Verslas

2019.10.06 18:42

Būstų pardavimai auga lyg ant mielių, o kas penktas parduotas butas skirtas investicijai

sąrašas, kuriuose rajonuose būstus perka dažniausiai
Algirdas Igorius, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.10.06 18:42

Lyginant su praėjusiais metais, auga nekilnojamojo turto pardavimai. Kas penktas parduodamas butas dažniausiai skirtas investicijai. Nekilnojamojo turto ir ekonomikos ekspertai teigia, kad tai lemia augantys atlyginimai ir Europos Centrinio Banko (ECB) politika.

34-erių Rimos Kavalnienės šeima, kurioje du vaikai, prieš porą mėnesių įsikėlė į nuosavą namą Vilniaus priemiestyje. Gyvenimo svajonę – namą – statėsi patys, sunkiausia buvo gauti banko paskolą.

„Gauname tikrai ne minimalų atlyginimą abu su vyru, bet keliuose bankuose buvo atsisakyta iškart bendrauti, nes sakė, kad mes nesugebėsime pastatyti (namo – LRT.lt). Bet keli bankai bendravo, tikrino, domėjosi, žiūrėjo, tačiau taip pat atsisakė. Ir tik penktame banke pavyko susitarti dėl paskolos gavimo, sėkmingai įsisavinome ir pasistatėme“, – pasakoja R. Kavalnienė.

Taip pat skaitykite

Bankai turi iš ko rinktis, kam suteikti paskolą. Registrų centro duomenimis, palyginti su praėjusių metų trimis ketvirčiais, šiemet butų ir namų pardavimų daugėjo 5 proc. Panašus augimas Vilniuje ir Kaune, o didžiausias – Klaipėdoje. 11 proc. daugiau nei pernai parduota ir individualių namų.

„Pusė sandorių tenka šeimoms, tai yra susituokusiems asmenims, pusė sandorių tenka vienišiems. Tipinė šeima būtų nuo 40 iki 59 metų su dviem vaikais. Tarp vienišų asmenų 57 proc. teko moterims ir toks tipinis pirkėjas būtų nuo 18 iki 29 metų moteris, neturinti vaikų“, – supažindina Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.

Daugiau įsigyjama ir investicinių butų, kai vieno būsto savininkas įsigyja kitą, mažesnės kvadratūros būtą. Jų įsigijimas išaugo Kaune, po jo seka Klaipėda. Investiciniam galima priskirti kas penktą parduodamą butą, kurie dažniausiai išnuomojami.

Vilniuje tokie butai daugiausia perkami Senamiestyje, Naujamiestyje, Žirmūnuose, Šnipiškėse, stoties rajone. Kaune – Centro ir Žaliakalnio seniūnijose, Klaipėdoje tolygiai visame mieste. Nekilnojamojo turto agentūrų atstovai teigia, kad daugėjant sandorių ir augant paklausai, auga ir kainos.

„Vilnius, Kaunas, Klaipėda – kainos augo beveik tolygiai, kilimas buvo metinis apie 5–6 proc. Tačiau jei žiūrėtume į mažesnius miestus, pavyzdžiui, Šiauliai, Panevėžys, čia jau per metus kainų kilimas viršijo 10 proc., o tai buvo apie 12–13 proc.

Pavyzdžiui, paskutinius 3 metus Vilniuje nekilnojamojo turto kainos vidutiniškai išaugo apie 15 proc., atlyginimai toje pačioje Vilniaus savivaldybėje išaugo beveik 30 proc. Deja, kai žmonių atlyginimai auga greičiau negu nekilnojamojo turto kainos, burbulo požymių nėra“, – aiškina „Ober-Haus“ departamento vadovas Saulius Vagonis.

Pasak ekonomikos ekspertų, ženkliai kritus bankų palūkanoms bei obligacijų vertei, investavimo galimybės tapo ribotos, žmonės metėsi į nekilnojamąjį turtą.

„Problema tame, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) iš tiesų skatina ekonomiką, žiūrėdamas į stambiąsias šalis, tokias kaip Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija. O Lietuvai to skatinimo net nereikia, nes mūsų ekonomika auga, atlyginimai auga, atvirkščiai, mumis gal reikėtų netgi „vėsinti“. Ir išeina taip, kad ECB politika lemia, jog į rinką įliejami pinigai, tie pinigai atkeliauja į Lietuvą, na, ir Lietuviai turi juos kažkur suparkuoti. Apie kažkokį didelį perkaitimą sunku kalbėti“, – mano Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas.

Pasak M. Dubnikovo, ieškant saugumo ir bent jau kokios grąžos, investavimas į nekilnojamąjį turtą populiarus ne tik Lietuvoje, bet ir Vakarų Europoje.

Plačiau – nuo 07.48 min:

Žinios. Nors nuo rugsėjo gydytojų pažymų atsisakyta – Kaune kitaip: ilgiau nei 5 dienas darželio nelankiusių vaikų tėvų reikalaujama atspausdinti išrašus iš Sodros