Verslas

2019.10.06 20:31

Vasiliauskas apie bankų turto apmokestinimą: negalima traukinėti kiškių iš kepurės, baigiant biudžeto formavimą

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.10.06 20:31

„Reikia diskusijos, negalima, kai biudžeto procesas eina jau į pabaigą, traukinėti kiškius iš kepurės“, – apie bankų turto apmokestinimo idėją sako Lietuvos banko valdytojas Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, šiuo metu situacija šalyje yra įtempta ir visais siūlymais bandoma kažkokiu būdu subalansuoti valstybės biudžetą.

Valdantieji rengiasi Seime svarstyti nuo kitų metų apmokestinti Lietuvoje veikiančių bankų turtą 0,4 proc. Teigiama, kad toks mokestis padėtų į šalies biudžetą surinkti papildomus 40 milijonų eurų.

Lietuvos bankų asociacija pagrasino dėl to išaugsiančiomis bankų paslaugų kainomis ir paskolų palūkanomis. Premjeras, linkęs pritarti naujam mokesčiui, Lietuvos bankų asociacijos nuogąstavimus pavadino šantažu, kuriam Vyriausybė nepasiduos. Prezidentūra atsargiai įvertino vienos ūkio šakos apmokestinimą. Prezidento patarėjo žodžiais, Lietuvoje bankų yra mažai, o „papildomi mokesčiai galėtų sumažinti galimybes atsirasti naujiems rinkos žaidėjams“.

– Ką manote apie idėją apmokestinti bankų turtą?

– Na, matyt, tai nebūtų nauja praktika Lietuvoje, bet mūsų pagrindinė žinutė, pagrindinė linija – reikia kaštų-naudos analizės. Na, tikrai labai keista girdėti, kai vieną dieną ištraukiama idėja – gal mes apmokestinsime. Tada mūsų paprašė pateikti pasiūlymus, nors šiaip, kaip aš suprantu, jeigu norime normaliai veikti, tai reikia normalios diskusijos apie tai, kaip apmokestinti, ką apmokestinti, kokios galėtų būti pasekmės iš tikrųjų, o tos diskusijos aš pasigendu...

– Tai jūs šią minutę nebūtumėte šalininkas, kad reikia skubėti ir nuo Naujųjų metų, kaip dabar galvojama?

– Man labai nepatinka, kai mokestiniai sprendimai yra priimami va taip va. Tai ne veltui yra įdėta į mokesčių įstatymus. Beje, tos nuostatos autorius kažkada seniai buvau aš pats, bent jau pusę metų. Taip, ten yra padaryta išlyga, kad su biudžeto įsigaliojimu atidėjimo gali ir nebūti, bet vėlgi mes kalbame apie pakankamai svarbias ūkio šakas, nes, kaip mes bežiūrėtume, Lietuvos ekonomika finansuojama didžiąja dalimi bankais, kaip ir Europos ekonomika. Taip kad tikrai tokių staigių sprendimų paprasčiausiai negali būti, reikia pasverti visus „už“ ir „prieš“. Tai mes mielai sudalyvautume diskusijoje, mes mielai prasuktume per savo modelius, kad turėtume visus „už“ ir „prieš“, ir tada galėtume ruoštis.

– Na, bet jūs sakote, kad jūsų klausė, kokia jūsų nuomonė, buvo toks pasiūlymų teikimas. Ką jūs pateikėte?

– Seimo Biudžeto ir finansų komitetas į mus kreipėsi klausdamas, kokia yra užsienio praktika ir kaip tai galėtų daryti įtaką. Mūsų atsakymas buvo toks: žiūrėkite, pirmiausia viskas priklauso nuo modelio. Šiaip, jeigu žiūrėtume į Europą, yra keletas modelių. Centrinės, Rytų Europos valstybės, tokios kaip Vengrija, Lenkija, Rumunija, naudoja vadinamą aktyvų mokestį. Tai reiškia, kad banko turtas apmokestinamas tam tikru tarifu. Ir tai eina į biudžetą bendroms išlaidoms finansuoti.

– Tai čia šitas siūlomas, aš taip suprantu?

– Kaip aš suprantu, būtent toks variantas yra siūlomas Lietuvoje. Tokiose valstybėse kaip Jungtinė Karalystė, Vokietija, Slovakija, yra apmokestinami įsipareigojimai. Pirmas dalykas, tam, kad pristabdytų bankus nuo rizikingų investicijų į rizikingus produktus. Antras dalykas, tam, kad pasidengtų išlaidas, kurias valstybės yra patyrusios krizės metu, nes, reikėjo gelbėti bankus ir tam, kad sukauptų paskui ateities bėdoms, jeigu jos būtų. Tai pasirinkimas yra svarbus.

Toliau reikia tikrai atkreipti dėmesį į koncentracijos elementus. Na, šiandien, kaip mes bežiūrėtume, pagal skaičių mes turime maždaug 9 žaidėjus, kurie kažkiek dalyvauja ūkio kreditavime, bet realiai mes kalbame apie tris didžiausius. Taigi, koncentracija yra tikrai akivaizdi, todėl palūkanų kanalas, palūkanų padidėjimo kanalas, mano nuomone, jis yra visiškai visiškai reali grėsmė iš tikrųjų.

– Tai tie Lietuvos bankų asociacijos skaičiai, kad ilgalaikė žala bus kone keturis kartus didesnė negu nauda, t. y. kad surinksite apie 100 milijonų, prarasite 450, kad paslaugos brangtų iki 8 proc., palūkanos nuo 2,8 iki 4,5 proc., kai dabar yra 2,4 proc., yra teisingi skaičiai?

– Nesiimsiu spekuliuoti, nes aš nesu įsigilinęs į jų analizę, visa analizė remiasi tam tikromis prielaidomis. Kai kurie klausimai, sakykime, kaip jų bandymas skaičiuoti, kad Lietuvoje, jeigu padaliname viso bankinio sektoriaus pelną iš gyventojų skaičiaus, tai „per galvą“ mes gaunam mažiausią skaičių Europai, man kelia tam tikrų abejonių. Nesu aš niekur girdėjęs apie tokį skaičiavimą.

Paprastai yra skaičiuojama grąža, kuri šiandien, pripažinkime, iš tikrųjų, lyginant Baltijos šalis, Baltijos Šiaurės šalis su likusia Europa, bankų grąža yra tikrai didelė –12–14 proc. Metinę grąžą turiu galvoje, bet kiti aspektai – galima įtaka palūkanų normoms, galima įtaka paslaugoms, paslaugų kainoms esant dabartinei koncentracijai – aš manau, ji yra visiškai reali.

– Kalbama ir apie didžiųjų prekybos centrų apmokestinimą, ir prekybininkų reakcija buvo tokia pati – tai guls ant gyventojų ir pirkėjų pečių. Ar jūs irgi tą patį manote?

– Kalbant apie prekybos centrų apmokestinimą, tai vėlgi aš nenoriu spekuliuoti, nes aš nemačiau, kaip tas modelis veiks iš tikrųjų, tad nenoriu burti iš kavos tirščių. Bet, mano nuomone, reikia diskusijos. Na, negalima, dar kartą sakau, biudžeto procesas eina jau į pabaigą ir dabar mes pradedame traukinėti kiškius iš kepurės.

Aš puikiai suprantu, kad situacija yra įtempta, kad išlaidų dalyje tikrai yra padidėjimas ir tiesiog man tai yra akivaizdu, kad dabar visais siūlymais yra bandoma kažkaip subalansuoti biudžetą. Bet aš siūlyčiau pasiimti visus išlaidų pasiūlymus, visus pajamų pasiūlymus ir bandyti rasti tą balansą ir galvoti ne apie vienerius metus į priekį, galvoti apie bent jau vidutinio laikotarpio perspektyvą, nes šiaip ekonominė situacija pasauliui ir mūsų prognozės Lietuvai kitiems metams sako, kad lėtėjimo elementas yra ant stalo.

– Pone Vasiliauskai, aš taip suprantu, kad prezidento Gerovės paketas reikalauja kokio 100 milijonų. Iš vienos pusės, jis siūlo surinkti tuos papildomus pinigus vienodinant pajamų mokesčio tarifus, tai reiškia, kad kažkam padidės mokesčiai, ir palikti kuklesnę lengvatą dyzelinui. Valdantieji, panašu, nenori šito imtis, bet jiems taip pat reikia tų pinigų ir jie linkę tuos milijonus rasti apmokestindami bankus, prekybos centrus, eiti tuo keliu. Kuris kelias jums atrodo vis dėlto priimtinesnis, protingesnis?

– Aš tikrai nesivelsiu dabar į diskusijas, kuri iš tų priemonių būtų geresnė. Na, vėlgi aš sakau, kalbėkime apie bendrą vaizdą.

– Bet gal jau nebėra kada kalbėti?

– Visada yra kada kalbėti, reikia tik pradėti kalbėti. Panašu, kad dabar nelabai mes kalbamės. Žinote, mūsų tautoje yra tas „šlėktiškas pradas“, deja, bet yra – mano „kamizelka“ yra gražesnė, nieko nepadarysi. Tad turime sutarti dėl bendro vaizdo. Iš tikrųjų faktas tas, kad perskirstymas Lietuvoje atsilieka nuo tokio išsivystymo valstybei reikalingo perskirstymo. Čia yra faktas ir čia ne V. Vasiliauskas išsigalvojo, ne kas nors, tiesiog tai yra faktas, tarptautinių organizacijų pripažintas faktas.

Na, ir kiekvienas sprendimas, kuris sprendžia tą problemą, yra sveikintinas. Kitas klausimas, kokios pasekmės to sprendimo? Vis dėlto aš manyčiau, kad sprendimų reikia, nes, deja, bet perskirstymas ir viešųjų finansų skurdas yra problema Lietuvoje, kuri stabdo mus nuo struktūrinių reformų, kurios ne kartą buvo minėtos socialinėje srityje, sveikatos srityje, švietimo srityje, sprendimo. Tas yra akivaizdu.

Vitas Vasiliauskas: biudžeto procesas eina jau į pabaigą ir dabar mes pradedame traukinėti kiškius iš kepurės
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt