Verslas

2019.10.08 21:41

NT mokestis kelia aistras: o kiek jo turėtų sumokėti Nausėda, Skvernelis ir Grybauskaitė

Algirdas Igorius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.10.08 21:41

Nekilnojamojo turto mokestis kelia aistras tarp ekonomikos ir nekilnojamojo turto ekspertų. Vieni sako, kad mokestis vėsins nekilnojamojo turto rinką nuo perkaitimo, kiti, kad bus našta vienišiems turintiems ar ketinantiems įsigyti bustą didmiestyje, o iš mokesčio į biudžetą bus surenkama perpus mažiau nei tikimasi. 

Šiandien nemažai žmonių domėjosi, ar tektų nuo kitų metų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, jei Seimas pritartų finansų ministerijos planams. Dabar tokį mokestį moka pusketvirto tūkstančio asmenų, o mokėtų beveik 10 kartų daugiau – apie 37 000 žmonių, iš jų 26 000 vilniečių.

Dabar galiojančią 220 000 eurų neapmokestinamąją vertę, taikomą asmeniui, siūloma mažinti iki 100 000 eurų bei nustatyti pusę procento mokesčio tarifą.

Nuleidus kartelę, prie gerovės valstybės kūrimo tektų prisidėti ir Gitanui Nausėdai. Jis deklaravo Pavilnių regioniniame parke sklypo ir namo vertę 213 000 eurų. Tiesa, tai abiem sutuoktiniams priklausanti nuosavybė, tad mokesti tektų mokėti nuo 13 000 tūkstančių eurų. Per metus tai būtų 65 eurai.

Premjero Sauliaus Skvernelio deklaracijoje sklypas ir statiniai įvertinti 130 000 eurų. Turtas registruotas jo vardu. 30 000 eurų būtų apmokestinti, per metus 150 eurų.

Dalios Grybauskaitės neseniai pastatytas namas Registrų centro įvertintas per 237 000 eurų. Nuosavybė jos vienos – nuo 137 000 būtų skaičiuojami nekilnojamojo turto mokesčiai, per metus 685 eurai.

Parlamentarė Ingrida Šimonytė sako, kad mokestis gali tapti nemalonia staigmena, pavyzdžiui, mirus vienam sutuoktinių.

„Tuomet ta visa vertė atitenka paveldėtojui ar paveldėtojai ir staiga tau ant galvos užkrenta NT mokestis, na, nes tu esi labai turtingas. Tai teisingumu toli gražu nekvepia“, – įsitikinusi Seimo TS-LKD frakcijos narė I. Šimonytė.

Laisvosios rinkos instituto ekspertė teigia, kad mokestis palies ir jaunus žmones, perkančias būstus didmiesčiuose.

„Žmonėms jau dabar tektų mokėt tuos būsto draudimus ir panašiai. Reikia nepamiršti, kad tas būsto mokestis nėra siūlomas vienas atskirai, kartu yra kalbos apie bankų mokestis, kuris iš tikrųjų yra mokestis paskolų gavėjams ir dėl to mokesčio tas 100 000 eurų vertės būstas, jo paskola pabrangtų nuo 6 iki 30 000, daugiau nei 30 000 eurų. Tas mokestis plakamas atominis būsto savininkams“, – aiškina Laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė.

Mokestis paliestų didmiesčiuose turinčius kelis butus ir nuomojančius. Taip pat gali pristabdyti nekilnojamojo turto kainas.

„Europoje dėl neigiamų palūkanų normų NT tikrai pučia finansinius burbulus ir, jeigu dabar jų nematome Lietuvoje, po kiek laiko galime matyti. Toks mokestis yra reikalingas šiek tiek rinką pristabdyti. Iš kitos pusės, šis mokestis skatins NT apyvartumą, nes, natūralu, jeigu žmogus turi centre nenaudojamą būstą ir jis brangus, galbūt jis pasvarstys jį realizuoti ir tokiu būdu nemokėti mokesčių. Tai šiek tiek prisidėtų prie rinko aušinimo ir apyvartumo“, – sako Vilniaus universiteto Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas.

Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas šio mokesčio keitimą vadina kosmetiniu.

„Ta sistema turėtų būti keičiama kompleksiškai. Tai yra, apmokestinimas turėtų būti visuotinis ir jį turėtų mokėti visi, tačiau po nedidelį tarifą. Kadangi, reikia suprasti, kas yra NT, pirmiausia, jis yra nukreiptas į savivaldybių, kuriose surenkamas, infrastruktūros pagerinimą. Tačiau jis bus nukreiptas, padalintas visai Lietuvai, tai yra žmonės, kurie sumokės Vilniuje, Kaune, jie nepajaus to efekto savo mieste“, – tvirtina Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

„Šitas įstatymas, kaip bebūtų gaila, blogas tuo, kad lengviausia jo bus galima išvengti tiems žmonėms, kurie turi didžiausios vertės turtą. Todėl, kad tokiems žmonėms bus didžiausia paskata registruoti turtą įmonių vardu ir mokėti savivaldybių nustatytą mažesnį turto mokestį, negu, kad šitam įstatyme griežtai sureglamentuota tas, vadinamas, prabangos mokestis.

Na, ir rezultatas turbūt bus toks, kad, aišku, kažkokia dalis tų vidutiniokų tą mokestį Vilniaus mieste susimokės, bet teisingumo ar kažkokiomis ženkliomis pajamomis tai tikrai nekvepia“, – įsitikinusi I. Šimonytė.

Pasak M. Dubnikovo, turėtų būti apmokestinamas ir biudžetinių įstaigų turtas. Tai būtų paskata atsisakyti perteklinių patalpų ir mažiau lėšų reikėtų joms išlaikyti. Finansų ministerija planuoja, pakeitus nekilnojamojo turto mokestį, biudžetą papildyti 8 milijonais eurų.

Žiūrėkite plačiau reportaže.

Panorama. Šių metų Nobelio Fizikos premija įteikta trims mokslininkams