Verslas

2019.10.09 16:15

Šapoka apie siūlymą didinti mokėtojų už NT skaičių – tai yra žingsnis visuotinio mokesčio link

Virginijus Savukynas, LRT Radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2019.10.09 16:15

„Papildomos pajamos iš šio mokesčio valstybei atneš papildomus aštuonis milijonus eurų. Manau, kad tai yra žingsnis į priekį link visuotinio mokesčio, kuris paliestų didžiąją dalį visuomenės“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Artėjant biudžeto svarstymui pasipylė nauji pasiūlymai dėl mokesčių. Siūloma padidinti mokėtojų už nekilnojamąjį turtą (NT) skaičių, tam tikroms prekėms didinti akcizų tarifus, įvesti automobilių taršos, bankų aktyvų ir prekybos tinklų mokesčius.

Kaip teigia V. Šapoka, NT neapmokestinimo kartelę siūloma nuleisti nuo 220 tūkst. iki 100 tūkst. eurų. Anot ministro, tai yra žingsnis link visuotinio mokesčio.

„Jei būstas kainuoja 210 tūkst. eurų, pusę procento reikės mokėti tik nuo 10 tūkst. eurų, o tai yra 50 eurų per metus, tai, matyt, šios sumos nėra milžiniškos.

Papildomos pajamos iš šio mokesčio valstybei atneš papildomus aštuonis milijonus eurų. Manau, kad tai yra žingsnis į priekį link visuotinio mokesčio, kuris paliestų didžiąją dalį visuomenės“, – LRT RADIJUI sako finansų ministras.

Nėra tikslių skaičių

Pasak finansų ministro, naujai siūlomas NT mokestis būtų taikomas maždaug 37 tūkst. gyventojų.

„Kadangi visa tai vertinama pagal masinį vertinimą, kurį atlieką Registrų centras, šie skaičiai yra apytiksliai“, – komentuoja V. Šapoka.

Jei būtų tiksliai suskaičiuojamas kiekvieno gyventojo turimas turtas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio aiškinimu, būtų prieita prie tikslesnių skaičių.

„Aš esu įsitikinęs, jog žmogus, Šnipiškėse neparduodantis savo sukiužusio namelio su 20 arų žemės sklypu už tris milijonus eurų, to mokesčio nemokės, nes tas sukiužęs namelis Registrų centre nėra įvertintas 100 tūkst. eurų“, – sako R. Dargis.

Pasak R. Dargio, mokesčiai yra valstybės pamatas, formuojantis visuomenės elgseną, todėl svarbu tiksliai įsigilinti į jų įvedimo praktiką.

„Suomiai, įvedinėdami NT turto mokestį, padarė laiptus ir per tai formavo žmonių poreikius. Tarkime, iki 100 kv. metrų butas kainuoja mažiau, o nuo 150 kv. metrų – daugiau. Kai mokestis kinta, žmogus gali nuspręsti, kiek jam to turto reikia“, – akcentuoja R. Dargis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas sako, jog labiausiai dėl naujai įvedamo NT mokesčio nukentės vilniečiai. Ekonomistas ragina susitarti, ko yra siekiama įvedant minėtą mokestį.

„Žmonės statosi butus, o nėra jokių mokesčių, nors Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija 15 metų kalba, kad NT mokestis turi būti visuotinis. [...] Šiandien pasiėmę paskolą ir nusipirkę butus vilniečiai, o ypač jaunos šeimos, kurios augina vaikus, tą mokestį mokės, nes, iš esmės, jų turto vertė viršys 100 tūkst. eurų“, – teigia R. Dargis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento manymu, Lietuvos mokesčių sistemoje vyksta chaosas.

Anot R. Dargio, užuot protingai kalbėjus, „per kelias dienas yra ištraukiami ir metami ant stalo mokesčiai“. „Iš kišenės bandoma sugraibyti vieną kitą pinigėlį, bet rimtos mokesčių pertvarkos nėra“, – tikina jis.

Ekonomistas Raimondas Kuodis pritaria, jog NT mokestis yra reikalingas, bet atkreipia dėmesį, kad paprastai didžiąją dalį turto vertės sudaro žemė, kuri yra apmokestinama atskirai.

„Kyla klausimas, kaip bus sprendžiamas šis klausimas. Tarkime, yra perkamas būstas už 100 tūkst. eurų, o žemės vertė sudaro pusę šios sumos ir ji apmokestinama atskirai. Šis aspektas yra labai keistas“, – akcentuoja R. Kuodis.

Ekonomisto teigimu, vienas iš svarbiausių NT mokesčio tikslų – turto valdymo efektyvumas. „Nors žmonės sako, kad NT valgyti neprašo, tačiau iš tiesų prašo, tiesiog jie to nesupranta. Nedidelis mokestis turto vienetui galėtų žmogų priversti mąstyti, ar verta laikyti tam tikrą turtą“, – kalba R. Kuodis.

Siekia papildomų pajamų

Pavyzdžiui, akcizų mokesčio pakeitimas, V. Šapokos teigimu, valdžios yra siūlomas dėl įsipareigojimų didinti pensijas, vaiko pinigus ir viešojo sektoriaus atlyginimus. Anot jo, natūralu, kad, sulėtėjus ekonomikos augimui, valstybė ieško papildomų pajamų.

„Šie žingsniai yra nuosaikūs. Mes turime įvertinti ir tai, kad, lėtėjant ekonomikos augimui, nereikėtų imtis žingsnių, kurie turėtų kur kas reikšmingesnį poveikį ekonomikos augimui. Siūloma, kad papildomos pajamos būtų gautos ir skirtos tiems įsipareigojimams, kurie yra prisiimti, padengti“, – komentuoja V. Šapoka.

Nors, finansų ministro teigimu, keliamais akcizais stengiamasi surinkti kuo daugiau lėšų, R. Dargis atkerta, jog yra neaišku, kur šie pinigai išleidžiami.

„Jeigu kalbėtume apie kuro akcizą, pagal įstatymą, surinkti pinigai turėtų būti skiriami kelių infrastruktūrai. Deja, dabar tam skiriama tik pusė šių pinigų. Pasikartosiu, jog vyksta chaosas. Kadangi trūksta pinigų, be preteksto yra uždedamas mokestis, o surinktos lėšos padalijamos taip, kaip sugalvojama“, – sako R. Dargis.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.


LRT aktualijų studija. Kokie bus nauji mokesčiai?

Parengė Gabrielė Sagaitytė.