Lietuvos verslo konfederacijos narys Marius Dubnikovas sako, Finansų ministerijos mokestiniai pasiūlymai, kuriuos bus teikiama priimti svarstant valstybės biudžetą, yra itin kritikuotini dėl to, kad vėl grįžtama prie idėjos labiau apmokestinti ne tik kapitalą, bet ir darbo santykius, tačiau tikina, kad yra ir teigiamų pasiūlymų.
Visų pirma Lietuvoje jau senai reikėjo turėti visuotiną nekilnojamo turto (NT) mokestį, kuris atliktų rinkos reguliavimo vaidmenį, bei didesnį turtą valdančius priverstų dar kartą prisidėti prie biudžeto surinkimo. Dabartinis pasiūlymas yra judėjimas visuotinio NT mokesčio link, tačiau akivaizdu, kad jis nevisiškai atliks savo vaidmenį – kartelė turėtų būti žemesnė, o tarifas taip pat sumažintas. Šis mokestis ilgainiui gali padėti reguliuoti ir NT rinką, kad būtų išvengta galimų finansinių burbulų. Tik kyla klausimas, ar jis bus sumažintas, kai rinka išgyvens sunkmetį. Bet, be viso to, dar reikėtų pagaliau susitvarkyti raizgalynėje, prie kurios niekas nenori kišti rankų, sako finansų analitikas.
"Reikia išspręsti žemės ir likusio NT apmokestinimo sujungimą. Taip pat visą valdomą NT vertinti realiomis, o ne „iš piršto laužtomis“ Registrų centro vertėmis, kurios dirbtinai yra sumažintos, taip siekiant apsaugoti daugiau turto valdančius nuo apmokestinimo, nes tai greičiausiai nėra aplaidumas, o sąmoningas turto vertės mažinimas. Dabartinis kartelės mažinimas yra gerai, tačiau jis pasiekia tiesiog per mažai mokesčių mokėtojų ir surenkama 8 mln. eurų suma panašėja į parodiją", – sako M.Dubnikovas.
Jo teigimu, teigiamų pokyčių galima įžvelgti akcizų politikoje. Stipraus alkoholio apmokestinimo didinimas yra logiškas ir potencialiai suneš daugiau nei dvigubai daugiau pajamų biudžetui nei NT mokestis. Stipraus alkoholio patrauklumo augimas prieš silpnuosius realiai kraipė rinką pastaraisiais metais ir kosmetinių pakeitimų reikėjo.
Akcizų politikoje taip pat teigiamas poslinkis su benzinu ir dyzelinu. Kelių centų padidėjimas kainoje realiai neprispaudžia visuomenės, o dėl naftos kainos svyravimų realiai net nepastebimas. Kyla klausimas – ar nereikėjo akcizų padidinti šiek tiek daugiau ir neaudrinti visuomenės su automobilių mokesčiu – juk kas nuvažiuos daugiau arba vartotojas turintis 6,2 litro tūrio varikliu besipuikuojantį kadilaką ir susimokės daugiau už savo teršimą.
"Šioje vietoje kritikuotinas ir nesiryžimas sumažinti ūkininkų dyzelio akcizo lengvatą. Akcizas procentine išraiška padidėja reikšmingai, tačiau iš 80 mln. eurų lengvatos bus atriekta mažiau nei 10 mln., kai buvo galima bent 4 kartus daugiau. Belieka tikėtis, kad lengvata bus apkarpyta per kvotos reguliavimą.
Vertinant pasiūlymų paketą, čia teigiami aspektai ir baigiasi. Didžiausią kritiką galima pažerti dėl to, kad praėjus vos metams po mokesčių reformos, vėl reformuoja atsisakant pagrindinių tikslų – mažinti darbo apmokestinimą ir išlaikyti Lietuvą patraukliausia Baltijos šalimi verslui ir tuo pačiu gerai apmokamoms darbo vietoms", - pažymi analitikas.
Pasak jo, atsisakoma ambicijų didinti neapmokestinamą minimumą tokiu tempu, kuris buvo sutartas. Čia yra ne kas kita, kaip manipuliavimas, kurį jau kartą naudojo ši Vyriausybė. Receptas paprastas – nuimam NPD, kurio rinkėjai nesupranta ir nelabai jaučiame ir duodame vaiko pinigus. Tokia finansų alchemija juk prasidėjo ši kadencija. Taip pat visiška apgavystė buvo siūlyti 27 proc. gyventojų pajamų mokestį 120 MGL per metus gaunantiems, kai po metų šis dydis yra didinimas iki 32 proc. Darbo apmokestinimas toliau populistiškai auginamas, motyvuojant tuo, kad įlindus į jūsų kišenę duosime jums daugiau pinigų.
"Paskutinis argumentas prieš visus pasiūlymus liečia ne tik Finansų ministerijos, bet ir kitas iniciatyvas, kurios rikiuojasi eilėje. Prisiminkime, kaip 2016-2020 metų kadencijos valdantieji dar svarstydami 2017 metų biudžetą apsimelavo vos mėnesį pabuvę valdžioje. Prieš rinkimus ir po rinkimų buvo žadėta, kad jokie mokestiniai sprendimai nebus priimti likus mažiau nei 6 mėnesiams iki jų įsigalėjimo, taip paliekant erdvės diskusijai ir sistemos subalansavimui bei prisitaikymui.
Vyriausybė savo darbą pradėjo laužydama pažadus, kai 2017 metų biudžeto svarstyme atsirado mokestiniai pakeitimai, kurie įsigaliojo sausio 1 dieną. Tai lietė gyventojų pajamų apmokestinimą. Vyriausybė baigs savo darbą vėl laužydama pažadus, jei bus paliestas NPD ir GPM. Sprendimų yra gerų – NT mokesčio pirmos užuomazgos, akcizų politika, tačiau tai blanksta pažadų laužymo ir tolesnio darbo apmokestinimo augimo fone", – sako Lietuvos verslo konfederacijos atstovas M. Dubnikovas.
