Verslas

2019.10.13 07:00

Lietuvoje viešėjęs įtakingas Briuselio lobistas: kodėl nepritaria turtingųjų mokesčiui ir ką daryti su klimato kaita

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.10.13 07:00

Briuselio koridoriais vaikštantis ir įstatymų leidėjams įtaką bandantis daryti Europos verslo konfederacijos „BusinessEurope“ generalinis direktorius Markus J. Beyreris pasakoja, kad Europa, bandydama viena išspręsti klimato kaitos problemas, praras konkurencinį pranašumą, o tai pajus visi europiečiai.

Lietuvoje viešintis ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos renginyje „Metų ekonomikos forumas“ dalyvaujantis lobistas M. J. Beyreris interviu LRT.lt pasakoja, kodėl turtingų žmonių nereikėtų apmokestinti labiau ir kodėl turėtume skirti mažesnę dalį BVP šalies biudžetui. Įtakingas lobistas taip pat pasakoja, kokios ekonomikos Europoje tikėtis artimiausiu metu bei kodėl į Senąjį žemyną turėsime įsivežinėti darbo jėgos iš kitų šalių.

– Pastarojo mėnesio populiariausia tema – globalinis atšilimas. Kaip manote, ar Europoje veikiančios įmonės prisideda prie to, kad klimatas pasaulyje šiltėja. O galbūt manote, kad klimatas šiltėja nepriklausomai nuo žmogaus veiklos?

– Nėra jokių abejonių, kad klimato kaita vyksta dėl žmogaus veiklos. Žinoma, mes turime tam surasti priešnuodį, tačiau nereikia pamiršti, kad prie klimato kaitos prisideda ne tik verslas, bet ir visuomenė. Tačiau verslo įmonės yra vienintelės, kurios prisideda įgyvendinant tikslus, kad būtų mažinama klimato kaita. Įmonės visada pasiekia numatytus taršos limitus, tačiau to paties negalima pasakyti apie visuomenę.

Mes esame pasiruošę prisidėti prie Europos Komisijos pasiūlytos klimato neutralumo politikos iki 2050 metų. Matome, kad tai ne tik sukurtų papildomų iššūkių, bet ir suteiktų naujų galimybių verslui. Tačiau turime kovoti su klimato kaita taip, kad tai nepaveiktų mūsų konkurencingumo, o įmonės galėtų suteikti darbo vietas.

Taip pat labai svarbu, kad europiečiai nebūtų vieninteliai, kurie kovoja su klimato kaita. Mūsų CO2 tarša šiuo metu sudaro apie 9 proc., o 2030 metais šis skaičius sieks apie 5 proc. pasaulio taršos. Reikia kitiems rodyti pavyzdį, tačiau turime įsitikinti, kad su klimato kaita kovojame ne vieninteliai. Dabartinės demonstracijos bando parodyti, kad klimato kaitos problemą europiečiai gali išspręsti vieni, tačiau šią problemą galima išspręsti tik visiems kartu. Žinoma, mes turime prie to prisidėti ir net daugiau nei kiti, tačiau negalime to padaryti vieni.

Faktai rodo, kad per pastaruosius dvejus metus tik 2 didžiulės ekonomikos sumažino CO2 išmetimą, tai Europa ir Japonija. Kitos ekonomikos – Kinija, Indija ir JAV – labai sparčiai kopia į viršų pagal CO2 išmetimą.

Jeigu su klimato kaita kovosime tik mes, o kiti ne – prarasime savo konkurencingumą ir neišspręsime problemos.

– O ar įmanoma su klimato kaita kovoti nepadarant žalos verslui?

– Priklauso nuo to, kaip tu tai darysi. Jeigu investuosi į technologinius pokyčius, tai galima padaryti neprarandant konkurencinio pranašumo.

Kitas svarbus aspektas – tempas. Turime nusistatę taršos apimčių mažinimo tikslus pasiekti iki 2050 metų. Su tuo mes sutinkame, tačiau nesutinkame, kad iš naujo būtų peržiūrimi 2030 metų taršos mažinimo tikslai. Tai paliestų įmonių investicijas ir saugumą. Įmonės yra sudariusios planus, kaip paskirstyti lėšas, todėl negalima keisti tikslų kas dvejus metus.

– Europos ekonomika lėtėja. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad euro zonos ekonomikos augimas šiais metais sieks 1,3 proc. Didžiausios euro zonos ekonomikos – Vokietijos – augimas yra sulėtėjęs, o prognozuojamas BVP augimas sieks tik 0,7 proc. Ar vertėtų išsigąsti, kad Europa žengia į recesijos laikotarpį?

– Visų pirma, nereikia pamiršti, kad yra verslo ciklai. Taip, šiuo metu ekonomikos augimas yra sulėtėjęs. Mes remiamės prognoze, kad euro zonos augimas sieks šiek tiek virš 1 proc., tačiau tokios augimo prognozės nustatytos remiantis sąlyga, kad nieko dramatiško pasaulio ir Europos ekonomikoje neįvyks.

Kainų augimas lėtėja, vyksta Vokietijos ekonomikos sulėtėjimas. Ekonomikos augimą stabdo prekybos karai. Tačiau sudarytos prognozės neatsižvelgia į tai, kad mes turėsime kietą „Brexitą“ arba kad turėsime didžiulį transatlantinį konfliktą su JAV.

Pavyzdžiui, jei įvyktų kietasis „Brexitas“, BVP augimas, kuris šiuo metu euro zonoje, prognozuojama, sieks apie 1 proc., galėtų sumažėti apie pusę procentinio punkto. Tačiau Jungtinės Karalystės ekonomikai tai būtų dar blogiau. Jos ekonomika kristų iki 2 proc. punktų, palyginus su augimu, kuris yra prognozuojamas dabar.

Viena akivaizdu, ekonomika nežydi, tačiau nėra reikalo panikuoti. Ką turime padaryti, tai pasistengti, kad „Brexitas“ įvyktų tvarkingai, o mūsų transatlantiniai santykiai neblogėtų.

– O jei kalbėtume apie artimiausius metus? Ar tikėtina, kad Europoje bus recesija? Galbūt net susidursime su dar didesniais ekonominiais sunkumais ir pateksime į krizę?

– Jeigu pažvelgtume į buvusias krizes, niekas jų nenumatė, o visi spėjimai buvo klaidingi. Todėl nesiimčiau prognozuoti. Mes matome, kad šiuo metu vyksta ekonomikos sulėtėjimas. Jei visi blogiausi scenarijai išsipildytų, tuomet galėtume pamąstyti apie kažką dramatiškesnio, tačiau nemanau, kad taip bus. Manau, kad po dvejų metų galėtume pamatyti net ekonomikos atsigavimą, tačiau gali būti ir priešingai.

– Kokias dar rizikas, be prekybos karų ir kietojo „Brexito“, matote Europoje?

– Viena iš rizikų yra Vokietijos automobilių pramonės transformacija. Kitas aspektas, turime rasti būdą, kaip Europos įmones išlaikyti konkurencingas globalioje rinkoje. Keli artimiausi metai Europai bus labai svarbūs, ar mums pavyks nugalėti fragmentaciją bendroje rinkoje, ar mums pavyks investuoti pakankamai į inovacijas ir rasti naujų rinkų.

– Sakote, kad Europos įmonės turi išlikti konkurencingos globalioje rinkoje. Kaip tai pasiekti?

– Pavyzdžiui, Europos įmonės pasaulyje atsilieka dėl skaitmenizavimo. Turime sumažinti šitą atsilikimą ir būti inovatyvesni.

Fragmentacija mūsų rinkoje taip pat turi sumažėti. Tai yra priežastis, kodėl nesugebame sukurti didelių įmonių kitose pasaulio vietose. Taip pat reikia užtikrinti, kad investicijos įmones pasiektų lengviau. Norint pasiekti tai, reikia daryti reformas bankų sektoriuje bei kapitalo rinkose.

Trečias aspektas, verslai turi būti mažiau atsargūs. Dabar vengiame rizikos. Europos įmonės yra labai atsargios, kaip ir įstatymų leidyba. Šioje srityje mes bandome pašalinti visas rizikas ex ante (iš anksto). Labai svarbu nustatyti rizikas, tačiau reikia atsiminti, kad jų visų iš anksto nenustatysi.

– Yra teigiama, kad dėl prasidėjusių prekybos karų labiausiai nukentės ne JAV ar Kinija, tarp kurių ir prasidėjo konfliktas, tačiau Europa. ES šalyse eksportas sudaro 28 proc. BVP, o JAV jis siekia 12 proc., Kinijoje 19 proc. šalies BVP. Ar sutinkate su tuo?

– Aš nežinau, ar mes nuo to nukentėsime labiausiai, tačiau galiu pasakyti, kad mes jau jaučiame padarinius. Patiriame netiesioginius kaštus dėl sulėtėjusios ekonomikos. Jeigu pažiūrėtume, kokios įmonės yra labiausiai paveiktos JAV primestų tarifų Kinijai, tai labai dažnai yra Europos įmonės. Jeigu pažiūrėtume, kokios įmonės labiausiai kenčia dėl Kinijos tarifų JAV, tai irgi bus europietiškos įmonės arba europietiškos investicijos. Tai reiškia, kad nuo prekybos karų tarp JAV ir Kinijos esame neblogai nusvilę.

– Europos Centrinis Bankas (ECB) ir toliau tęsia kiekybinio lengvinimo programą. Palūkanų normos yra neigiamos ir, panašu, tokios jos dar išsilaikys kurį laiką. Būdų skatinti Europos ekonomiką mažėja. Ką manote, ar ECB vykdo tinkamą politiką ir kuria palankią aplinką verslui?

– Visų pirma, pagrindinis ECB tikslas yra išlaikyti kainų stabilumą, klausimas, ar tai pavyksta padaryti. Įprastai mes nekomentuojame ECB politikos. Tačiau jeigu reikėtų pateikti savo nuomonę, tai 2008 metų finansų krizės ir euro krizės metu ECB pasakė aiškiai, kad tikslas yra išsaugoti euro valiutą, todėl banko taikytos priemonės buvo suprantamos.

Tačiau dabartiniai ECB sprendimai yra gana kontroversiški. Galima būti manyti, kad dabartinė skatinamoji politika ECB nužengė per toli. Negalima vykdyti tokios monetarinės politikos, kuri ribotų individualių valstybių iniciatyvą įgyvendinti savo struktūrines reformas.

– Vienas iš Europos verslo konfederacijos tikslų yra užtikrinti, kad viešoji politika Europos valstybėse prisidėtų prie verslo plėtros. Ar matote sritį, kurią reikėtų tobulinti, norint pagerinti Europos verslininkų padėtį?

– Visų pirma, mes nustatome atskaitos tašką, nuo kurio lyginame Europos verslus su kitų šalių verslais. Jį vadiname Europos barometru. Jeigu palygintume JAV, Kinijos ir Europos korporatyvinius mokesčius, akivaizdu, kad Europoje jie yra patys didžiausi. Kai kuriose šalyse tai yra todėl, kad viešajam sektoriui skiriamos išlaidos yra per didelės. Manome, kad šioje srityje išlaidos galėtų būti mažesnės.

Tačiau, jei kalbėtume apie ES ir bendrąją rinką, manau, kad bendros korporatyvinių mokesčių normos ES galėtų egzistuoti. Tai būtų bendras konsoliduotas korporatyvinių mokesčių pagrindas. Europos Komisija (EK) tai jau yra pasiūliusi tam, kad konkurencija būtų skaidresnė. Tačiau mes ne visai pritariame EK pasiūlytam mokesčių harmonizavimui, kuris vyktų be konsolidacijos. Manome, kad konkurencija tarp valstybių privalo išlikti. Jokiu būdu nenorime matyti proceso, kuris vadinasi „lenktynės iki apačios“ (procesas, kada pelno mokesčiai mažėja – LRT.lt), o konkurencija tarp šalių turi išlikti, kaip ji egzistuoja ir tarp privačių įmonių.

– O ar pritartumėte idėjai, kad fiskalinė politika būtų ES institucijų prerogatyva?

– Bendra fiskalinė politika ES jau egzistuoja. Turime ES biudžetą, jį paskirstome. Tačiau jeigu kalbėtume apie tai, kad ES nustatinėtų kitas fiskalinės politikos gaires, pavyzdžiui nustatytų mokesčių ribas, mes tam nepritariame. Mokesčiai turi būti išskirtinai valstybių prerogatyva.

– Ar nemanote, kad, mažėjant vidaus vartojimui, paklausą būtų galima padidinti europiečiams perkant Europoje pagamintus produktus. Pavyzdžiui, JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad amerikiečiai turėtų pirkti tik amerikietiškus automobilius, o ne vokiškus. Ar jūs tam pritartumėte?

– Manau, kad protekcionizmas yra labai blogas kelias. Dienos pabaigoje nuo to pralaimi visi. Kiekviena šalis turėtų gaminti produktus, kuriuos moka gaminti geriausiai. Tik tuomet visi iš to gali gauti naudos. Galime prisiminti laikus, kada šalys pasigamindavo visko, ko joms reikėjo. Tačiau dėl to jos geriau negyveno. Pasaulinė prekyba sumažino skurdą ir pagerino žmonių gyvenimą.

Pabandyti įtikinti žmones, kad tavo nacionalinis produktas yra geresnis nei kiti – nieko blogo. Tačiau jei kuriamos dirbtinės sienos, kurios užkirstų kelią įsigyti produktus iš kitų šalių ir skatintų pirkti tik nacionalinį produktą, – tai yra blogai.

– Europos verslo konfederacija atstovauja Europos verslo įmonėms. Tai reiškia, kad dažniausiai ginate asmenų, kurie disponuoja didesnėmis pajamomis, interesus. Prieš keletą dienų kandidatas į JAV prezidentus Bernie Sandersas teigė, kad milijardieriai neturi teisės egzistuoti. Ką jūs apie tai manote?

– Noriu pabrėžti, kad mes neatstovaujame nei turtingiesiems, nei vargšams. Atstovaujame visiems Europoje veikiantiems verslams, o jų yra apie 20 mln.

Žinoma, visada galime diskutuoti, kur yra riba. Mes palaikome idėją, kad vyrautų subalansuota visuomenė. Tačiau tai, ką šneka Bernie Sandersas, yra Amerikos, o ne Europos problema. Ko mes siekiame ES? Norime apsaugoti europietišką gyvenimo būdą. Tai reiškia, kad, norėdami tai pasiekti, turime turėti ekonominę gerovę. Tai yra kitoks modelis nei JAV. Ne mums spręsti problemas, kurios yra JAV.

Jeigu manęs paklaustumėte, ar pajamų nelygybė JAV yra per didelė, mano atsakymas būtų „taip“. Tačiau to nėra kontinentinėje Europoje.

– O ar turėtume turtingus žmones apmokestinti daugiau?

– Į tai visada žiūriu labai atsargiai. Dažniausiai tai yra politikų demagogija, kuri labai patinka visuomenei. Nereikia pamiršti, kad ES yra labiausiai egalitarinis žemynas pasaulyje. Dėl lygybės Europoje esame pasiekę daugiau nei kiti žemynai.

– Vis daugiau kalbame apie robotizaciją. Bijoma, kad naujoji pramonės revoliucija daugelį žmonių paliks be darbo. Ar į robotizaciją turėtume žiūrėti kaip į galimybę, ar kaip į iššūkį?

– Vertindamas bendrai, į tai žiūriu kaip į galimybę. Skalbimo mašinų atsiradimas lėmė tai, kad tūkstančiai moterų neteko darbo rūbų plovimo sektoriuje. Tačiau tai jas taip pat išlaisvino nuo sunkaus darbo. Joms buvo suteikta galimybė, užuot dirbus fizinį darbą, laiką investuoti naudingiau, pavyzdžiui, studijuoti. Tai yra tikslas, kurio siekiama su nauja robotizacijos banga.

Žinoma, iššūkis yra tai, kad technologinės naujovės vystosi daug greičiau nei praeityje. Todėl kyla iššūkis per tokį trumpą laiką pakeisti žmonių gebėjimus tam tikrose srityse. Dauguma žmonių dėl robotizacijos praras darbus, bet bus sukurtą kitų – geresnių profesijų. Tačiau nereikia pamiršti, kad kasininkės mes nepaversime kibernetinio saugumo specialiste. Todėl turime spręsti šią problemą.

– Tai ką turėtume daryti su tais žmonėmis, kurie negalėtų prisitaikyti prie naujų pokyčių? Juk dauguma kasininkų, vairuotojų ar kituose darbuose dirbančių asmenų nebus pajėgūs persikvalifikuoti ir pereiti dirbti į daug specifinių žinių reikalaujančius darbus.

– Išeitis čia yra viena, reikės tuos žmones išmokyti tokių įgūdžių, kurie būtų reikalingi darbo rinkoje. Todėl reikės investuoti į švietimą. Tačiau nemanau, kad profesijos išnyks taip greitai. Tarkim, kasininkai. Jeigu atsiras automatinės kasos, visada reikės žmonių, kurie padės jomis naudotis.

Tačiau kol kas panašu, kad Europa susiduria su priešinga tendencija, – mums trūksta darbo jėgos. Lietuvoje darbo jėgos trūksta dėl didelės emigracijos, tačiau darbo jėgos trūksta visoje Europoje. Dauguma įmonių negali didinti savo produkcijos kiekių, nes trūksta darbuotojų. Taip pat nereikia pamiršti, kad ateityje darbingo amžiaus žmonių Europoje trūks. Turėsime kalbėti apie darbuotojų migraciją į Europą iš kitų kontinentų.

– O galbūt išeitis galėtų būti bazinės išmokos?

– Aš į tai žiūriu skeptiškai, kadangi tai mažina paskatas dirbti. Jeigu susidursime su problema, kad darbuotojai, siekdami rasti darbą, turės įgyti naujų įgūdžių, o jiems kažkas pasiūlys bazinę išmoką, už kurią bus galima pragyventi, kam tuomet dirbti.

– Jeigu turėtumėte burtų lazdelę ir galėtumėte pasaulyje pakeisti vieną dalyką, ką pakeistumėte?

– Manau, jog padaryčiau, kad dauguma žmonių turėtų galimybę įgyti išsilavinimą, ypač ten, kur jo trūksta. Taip pat uždrausčiau skelbti kvailas žinutes socialinėje platformoje „Twitter“.