Verslas

2019.10.05 20:08

Prieš krizę paskolas frankais paėmusiems asmenims per 10 metų skola visiškai nesumažėjo

Aukščiausiajai Europos Sąjungos (ES) teisminės valdžios institucijai – Teisingumo Teismui – ketvirtadienį stojus į frankais būstui pasiskolinusių Lenkijos gyventojų pusę, vilčių atsirado ir lietuviams. Paskolas Šveicarijos valiuta turintiems žmonėms atstovaujantis advokatas sako, kad daliai jo klientų paskola per dešimt metų nė kiek nesumažėjo, nors žmonės moka įmokas.

Dabar viliamasi, kad ES teismo sprendimas bus argumentu vietiniams teismams ginti ne banką, o klientą.

Advokatas Marius Navickas atstovauja dviem dešimtims šeimų, kurios, netrukus suprato, turi vieną bendrą rūpestį – paskolą būstui prieš krizę paėmė Šveicarijos frankais.

Advokato teigimu, „Nordea“ bankas, po susijungimo su DNB ir dabar veikiantis kaip „Luminor“, kreditus frankais teikė vos kelis mėnesius. Per tą laiką, Lietuvos banko duomenimis, iš viso išduota beveik 270 paskolų (25 mln. eurų).

„Ką sakydavo. Kad paskolos Šveicarijos frankais yra labai patikimas dalykas. Šiais neramiais laikais, prisiminkime, tai buvo 2008 metai, visi šneka „čia litą devalvuos nedevalvuos, tai šiais neramiais laikais, čia – ramybės uostas“. Aš čia tiesiog cituoju jų reklaminius teiginius“, – pasakoja kontoros „Budvytis, Čivilis ir partneriai“ advokatas Marius Navickas.

Bet paskolų frankais palūkanos, buvusios gerokai mažesnės nei paskolų eurais, ėmė didėti, nes ėmė kilti franko kursas. Paskolų turėtojai sako, bankas apie tokią riziką, skolinantis užsienio valiuta, neišaiškino. Užtat dalis žmonių stipriai pralošė.

„Visą laiką blogėjo sąlygos, tai yra Šveicarijos frankas sistemingai brango. Paskola pabrango, jeigu procentais, tai 40 proc. Tai išsivaizduokit, ką tai reiškia. Jūs paimate, nuperkate butą, tai jums reikia jau ne du butus, bet tris butus atiduoti“, – pasakoja paskolos Šveicarijos frankais mokėtojas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – LRT.lt).

Advokatas M. Navickas sako, kad per 9–10 metų skola bankui nelabai mažėjo.

„Žmogus pirko butą, kuris tuo metu kainavo 100 tūkst. eurų, jis 9–10 metų mokėjo paskolą ir dengė palūkanas, šiuo metu skolingas Šveicarijos frankais atitinkamą sumą. Tai, jeigu ją perverstume atgal į eurus, jis ir šiandien yra skolingas 100 tūkst“, – sako advokatas.

Dėl to, kad jaučiasi apgauti, grupė žmonių su banku teisiasi, kol kas nesėkmingai. Bet vilčių suteikė vienos lenkų šeimos bylą išnagrinėjęs ES Teisingumo teismas.

Teisėjai ketvirtadienį paskelbė, kad su frankais susietas būsto paskolas paėmę Lenkijos gyventojai vietinių teismų gali prašyti panaikinti tokias sutartis.

„Pripažįstamas faktas, kad įvyko tokia kurso korekcija ir iš tikrųjų galėjo daryti įtaką skolininko situacijos pablogėjimui. Tas sprendimas, jis yra reikšmingas ne tik Lenkijai, bet apskritai visai ES. Dėl konkrečių bylų atnaujinimo galimybių negaliu komentuoti, nes nesu įsigilinęs iš tikrųjų. Bet bendrąja prasme taip, tai yra precedentas“, – tikina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Paskolas frankais ėmė ne tik lenkai, bet ir vengrai, kroatai. Tokių žmonių – dešimtys tūkstančių. Lietuvos banko vadovo teigimu, kai kuriose šalyse situaciją sprendė politikai, naštą teko prisiimti ir bankams. Lietuvoje paskolų frankais mastas, palyginti, nedidelis. Lietuviai, kaip ir lenkai, palikti patys bylinėtis.

Atsakovu vietoje buvusio „Nordea“ banko tapęs „Luminor“ sako detalių bylos, kuri šiuo metu yra Lietuvos apeliaciniame teisme, nekomentuosiantis.

Anot banko klientų advokato, be reikalavimo paskolas konvertuoti į eurus buvusiu euro ir franko santykiu, daliai jo klientų nepavyksta sutarti ir dėl kitko, kad tarpbankinėms palūkanoms prieš kelerius metus tapus neigiamoms, bankas jiems primokėtų.

Taip esą turėtų būti pagal sutartis ir tai šiek tiek kompensuotų paskolos naštą. Žmones šiame ginče 2016-aisiais užstojo Lietuvos bankas, bet „Nordea“ tuomet sakė, kad, paisydamas jo rekomendacijos, pažeistų Civilinį kodeksą.

Panorama. Kenčia ne tik mokytojai: kultūrai kitąmet siūloma planuoti dar kuklesnį biudžetą