Verslas

2019.10.09 10:08

Stringanti pasaulio ekonomika Lietuvos verslui nė motais: naujus darbuotojus samdo toliau

LRT.lt2019.10.09 10:08

Nors ekonominė situacija eurozonos ekonomikoje ir toliau išlieka trapi, naujausi užimtumo rodikliai rodo, kad Lietuvos eksportuojantys sektoriai išlieka atsparūs problemoms eurą naudojančiose šalyse – ir toliau didina darbuotojų skaičių, rašoma pranešime.

„Sodros“ teikiama darbuotojų skaičiaus statistika rodo, kad 2019 m. rugsėjį Lietuvos darbo rinkoje buvo užimta 1,386 mln. asmenų – tai yra 5 proc. daugiau nei tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu. Beveik trečdalį darbuotojų skaičiaus padidėjimo sugeneravo eksportuojantys pramonės ir transporto sektoriai – kas rodo, kad jos atsparios besikaupiančioms problemoms eurozonos ekonomikoje.

„Skaičiuojant nominaliai, per metus (t. y. lyginant su 2018 m. rugsėju), Lietuvos darbo rinką papildė 62,5 tūkst. naujų darbuotojų, o pati darbuotojų skaičiaus prieaugio struktūra buvo gerai subalansuota. Iš pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių labiausiai prie užimtųjų skaičiaus padidėjimo prisidėjo transporto sektorius, kuris per metus sukūrė 15 tūkst. naujų darbo vietų – tai reiškia, kad per metus darbuotojų skaičius transporto sektoriuje išaugo iš karto 12 proc. Kartu su transporto sektoriumi, reikšmingą poveikį užimtųjų skaičiaus padidėjimui turėjo apdirbamoji gamyba, kurioje per metus darbuotojų skaičius išaugo 4 tūkstančiais arba 2 proc.“, – vardija „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.

Samdo eksportuotojai

„Abu minėti sektoriai itin stipriai susiję su eksporto rinkomis: pramonė generuoja tris ketvirtadalius visų Lietuvos eksporto apimčių, tuo tarpu transporto sektorius – 60 proc. visų Lietuvos paslaugų eksporto apimčių, – aiškina „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, – tai reiškia, kad bendrai paėmus, šiemet eksportuojantys sektoriai sukūrė 30 proc. visų naujų darbo vietų Lietuvoje“.

Kadangi šiemet tiek Lietuvos pramonė, tiek transportas reikšmingai padidino darbuotojų skaičių, galima daryti išvadą, kad kol kas problemos eurozonos regione neturėjo poveikio Lietuvos eksportuotojams. Tai, kad į eksportą besiorientuojantys sektoriai toliau didina darbuotojų skaičių, rodo, jog įmonės ir toliau sugeba didinti pardavimų apimtis, net ir lėtėjant eurozonos ekonomikos apsukoms.

Eksportuotojų stiprybės

Lietuvos eksportuotojų atsparumui nuo problemų eurozonoje įtakos turi du pagrindiniai veiksniai – ženklus produktyvumo prieaugis ir išsaugotas kainų konkurencingumas. Pavyzdžiui, „Eurostat“ duomenys rodo, kad vienas darbuotojas Lietuvos pramonėje 2008 m. sukūrė 21,5 tūkst. EUR pridėtinės vertės per metus, o 2018 m. – jau 32,6 tūkst. EUR per metus. Tai reiškia, kad palyginti su prieškriziniu laikotarpiu Lietuvos pramonės produktyvumas išaugo beveik 50 proc.

Antras svarbus veiksnys – tai, kad skaičiuojant nominaliai, atlyginimai Lietuvoje kyla panašiai, kaip ir ES vidurkis. Tai reiškia, kad Lietuvos eksportuotojų konkurencingumas ne mažėja, o yra stabilus. Galima pateikti konkretų pavyzdį: „Eurostat“ duomenys rodo, kad 2016–2018 m. darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 1,1 EUR/val., t. y. lygiai tiek pat, kaip ir ES vidurkis. Taigi, nors darbo užmokestis Lietuvoje akivaizdžiai padidėjo, kitose ES valstybėse atlyginimai taip pat sparčiai auga, o Lietuvoje nominalus darbo užmokesčio augimas nėra sparčiausias visoje ES.

Kalbant apie naująsias ES nares, su didžiausiomis konkurencingumo problemomis šiuo metu susiduria ne Lietuva, bet Čekija, Vengrija, Slovėnija ir Kroatija – tuo tarpu kai Lietuvos verslas kol kas sugeba išsaugoti kainų konkurencingumą.

Vidaus rinkos įnašas

„Kartu su eksportuojančiais sektoriais, šiemet prie bendro darbuotojų skaičiaus padidėjimo stipriai prisidėjo ir į vidaus rinką besiorientuojantys sektoriai, – sako „Creditreform Lietuva“ direktorius, – pavyzdžiui, per metus darbuotojų skaičius statybų sektoriuje išaugo 7 451 asmenų, o mažmeninės prekybos sektoriuje – 4 tūkst. asmenų.“

Šie skaičiai rodo, kad šiuo metu Lietuvos darbo rinkos plėtra yra gerai subalansuota, t. y. darbuotojų skaičių didina ir sektoriai, besiorientuojantys į eksportą, ir sektoriai, nukreipti į vidaus rinką. Atitinkamai tai reiškia, kad šiuo metu ir pats Lietuvos ekonomikos augimas taip pat yra gerai subalansuotas, o Lietuvos įmonės šiuo metu susiduria su paklausos augimu ir yra ramios dėl ateities užsakymų.

„Akivaizdu, kad Lietuvos ekonomika turi neblogas augimo perspektyvas šių metų pabaigoje – dabartiniu metu nėra pagrindo kalbėti apie rimtesnį Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimą, nors dėl nestabilios padėties išorės rinkose Lietuvos eksporto apimtys antrąjį pusmetį iš tiesų gali augti truputį lėčiau nei metų pradžioje“, – reziumuoja A. Izgorodinas.