Verslas

2019.10.09 10:49

Tyrimas atskleidė niūrią tiesą: 77 proc. lietuvių nesijaučia užtikrinti dėl savo finansinės padėties senatvėje

atnaujinta 11.07
Jonas Deveikis, LRT.lt2019.10.09 10:49

Net trys ketvirtadaliai lietuvių nesijaučia užtikrinti dėl savo finansinės padėties senatvėje. Nepaisant to, maždaug penktadalis lietuvių papildomai nekaupia pensijai – tai dvigubai daugiau nei Latvijoje ar Estijoje.

Trečiadienį banke „Luminor“ buvo pristatytas tyrimas, kuris atskleidė, kad didžioji dalis Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų nesijaučia ramiai dėl savo finansinės padėties senatvėje: kad yra užtikrinti, įvardija tik 23 proc. lietuvių, 15 proc. latvių ir 17 proc. estų, rodo „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa, kurioje dalyvavo virš 3000 Baltijos šalių gyventojų nuo 18 iki 65 metų.

Nepaisant to, kad jaučiasi neužtikrinti, savo pensija papildomai nesirūpina beveik 1 iš 5 Lietuvos gyventojų. Latvijoje tokie asmenys sudaro daugiau nei dvigubai mažesnę dalį gyventojų – 7 proc., Estijoje – 9 proc.

„Luminor“ pensijų produkto vadovė Aistė Paliukaitė pažymi, kad rekomenduojama suma, kurią žmogus turėtų disponuoti pensijiniu laikotarpiu, turėtų siekti apie 70–80 proc. dabartinių pajamų. Tačiau Lietuvoje šis skaičius siekia vos 41 proc.

A. Paliukaitė teigia, kad geriausiai senatvei kaupia olandai. Jie, išėjus į pensiją, gauna daugiau nei 100 proc. iki tol disponuojamų pajamų. „Nyderlandų pensijų sistema laikoma viena geriausių pasaulyje. EBPO duomenimis, vidutinio gyventojo pensija sudaro 101 proc. iki tol gaunamų pajamų“, – pažymi A. Paliukaitė bei priduria, kad jie tai pasiekia, nes senatvei kaupia visose trijose pakopose.

Tačiau atliktas tyrimas Baltijos šalyse rodo, kad Lietuvoje Latvijoje ir Estijoje pensininkai turi tik apie 41–42 proc. iki tol disponuojamų pajamų.

„Baltijos šalių gyventojams ateitis neatrodo pozityvi. Palyginti su latviais ir estais, lietuviai mažiausiai nerimauja dėl savo finansinės padėties išėjus į pensiją. Vis dėlto ir Lietuvoje gyventojų, kurie nesijaučia užtikrintai, yra beveik du kartus daugiau nei tų, kurie jaučiasi ramiai. Net penktadalis teigia, kad jie nekaupia pensijai ir net 5 proc. sako, kad senatvės pensijai visai nekaupia. Latviai ir estai senatvei nekaupia per pus mažiau. Tai yra todėl, kad ten privaloma kaupti senatvei jau keletą metų“, – tyrimo rezultatus pristato A. Paliukaitė

Pensijai kaupia bankų sąskaitose

Tyrimo rezultatai rodo, kad 53 proc. lietuvių senatvei kaupia antrojoje pakopoje. Latvijoje tai daro 73 proc. respondentų, o Estijoje – 72 proc.

Nežiūrint antrosios pakopos, kuria naudojasi dauguma gyventojų visose Baltijos šalyse, antra populiariausia pensijos kaupimo priemonė Lietuvoje ir Estijoje – pinigų taupymas grynaisiais arba banko sąskaitoje.

Lietuvoje šį taupymo būdą renkasi 18 proc. apklaustųjų, o Estijoje – 22 proc.

Latvijoje antra populiariausia priemonė – trečiosios pakopos pensijų fondai. Juose kaupia daugiau nei ketvirtadalis apklaustų Latvijos gyventojų. Lietuvoje ir Estijoje šia priemone naudojasi po 17 proc. žmonių.

„Kaupti pinigus ateičiai grynaisiais ar banko sąskaitoje nėra racionalu, nes jų vertę „suvalgo“ infliacija. Tai yra, kainoms augant sąskaitoje turimų pinigų vertė mažėja. Investuojant pinigus į trečiosios pensijų pakopos fondus, vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą, ilguoju laikotarpiu tikėtina turto vertė išauga. Pavyzdžiui, vidutinė metinė rečiosios pakopos fondų grąža siekia 5 proc. Be to, kaupiantieji rečiosios pakopoje Lietuvoje gali pasinaudoti mokesčių lengvata ir susigrąžinti iki 300 eurų per metus“, – teigia A. Paliukaitė.

Estai investuoja

A. Paliukaitė pažymi, kad Estijoje daugiau žmonių savo pinigus investuoja į įvairias turto formas, o lietuviai tą daro daug rečiau. Anot banko ekspertės, tai rodo, kad lietuvių finansinis raštingumas yra prastesnis.

Ketvirta populiariausia priemonė taupymui Latvijoje ir Lietuvoje – investicinis gyvybės draudimas. Tarp estų populiaresnis taupymo būdas yra asmeniškai investuoti į vertybinius popierius, nekilnojamąjį turtą ar kitas turto rūšis – tai daro 15 proc. gyventojų, dvigubai daugiau nei Latvijoje ir Lietuvoje.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje investuoja 8 proc. apklaustųjų, o Latvijoje – 7 proc.

ISM universiteto finansų programos direktorė Asta Klimavičienė pažymi, kad Estai investuoja dvigubai dagiau todėl, kad pasitikėjimas toje šalyje investicijomis yra didesnis.

„Estija ir per krizę nukentėjo mažiausiai, todėl pasitikėjimas investicijų srityje ten yra daug didesnis. Lietuvoje, atėjus krizei, daug kas buvo investavęs į įvairius investicinius fondus, dėl to prarado pinigus ir nusvilo, sumažėjo pasitikėjimas. Ką pastebime, kad dažniausiai lietuviai investuoja ne į vertybinius popierius, o į nekilnojamąjį turtą. Kiti finansiniai instrumentai yra mažiau populiarūs“, – pažymi A. Klimavičienė

Ji taip pat teigia, kad estai investuoja, daugiau, nes šalia savęs turi kaimynę Suomiją, kurioje yra aukštas finansinis raštingumas.

„Estijoje ryškiausia Skandinavijos įtaka, ypač Suomijos. Statistika rodo, kad estų taupymo norma jau beveik dešimtmetį yra artima ES vidurkiui – po paskutiniosios krizės Estijos gyventojai pagal šį rodiklį „tapo europiečiais“. Kai žmogus sutaupo apie 10 proc. savo pajamų, atsiranda poreikis tuos pinigus įvairiai išskaidyti – ne tik laikyti indėlį banke ar turėti investicinį draudimą, bet ir investuoti papildomai. Lietuvoje investavimas į vertybinius popierius mažiausiai populiarus iš visų Baltijos šalių. Tai gali lemti ir finansinis raštingumas, investicinių žinių trūkumas. Taip pat dalis lietuvių prieš dešimtmetį patyrė nuostolių iš investicinių fondų – galbūt jaučiasi „nudegę nagus“ ir į vertybinius popierius iki šiol žiūri nepatikliai“, – komentuoja A. Klimavičienė.

Nekaupia, nes trūksta pasitikėjimo

Tyrimas rodo, kad žmonės Lietuvoje nekaupia, nes jiems trūksta pasitikėjimo kaupimo sistemomis. A. Paliukaitė pažymi, kad įvairios kaupimo sistemos šalyje yra dažnai reformuojamos. Žmonės jaučiasi apgauti, gauna ne tai, ko tikėjosi, todėl pasitikėjimas krenta.

„Turėjome didžiulę reklamą apie pensijų reformą Lietuvoje, tačiau tai nepadidino lietuvių noro daugiau taupyti“, – sako A. Paliukaitė.

Į klausimą, kodėl lietuviai nekaupia visose trijose pakopose, 25 respondentų teigė, kad nekaupia, nes negali sau to leisti. Net 44 proc. atsakė, kad nepasitiki pensijų kaupimo sistema. 6 proc. teigė nemanantys, kad jiems reikės papildomų pajamų senatvėje.

ISM universiteto finansų programos direktorė A. Klimavičienė teigia, kad viena iš priežasčių, kodėl Lietuviai kaupia mažiau, yra ta, kad „Latvijoje ir Estijoje kompensuoti pinigai, kurie buvo nubraukti mažinant pensijas krizės metu, tačiau Lietuvoje sumažinimas kompensuotas nebuvo, o tai sukėlė žmonėms nepasitikėjimą“, – įsitikinusi finansų ekspertė.

Tyrimas rodo, kad kita svarbi priežastis, kodėl lietuviai nekaupia – trūksta informacijos.

Žmonės pažymi, kad nesupranta, kaip veikai pensijų sistema. Lietuvoje 10 proc. žmonių teigia, kad informacijos apie pensijos kaupimą yra pakankamai, tačiau net 44 proc. teigia, kad tos informacijos reikia ilgai ieškoti, o ją suprasti sunku. 33 proc. pažymi, kad jiems itin sudėtinga suprasti, kaip veikia pensijų sistema ir kaupimas.

„Todėl labai svarbu, kad edukacija apie kaupimą vyktų nuolatos ir nuo ankstyvaus amžiaus. Šiai temai reikia skirti daugiau dėmesio“, – įsitikinusi banko „Luminor“ atstovė.