplinkos. Todėl mes statome naują pastatą plastiko komponentų gamybai šalia pagrindinės gamyklos.
