Verslas

2019.10.08 21:17

Kuodžio nežavi naujo NT mokesčio užmojis: yra toks rimtas „jovalėlis“ šitoje šalyje

Indrė Makaraitytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2019.10.08 21:17

Finansų ministerija siūlo nuo kitų metų didinti mokesčius. Ne tik degalų, cigarečių, alkoholio akcizus, bet ir plėsti nekilnojamojo turto apmokestinimą. Kol kas finansų ministro Viliaus Šapokos siūlymuose nematyti prezidento Gitano Nausėdos gerovės valstybės idėjų – šis sako siūlysiąs įstatymų pakeitimus.

Nuožmiausi kritikai pliekia valdžią negailėdami – tai kelias į krizę, o žmonės jau antra diena skaičiuoja, kiek mokės už nekilnojamąjį turtą. Ką dar reikėtų susiskaičiuoti? „Dienos temoje“ – klausimas ekonomistui Raimondui Kuodžiui.

– Ką dabar daro žmonės, tai skaičiuoja. Visą dieną mano kolegos prašo suskaičiuoti, kiek jiems reikės mokėti už nekilnojamąjį turtą. Tai iš esmės keičiasi politika šito apmokestinimo?

– Politika tai vadinti sunku. Yra toks rimtas jovalėlis šitoje šalyje, susijęs su nekilnojamojo turto mokesčiais ir mes matome, kad ne kiek ten surenka, kelis milijonus per metus. Dabar vėl kažkokie skaičiai, 8 mln. ir panašiai. Tai yra tokios ašaros šitoje šalyje. Tarkime, šalies biudžetas yra apie 20 mlrd. eurų per metus. 8 mln. – pasimestume skaičius po kablelio skaičiuoti. Atotrūkis nuo estų. Pagal mūsų biudžeto dydį, estai galėtų būti geras pavyzdys, kaip reikia kurti gerovės valstybę. Yra 2 mlrd. maždaug, tai tie 8 mln. yra daugiau sumaištis ir protuose, ir eteryje, negu rimtas proveržis.

Bet kad reikia normalaus, gero nekilnojamojo turto mokesčio, tą kalbu bene 20 m. Jis turėtų veikti taip, kad būtų apmokestinamos realios turto vertės, ne kažkokios dirbtinės, tarifas santykinai turėtų būti labai nedidelis ir turėtų būti tokia situacija, kad praktiškai visi žmonės bent keliolika ar keliasdešimt eurų mokėtų už nekilnojamojo turto vienetą, kurį turi vien tik tam, kad žmonės pradėtų mąstyti, kaip tą turtą efektyviau naudoti. Dabar lietuviai turi tokį vieną kvailiausių pasakymų pasaulyje: kažkas ten guli ir duonos valgyti neprašo.

– O kas yra blogai Finansų ministerijos siūlyme dėl nekilnojamojo turto mokesčio?

– Lietuvoje taikoma labai keista sistema, yra gana aukšti apmokestinimo tarifai, bet surenkama labai mažai. Reikia masiškumo, realių turto verčių. Daug metų siūlau tą šveicarišką būdą, kai žmonės patys deklaruoja, kiek realiai jų turtas vertas, bet valstybė, kad žmonės neapgaudinėtų, tą turtą gali nupirkti už panašią vertę. Tada nebūtų tų visų žaidimų su nebaigtomis statybomis, su kažkokiais kitais dalykais ir su kokiais nors juokingais importais už juokingas kainas, kas seniau būdavo.

– Kaip paaiškinti žmonėms, kas dabar vyksta, nes erdvėje, kaip jūs sakote, eteryje, sklando be galo daug idėjų, ką reikia daryti? Prezidentas pateikia savo idėjas gerovės valstybei kurti. Vyriausybė taip pat turi siūlymų, kad reikia didinti akcizus alkoholiui, cigaretėms, degalams, galiausiai orientuojasi į tą nekilnojamojo turto mokestį, bet panašu, kad nesueina tos dvi sesutės per vieną kalnelį. Nes G. Nausėdos gerovės valstybės idėjų, kurios kažkuria prasme turėtų būti ir visai vertinamos, jų nėra kol kas siūlymuose?

– Čia įprasta praktika Lietuvoje, niekas nežino, kur plaukia. Reikia žinoti, kokia yra galutinė vizija, nuo ko ji prasideda. Kas yra gerovės valstybės vizija? Turi iš principo garantuoti adekvatų apmokėjimą viešojo sektoriaus darbuotojams. Tai daugiausia medikai, policininkai, švietimo darbuotojai. Kas yra tas adekvatumas – ne kartą kalbėjome, reikia pasiimti šitas žinias iš tarptautinių institucijų, kurios turi dideles duomenų bazes ir kurios gali pasakyti, kad reikia mokytojams mokėti, pavyzdžiui, 30 proc. daugiau negu šalies vidurkis, jei nori turėti gerus mokytojus, reikia kokiam chirurgui mokėti triskart daugiau negu vidutinis darbo užmokestis, kad jie nebėgtų kažkur, neemigruotų ir t. t. Tai vienas elementas.

Antras elementas – mes turime žinoti, kiek gi reikia šitų žmonių, kitaip tariant, kiek turi būti mokinių vienam mokytojui ir panašiai. Šituos dalykus sudauginę, gautume sumą, kuri atspindėtų ir apmokėjimo adekvatumą, ir viešojo sektoriaus efektyvumą. Tada žinotume, kokio biudžeto reikia, ir greičiausiai gausime skaičius, kuriuos turi estai, bent jau mokesčių surinkimas nuo BVP būtų kokie 35 proc. ar panašiai pagal mūsų išsivystymo lygį. Ir tada, kai žinai šitą tašką, į kurį tą saulę turi dreifuoti, turi padaryti planą, per kiek metų tai pasieksi. Su dabartiniais tempais, kaip minėjau, tie 8 mln. ar dar papildomos priemonės, tai gerovės valstybės pasiekimo planas bus kokių 25 m., kas akivaizdžiai yra per daug.

– Nes dabar tos gerovės valstybės reikia.

– Taip, nes dabar prisikaupė daugybė problemų, krūvos struktūrinių dalykų, medikai bėga, kažkas streikuoja, viešasis sektorius, yra tų rimtų problemų, pensijoms skiriama beveik perpus mažiau, negu reikėtų skirti procentais nuo BVP ir t. t. Krūvos pačių prisikurtų problemų todėl, kad ministerijos nežino, jos dreifuoja, žiūri, iš kur ką politikai pasakys, bet jos netoli to galutinio taško, į kurį mes turėtume eiti.

– V. Šapoka, finansų ministras, jo rankose yra viskas. Tai kuris dabar, pavyzdžiui, iš politikų, prieštarautų gerovės valstybės idėjai? Kodėl, pavyzdžiui, V. Šapoka užuot siūlęs dabar nekilnojamojo turto mokestį, kuris žmonėms nepatiks bet kokiu atveju, nė vienas mokestis nepatinka, ar ne? Kodėl jis nepasiūlo, kad nesvarbu, kokie pajamų šaltiniai, visi turime mokėti vienodus mokesčius. Kodėl jis šios idėjos nepasiūlo?

– V. Šapoka yra daugiau toks viešųjų technologijų fanas negu rimtas žmogus, kuris nusiteikęs pilietiškai padirbėti Lietuvai, jų plane buvo tas garsusis „melejardas melejonui“, kaip laimėti prezidento rinkimus pataškant po saujelę pinigų milijonui žmonių, bandant taip padaryti jiems kažkokį įspūdį, nors tas žingsnis mažina biudžetą, kuris ir taip yra mažas. Tai šitas pavyzdys rodo, kad niekas ten labai nėra suinteresuotas tų struktūrinių problemų sprendimu, visi žiūri, kokius politinius taškus kažkokie siūlymai duos. Tai šitoje šviesoje ir žiūrėkite į mūsų tų ministrų darbus.

– Kokį jam dabar tą tašką duos šito mokesčio padidinimas, nekilnojamojo turto bazės išplėtimas ir kad kiekvienas žmogus turės susimokėti nekilnojamojo turto mokestį?

– Šitie siūlymai gali būti žiūrimi ir kitoje šviesoje. Egzistuoja „gyvulių ūkis“, daug metų apie tai kalbame, kuris yra praktiškai pagrindinė priežastis, kodėl nėra tos gerovės valstybės. Tam, kad nukreiptume dėmesį nuo „gyvulių ūkio“, apimant visus ūkininkus, kurie nuo NT mokesčio ir toliau bus atleidžiami, kaip matome, reikia sukurti kažkokią žvaigždę kitoje vietoje, kitaip tariant, pakreipti diskursą visai į kitą pusę – palikite tą „gyvulių ūkį“ ir mes dabar žiūrėsime, kažkokius prekybos centrus apmokestinsime, dar kažkokių prisitraukę idėjų iš viso pasaulio. Bet tai yra absurdiška, niekas šitaip nedaro mokesčių reformų, turi būti normalus supratimas, kam egzistuoja mokestis, kokią funkciją jis atlieka, kiek jis konstituciškas galų gale, horizontalaus, vertikalaus teisingumo požiūriu, yra standartiniai testai, kaip mokesčius vertinti, bet apie tai niekas nešneka.

Yra šnekama, kad reikia sukurti kažkokį „Pax almax“ antro tipo tokį burbulą, kad rinkėjai, kurie nelabai supranta, kas vyksta, o mokesčiai yra gana sudėtinga tema, jie balsuotų pagal tai, kad kažkokie dabar valdantys sugalvojo, kad pačią tautą melžia kažkokie prekybos centrai ar dar kažkas. Sumakalavimas visų tų temų tik rodo, kad niekas nesirūpina nuoširdžiu darbu Lietuvai.

– Ar G. Nausėda rūpinasi nuoširdžiu darbu Lietuvai? Iš idėjų, ką jis pasiūlė dėl gerovės valstybės, pamatęs, kad nieko nėra Vyriausybės siūlyme, tik ūkininkų dyzelino akcizo didinimas, jis sako, kad siūlys mokesčių pataisas.

– Tikiuosi, kad nuoširdžiai prezidentas tiki tuo, ką sako. Žinoma, nesitikėkime iš jo labai daug dabar, nes, kaip sakiau, mokesčių reformai parengti reikia gerų metų, nors esu ją parengęs, galite imti mano variantą, žiūrėkite, taisykite ir pan., bet tas noras su biudžetu bent kažkokias vietas pataisyti greitai, jis yra natūralus, tik tos sumos, apie kurias kalba netgi prezidentas, 100 mln., tai yra tiktai 5 proc. kelio iki estų.

– Jūs galvojate, kad S. Skvernelis arba V. Šapoka klausys G. Nausėdos pasiūlymų?

– Matote, mūsų politikai žiūri taip: jeigu yra kažkoks populiarus politikas, tai jo neklausyti tiesiog neapsimoka, tai yra identiteto ekonomika, kuo apsimoka būti, čia yra esminiai principai.

– Tai dabar G. Nausėda populiarus.

– G. Nausėda dabar populiarus, jei jis būtų nepopuliarus, tai galbūt jį visi spardytų, kaip kažkada buvo spardoma kokia nors Seimo pirmininkė, prisimename, L. Graužinienė, nebuvo populiari, tai paspyrei, pasidarei pats taškų.

– S. Skvernelis spardė ir D. Grybauskaitę, jie vienas kitam negailėjo.

– Sakau, tai yra vaikų darželis, iš šono žiūrint, vaikų darželis. Suprantu visą tą pijarinę polittechnologinę pusę, bet nuo jos jau vemti verčia visus.

– Tai kaip jūs prognozuotumėte. Kokį nors savo pasiūlymą įpirš G. Nausėda, naudodamasis savo populiarumu, kitų metų biudžete?

– Taip, manau, kad taip. Iš pradžių visi alergiškai, atsimenu, reaguodavo į mano siūlymus sujungti „Sodros“ įmokas, 20 m. tą siūlymą turėjau. Atsirado kažkokia palanki terpė, šiek tiek paspardžius užpakalius, biurokratai, kurie nieko nenorėjo daryti šiuo klausimu, pajudėjo, padarė ir visai neblogai išėjo. Manau, kad prezidentas dabar turi didelį moralinį žmonių pasitikėjimą ir tikrai jo kažkiek klausys, bet galutinis darbas bus tikrai ne šiais metais, turi būti kitais metais ir dar kitais ruošiant rimtą, kompleksinę, galų gale mokesčių ir viešojo sektoriaus reformą.

– Ar jūs matytumėte, kad G. Nausėda galėtų perlaužti tą „gyvulių ūkį“?

– Kitos alternatyvos nėra, ant neteisingumo valstybės ilgai negyvuoja. Ypač ant tokio, koks yra Lietuvoje ir ne vienoje srityje. „Gyvulių ūkis“ yra ne tik mokesčių srityse, viešojo sektoriaus apmokėjimo srityje, pensijų srityje, tų „gyvulių ūkių“ mums eterio neužtektų visus išvardyti. Visi žmonės suvokia, kad galiausiai vieni vagia iš kitų – kažkas mokesčių nemoka, kažkas kitaip pasivogė, kažkas kyšius ima ir t. t., tai čia jokios perspektyvos šaliai ant šitų pamatų gyventi nėra. Ir kuo greičiau mes tą suprasime, tuo greičiau susitvarkysime, o jeigu ne, tai pasekmės bus liūdnos.

– Kas ateis greičiau – tas supratimas ar krizė?

– Paprastai tos krizės sukuria tą garsią politinę valią, sakau, yra tokia moteris rusišku vardu Valia, kurios amžinai nėra ir, sakau, ją reikėtų kažkaip atvilkti į tą Seimą, pririšt ją tenai ir tegu ji ten dirba už visus.

Dienos tema. Ekonomistas Raimondas Kuodis: estai – puikus gerovės valstybės planavimo pavyzdys