Verslas

2019.10.12 17:19

Šeimoje du vaikai, tėvai dirba per kelis darbus, bet uždirba vos daugiau nei minimumą – Lietuvos darbo rinkos realybė

Irma Janauskaitė, LRT RADIJO laida „Aukso amžius“, LRT.lt2019.10.12 17:19

„Tėvai, auginantys du vaikus, dirba per kelis darbus ir juose gauna vos daugiau nei minimumą. Pasak jų, didžiąją dalį laiko darbuose tenka „užmušinėti“ – tiesiog nėra ką daryti, tačiau darbo vietoje būti jie privalo, o tai juk taip pat kelia nuovargį. Galiausiai tokie pervargę tėvai su vaikais atranda laiko pabūti tik savaitgaliais, o ir tai be jokių pramogų, nes atlyginimų užtenka patenkinti tik pagrindiniams poreikiams. Tai, žinoma, toks darbuotojas nėra laimingas, jis dirba neefektyviai. Darbuotojai turėtų labiau matyti ir tausoti savo darbo jėgą“, – LRT RADIJUI sako profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė.

Milžiniškas krūvis veda prie depresijos

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje žmogus vidutiniškai dirba 36 metus. Moterys, greičiausiai dėl motinystės, vidutiniškai dirba 35-erius, o vyrai – 39 metus. Ilgiau dirbi, daugiau uždirbi? Europinė praktika rodo, kad toli gražu nebūtinai. Kiek metų per gyvenimą praleisti darbe yra optimalu ir kiek mokesčių mokėtojams kasmet kainuoja tie, kas dėl ligų iškrito iš darbo rinkos?

Profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė I. Ruginienė teigia, kad 35–40 metų dirbti yra optimalu tik tuo atveju, jei žmogui darbas neša laimę, jis nepervargsta ir tuos darbo metus išnaudoja turiningai ir efektyviai. „Būna taip, kad darbinis amžius baigiasi vos ties 10 metų darbiniu stažu. Realybė, deja, yra tokia, kad kiekvienas darbuotojas priverstas dirbti vis daugiau ir daugiau. Neretas renkasi net daugiau nei 2 darbus, kadangi reikia išlaikyti šeimą. Dėl tokio milžiniško krūvio, statistika rodo, po dešimtmečio tokį darbuotoją jau kankina depresija, pervargimas ir apskritai darbingumo perkaitimas“, – teigia I. Ruginienė.

Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos finansų programų partnerystės docentas Taurimas Valys sako, kad optimalų žmogaus darbo amžių nusprendžia šalies, kurioje jis gyvena, ekonominis išsivystymas. „Valstybės finansinės galimybės nusprendžia piliečio darbo stažo lubas. Jeigu valstybė gali sau leisti išleisti asmenis į pensiją anksčiau, reiškia jos turi tam galimybių. Tačiau kalbant bendrai, aš manau, kad tai yra labai individualu. Yra žmonių, kurie nesulaukę 40-ies jau svajoja apie pensiją. O yra ir tokių, kuriems jau per 80, o jie vis dar darbų sūkury“, – tikina T. Valys.

Finansų programų partnerystės docentas prisimena savo močiutę, kuri būdama 85-erių dirbo buhaltere penkiose įmonėse. „Aš jos klausdavau, kodėl ji vis dar dirba, o ji man atsakydavo, kad tuomet dar prezidentavęs Valdas Adamkus vos metais už ją buvo jaunesnis. O juk jis vadovauja šaliai! Tai ką, sakydavo ji, aš nepavadovausiu 5-ioms įmonėms buhalterijoje?“, – šypsodamasis kalbėjo VU docentas.

Prognozuoja, kad pensininkai nebus ujami

Būtinasis darbo stažas Lietuvoje yra 35 m. Taip išeitų, kad lietuviai vidutiniškai dirba vos vieneriais metais ilgiau, nei kad yra būtina gauti pensiją. I. Ruginienė sako, kad dažnai darbuotojams ūpo dirbti ilgiau yra, tačiau darbo rinka tokio amžiaus žmonėms nėra gailestinga.

„Jau dabar susiduriame su situacija, kad 50-metis, praradęs darbą, kito susirasti nebegali arba tai padaryti jam sekasi labai sunkiai. Gaila, tačiau diskriminacija pagal amžių Lietuvoje yra vis dar labai gaji. Neretai įmonės laukia, kada pavyzdžiui 62 metų amžiaus darbuotojui sutiksės tas pensinis laikas. Nuperka tortą, duoda išeitinę išmoką ir atsisveikina su tokiu darbuotoju. Niekas net nepaklausia, gal žmogus dar nori, ir svarbiausia, gali dirbti. Neretai už durų jau laukia jaunas specialistas, kuris yra pasirengęs užimti tą vietą“, – pensinio amžiaus darbuotojų diskriminavimo situaciją darbo rinkoje nušviečia profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė.

Pasak jos, Europos šalyse situacija yra kiek kita. „Vokietijoje lankantis restorane, prie manęs priėjo garbaus amžiaus padavėjas ir padavė man meniu. Net nusistebėjau tuo, nes Lietuvoje į padavėjus darbdaviai priima tik jaunus žmones, tad būnant Lietuvoje net nepagalvosi, kad gali ateiti pagyvenęs žmogus ir puikiai atlikti tą darbą“, – sako I. Ruginienė.

T. Valys neabejoja, kad Lietuvoje daugiau pensinio amžiaus žmonių darbo rinkoje pamatysime jau po 10 metų. Pasak jo, darbuotojų trūkumas vers verslininkus galvoti, kaip ilgiau išlaikyti darbingo amžiaus darbuotojus. Jam antrina ir I. Ruginienė. „Po truputį verslas jau ima suprasti, kad už durų tų jaunuolių nėra jau tiek ir daug, o vyresnio amžiaus specialistas turi patirties“, – teigia pašnekovė.

Dirbam ilgiau už vokiečius

Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai darbo neturėjo beveik 70 tūkst. 50-mečių ir vyresnių žmonių. Iš kur Lietuvos darbo rinkoje tas jaunystės kultas? Profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė įsitikinusi, kad aptarnavimo sferoje vaizdinys vis dar turi labai didelę reikšmę.

„Kitose sferose yra paprasčiau. Jaunas žmogus galbūt greičiau atlieka užduotį, jis yra energingesnis. Vyresnis specialistas gal ir dirbs lėčiau, tačiau jo patirtis yra neįkainojama. Jis užduotis atliks geriau, tiksliau ir efektyviau, nei tas jaunas darbuotojas. Anksčiau darbdavys daug dėmesio skyrė vaizdui ir kainai. Jauną specialistą samdyti yra pigiau. Tačiau dabar einama prie tos teigiamos europinės tendencijos, kad atsižvelgti labiau į patirtį ir gebėjimus“, – tikina I. Ruginienė.

LRT.lt skelbia, kad lietuviai dirba 300 valandų ilgiau už vokiečius, tačiau 100 valandų trumpiau nei rusai. Finansų programų partnerystės docentas neabejoja, kad šie skaičiai rodo darbo našumo bei efektyvumo trūkumą. „Mūsų visuomenėje yra labai žemas mokymosi visą gyvenimą koeficientas. Nuo Vakarų Europos šalių rodiklių atsiliekame dvigubai. Vos 18 proc. lietuvių siekia tobulėti, persikvalifikuoti ar kelti savo kvalifikacija, nuolat mokytis“, – konstatuoja T. Valys.

Sutrumpinta darbo diena pasiteisino

I. Ruginienė sako, kad artėjant 4-tai pramonės revoliucijai, yra visos prielaidos trumpinti darbo laiką. „Ofisiniame darbe matau visas prielaidas dirbti 6 valandas per dieną. Darbuotojas galės skirti daugiau savo laiko šeimai, savo asmeniniam tobulėjimui, naujai profesijai įgyti. Tai darbuotojui suteiks daugiau laisvės ir, žinoma, laimės. O juk nieko nėra blogiau už nelaimingą darbuotoją – tuomet kenčia ir užsakovas, ir gamintojas“, – lankstesnius darbo santykius prognozuoja I. Ruginienė.

LRT.lt žiniomis, Lietuvoje yra kelios įmonės, kurios eksperimentiniu būdu savo veiklą vysto nuo 9 val ryto, o namo specialistai išleidžiami jau 16 valandą. I. Ruginienė sako, kad toks eksperimentas įmonėms pasiteisino su kaupu. „Išdirbis ir efektyvumas tose įmonėse netgi padidėjo. Darbdavys moka už darbą, ir šiame eksperimente darbo kokybė nenukentėjo. Darbuotojai yra laimingi. Darbe vien tik dirba, o ne veikia nežinia ką“, – tikina profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė.

Australijoje yra siūlymas vyresniems kaip 40 metų žmonėms leisti dirbti ne daugiau kaip 3 dienas per savaitę. Dirbant daugiau, esą, sunku susikaupti, krenta darbo efektyvumas ir našumas. Likusį laisvą laiką tokio amžiaus žmonėms siūloma skirti savęs tobulinimui, poilsiui, kultūrai, pramogoms, šeimai ir tiesiog buičiai.

Pervargusių darbuotojų kaina

Pasaulinis darbuotojų tyrimas rodo, kad vos 15 proc. darbuotojų yra entuziastingai įsitraukę į darbą, ir kad jiems darbas yra kaip šventė. I. Ruginienė sako, kad tai yra labai mažas procentas, kuris rodo, jog kiti 85 proc. jaučiasi ne savo vietoje arba nėra patenkinti darbo sąlygomis.

„Tai sąlygoja daugybė faktorių, tačiau darbo laikas, mano manymu, yra vienas pagrindinių faktorių, lemiančių, kad darbuotojas nėra patenkintas savo darbo vieta. Pažystu vieną jauną šeimą, kur abu tėvai, auginantys du vaikus, dirba per kelis darbus ir juose gauna vos daugiau nei minimumą. Pasak jų, didžiąją dalį laiko darbuose tenka „užmušinėti“ – tiesiog nėra ką daryti, tačiau darbo vietoje būti jie privalo, o tai juk taip pat kelia nuovargį. Galiausiai tokie pervargę tėvai su vaikais atranda laiko pabūti tik savaitgaliais, o ir tai be jokių pramogų, nes atlyginimų užtenka patenkinti tik pagrindiniams poreikiams. Tai, žinoma, toks darbuotojas nėra laimingas, jis dirba neefektyviai. Darbuotojai turėtų labiau matyti ir tausoti savo darbo jėgą“, – įsitikinusi I. Ruginienė.

Pervargę darbuotojai kainuoja ne tik darbdaviui, bet ir valstybei. Sodros duomenimis, pernai išlaidos ligos socialiniam draudimui sudarė net 306 mln. eurų. Šių metų prognozė – 330 mln. eurų. Profesines ligas šiame kontekste įvertinti labai sunku, nes jos, atvirkščiai nei peršalimas, ateina daug vėliau.

„Kartais ir po 20, 30 ar net 40-ies metų. Profesinės ligos atpažinimas ir atsekamumas yra labai sudėtingas. Todėl dar kartą sakau, kad turime kurti saugias, sveikas ir geras darbo vietas jau šiandien, tam, kad mums nereikėtų žiūrėti profesinės ligos atsekamumo po 30 metų“, – sako profesinių sąjungų konfederacijos vadovė.

T. Valys sako nerimaujantis, kad po 10 metų gali būti tokia situacija, kad ką dabar darome, niekam to nereikės. „Robotizacija išstums tam tikras profesijas. Atsiranda vis daugiau kalbų, kad nebereikės teisininkų, kitų profesijų žmonių. Reikia klausytis ir būti tam pasiruošusiu. Valstybė turėtų labiau skatinti verslumo įgūdžių formavimąsi mūsų visuomenėje – dar mokykloje tą būtina daryti“, – laiku susigriebti valdžios institucijas skatina VU docentas.

Parengė Vismantas Žuklevičius