Verslas

2019.10.07 11:06

Su Baltarusijos verslo įsitvirtinimu Lietuvoje pagerinti pozicijas gali ir Kinija

Lietuvoje diskutuojant, ar verta atnaujinti dialogą su Minsku, neišsprendus Astravo atominės elektrinės klausimo, Kinija dairosi į Baltarusiją, kad ši atvertų jai vartus į Europos Sąjungos rinkas.

Prezidentui Gitanui Nausėdai paskelbus, kad reikia atnaujinti dialogą su Baltarusija, rugsėjo gale užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Jungtinėse Tautose Niujorke susitiko su Baltarusijos diplomatijos vadovu Vladimiru Makėjumi. Dėl šio pokalbio konservatoriai sušaukė neeilinį Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdį.

Konservatorių taryba pareiškė, kad „Astravo elektrinė Lietuvoje palaipsniui legitimizuojama oficialios užsienio politikos formuotojų ir vykdytojų“, ir pareikalavo, kad L. Linkevičius atsistatydintų, nes per mažai įdėjo pastangų, kad nesaugios atominės statyba Lietuvos pašonėje būtų nutraukta. Tačiau ministrą užstojo prezidentas, pareikšdamas, kad jis pareigas vykdo tinkamai.

Tuo viskas nesibaigė. Paaiškėjus, kad praeitą savaitę Vyriausybė uždarame posėdyje nusprendė palaiminti Klaipėdos uoste Baltarusijos „Belaruskalij“ ir verslininko Igorio Udovickio planus, konservatoriai pareikalavo sušaukti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį.

Tuo pat metu susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius lankėsi Minske, o grįžęs džiaugėsi bendradarbiavimo perspektyvomis, galimybėmis didinti baltarusiškų krovinių srautus. Ir tam Baltarusijos atominė Astrave netrukdo.

Dialogas per sirenų kauksmą

Šią savaitę vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pavojaus sirenų kauksmu baidė nuo Lietuvos sienų Baltarusijos atominę grėsmę. Baltarusijos opozicinio laikraščio „Naša niva“ vyriausiasis redaktorius Andrejus Dynko tikina, kad Baltarusijos visuomenės požiūris į atominę nuo pat pradžių buvo neigiamas, – nuo Černobylio katastrofos baltarusiai nukentėjo labiausiai.

Atominę elektrinę Lukašenka užsispyrė statyti Lietuvos pašonėje, nors ekspertai siūlė prie pat sienos su Rusija, Kukšinovskajos apylinkėse. Astravо aikštelė tebuvo atsarginė.

„Jis planavo pastatyti elektros jungtį iki Ignalinos, kad Baltarusija galėtų eksportuoti elektrą už tvirtą valiutą. Tačiau nelaukė, kad Lietuvos reakcija bus tokia kieta ir nuosekli. Tikėjosi, kad politikai Lietuvoje ateina ir išeina, jų pozicija keičiasi. Ateis nauja Vyriausybė ir pozicija pasikeis“, – sako A. Dynko.

Artėjant dienai X, kai galbūt bus įjungtas pirmasis reaktorius, Lietuvos politikai susipriešino. Prezidentas Gitanas Nausėda, premjeras Saulius Skvernelis tikina nekeičiantys nuostatų, kad Baltarusijos atominė neatitinka tarptautinių standartų ir kelia grėsmę mūsų šalies nacionaliniam saugumui. Nepaisant to, dialogas tarp kaimynų būtinas.

Opoziciniai konservatoriai spaudžia laikytis kietos pozicijos, nesileisti į kalbas su Baltarusijos diktatoriumi, kol nebus įvykdyti Lietuvos reikalavimai dėl atominės.

„Aš prieš bet kokį dialogą, jei tai kelia grėsmę valstybei ir jos žmonėms, – patikino Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, konservatorius Audronius Ažubalis. – 10 metų! 10 metų Lietuva bandė pradėti dialogą su Baltarusija, ką mes gavom dienos pabaigoj? Tą patį – tai yra su mumis nesišneka arba siunčia tokius dokumentus kaip aplinkos vertinimo studijos, kaip „stres testai“, kurie yra niekiniai.“

Naujas skandalas

Šį skandalą keičia dar vienas. Opozicija reikalauja, kad Seimo NSGK išsiaiškintų, kodėl Vyriausybė šį pirmadienį uždarame posėdyje nusprendė leisti „Birių krovinių terminalui“ įsigyti „Nemuno terminalo“ akcijas, nors tam nepritarė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Abi šios įmonės uoste veikia viena šalia kitos. 30 proc. „Birių krovinių terminalo“ akcijų valdo valstybinis „Belaruskalij“, likusius 70 proc. – valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos savivaldos rinkimų kampaniją rėmęs verslininkas Igoris Udovickis. Politikams kelia nerimą, kad tokiu būdu gali būti sustiprinta Baltarusijos valstybinės įmonės įtaka strateginę reikšmę turinčiame Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste.

Kol kas iš Vyriausybės jokių komentarų. Minėtame posėdyje dalyvavęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius neatskleidžia, kaip jis balsavo priimant sprendimą: „Kadangi tai konfidenciali informacija, tai aš jos nekomentuosiu.“

Vilniuje netylant skandalams, susisiekimo ministras J. Narkevičius Minske „Baltarusijos transporto savaitėje“ kvietė bendradarbiauti. Juk „geriau gardų tortą valgyti drauge, nei vienam sėdėti prie suskilusios geldos“.

O tas „gardus tortas“ – naftos produktai, trąšos, juodieji metalai, mediena iš Baltarusijos. Jie sudaro trečdalį visų per Klaipėdos uostą gabenamų krovinių, iš kurių nemenkai uždirba privačios uosto krovos kompanijos, vežėjai ir valstybiniai „Lietuvos geležinkeliai“.

Lietuviai siūlo palankią kainodarą ir tikisi krovinių srautus padidinti dar beveik trečdaliu. Anot verslininkų, tam būtina Vyriausybės parama, nes milžinišką konkurenciją sudaro trys Latvijos uostai, konkuruoti ėmė ir lenkai.

„Dėl to tas stabilumas reikalingas ir jeigu tie kroviniai keliauja per Lietuvą, tai krovinių savininkas turi būti tikras, kad kažkas tokio neatsitiks ir nebus uždaryta dėl politinių priežasčių“, – sako Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

„Klaipėdos nafta“ pratęsė sutartį su „Belaruskaja neftenaja kampanija“, „Grodno-Azot“, „Belaruskalij“. Susisiekimo ministras J.Narkevičius lankėsi „Belaruskalij“ ir aptarė bendradarbiavimo perspektyvas su jos direktoriumi Ivanu Golovatu.

Didelis akmuo Kinijos šilko kelyje

Negana to, Lietuvos susisiekimo ministras lankėsi ir Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos su kinais statomame pramonės parke „Didysis akmuo“ šalia Minsko.

Pekinas planuoja atgaivinti istorinį „Šilko kelią“ į Europą, o „Didysis akmuo“ – viena iš pagrindinių jo atramų. Su juo ketinimų protokolus dėl bendradarbiavimo yra pasirašę Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, „Lietuvos geležinkeliai“ ir Kauno laisvoji ekonominė zona.

„Apie tai kalbėjome ne tik Baltarusijoje, bet prieš ir jau po, kad mūsų verslo atstovai dalyvautų tame, kad būtų galima tuos srautus iš to „Šilko kelio“ nukreipti ir į mūsų Klaipėdos jūrų uostą“, – paaiškino Lietuvos susisiekimo ministras.

Lietuva tikisi krovinių iš Azijos, o kinai – galimybės investuoti į Klaipėdos išorinį uostą. Juos domina ir trijų Baltijos šalių įgyvendinama milijardinės vertės transeuropinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“.

Estai su suomiais planuoja „Rail Baltica“ pratęsti tuneliu per Suomijos įlanką iki Helsinkio. Projekto vertė – apie 15 mlrd. eurų, juos investuoti jau siūlosi vienas Kinijos fondas. Ar priimti pasiūlymą, Estija spręs įvertinusi jį nacionalinio saugumo aspektu. Politologų vertinimu, Baltarusija – kinams patogus kelias į Europą.

„Baltarusija jiems yra tikrai palanki terpė dėl to, kad ten daug mažiau barjerų, lyginant su ES valstybėmis, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų lektorius Vytis Jurkonis. – Tai Kinijos interesas iš principo irgi būtų, kad Baltarusija artėtų su ES kiek įmanoma labiau, nes tai leistų jiems lengviau įžengti į Europos rinką. O tam tikra bazė kinų Minske, Baltarusijoje, jau yra.“

Tuo metu Lietuvos žvalgyba prakalbo apie grėsmes – įspėjo, kad „augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje.“ Lietuvos piliečiai įspėti dėl verbavimo. Šią informaciją Kinijos ambasada neigia.

Tačiau Kinijos verslas turi galimybių dar labiau įsitvirtinti Lietuvos rinkoje su A. Lukašenkos kontroliuojamu Baltarusijos verslu.

Apie tai – reportaže:

Ar diskusija su Baltarusija dėl Astravo ir konservatorių keliamas nerimas teikia naudą Lietuvai?