Verslas

2019.10.04 05:30

6,5 tūkst. eurų vertės dviračius gaminančio „Baltik vairo“ vadovas: dėl Baltijos rinkos marškinėlių nesiplėšysime

Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.10.04 05:30

Legendinės dviračių gamyklos „Baltik vairas“ generalinis direktorius Žilvinas Dubosas įsitikinęs, kad ateitis priklauso elektriniams dviračiams ir būtent šios transporto priemonės iš rinkos išstums tradicinius dviračius. Tiesa, verslininkas neslepia – Lietuvoje apskritai nėra susiformavusi dviračių kultūra, o ir infrastruktūra nėra išvystyta, tad koncentruotis į šią rinką neapsimoka.

Daugiau negu 20 metų Šiauliuose veikianti dviračių gamykla „Baltik vairas“ prieš penkerius metus buvo atsidūrusi ties žlugimo riba, tačiau, kaip interviu LRT.lt teigė bendrovės vadovas Ž. Dubosas, privatūs investuotojai ir netradiciniai sprendimai padėjo gamyklai atsistoti ant kojų, dabar ji nuolat didina gamybos apimtis. Šiuo metu bendrovė, kurioje dirba apie 500 darbuotojų, į Baltijos šalių rinką nesidairo ir savo produkciją parduoda Vakarų Europos šalims.

Didžiausio dviračių gamintojo Šiaurės Europos regione direktorius interviu LRT.lt atviravo neslepiantis nuostabos dėl Lietuvos valdžios atstovų požiūrio į dviračių kultūrą ir apskritai į ekologiškų transporto priemonių parko plėtrą.

Tiesa, G. Dubosas tikino nesikišantis į politiką, o valdžios atstovų prašo tik vieno – nekaišioti verslui pagalių į ratus.

„Mes su visais iššūkiais susitvarkysime patys, o jūs tik mums netrukdykite“, – akcentuoja „Baltik vairas“ generalinis direktorius.

– Prieš penkerius metus „Baltik vairas“ buvo prie bankroto ribos, bet padarėte didžiulį šuolį. Kaip Jums pavyko išsiropšti iš duobės?

– Iki 2013 metų įmonė priklausė vokiečių koncernui „Panther International“ ir jie susidūrė su finansinėmis problemomis, tad buvo priversti parduoti „Baltik vairą“. Nauji akcininkai nupirko įmonę, tai yra gamybinę bazę su daug darbščių rankų, bet joje trūko struktūrinių elementų. Į tai mūsų buvę ir kai kurie esami klientai sureagavo gana jautriai, kadangi tapome nepatikimi. Taigi „Baltik vairas“ buvo paliktas beveik be jokių užsakymų.

Kriziniu laikotarpiu mes subūrėme kolektyvą, sukūrėme pirkimų, pardavimų, kokybės tyrimų skyrius. Priėmėme ir netradicinį sprendimą – užuot pradėję karpyti biudžetus, atleidę darbuotojus, mes kaip tik investavome į žmones. Pasakėme, kad nebus atleistas nė vienas gamybos darbuotojas, bet kartu raginome visus pradėti galvoti, ką daryti, kad atsistotume ant kojų. Tam, kad to pasiektume, vien pasakymo neužteko, aišku. Į pagalbą pasikvietėme „Lean“ konsultantus, pasikvietėme japoną, 20 metų dirbusį „Toyota“ gamykloje gamybos vadovu ir konsultantu. Taigi visus likusius pinigus investavome į žmones ir per metus, kai buvo krizė, kai pardavimai ir gamyba krito nuo 300 tūkstančių iki 125 tūkstančių dviračių, visą energiją, resursus skyrėme mokymams, procesų tvarkymams.

– Ar visa tai vyko po to, kai įmonę „Baltik vairas“ nupirko privatus investuotojas iš Danijos?

– Taip, nuo 2013 m. 50 proc. įmonės akcijų valdė Danijos investuotojas „Asgaard A/S“ ir 50 proc. akcijų – Baltijos šalių investicijų bendrovė „LitCapital“.

Per metus mes susitvarkėme, pradėjome kviesti esamus ir naujus klientus, kurie teigiamai sureagavo į mūsų pokyčius.

Šiemet įvyko „Baltik vairo“ pardavimas ir nuo rugpjūčio turime naujus akcininkus – „KJK Capital Oy“. Tikime, kad tai bus dar vienas didelis žingsnis tolimesniam įmonės tobulėjimai ir augimui.

– Ar pažadas, kad nė vienas darbuotojas nebus atleistas buvo ištesėtas?

– Vienareikšmiškai buvo ištesėtas. Tiesa, reikia paminėti, kad toks pažadas buvo duotas tik gamybos darbuotojams. Administracijai mes pasakėme, kad pokyčių tikrai bus, ir jų buvo tikrai daug. Žmonės iš principo nelinkę keistis, ypač tie, kurie dirba toje pačioje darbovietėje 20 metų. Buvo tokių žmonių gana nemažai. Jeigu gamybos padaliniuose darbuotojai buvo lankstesni, labiau linkę prisitaikyti, tai to negalima pasakyti apie kitus padalinius. Bet čia viskas priklauso nuo vadovų. Su vadovais, kurie nebuvo lankstūs, negalėjome kartu keliauti ir su 90 proc. vadovaujančio personalo teko atsisveikinti.

Dabar praktiškai visi vadovai nėra šiauliečiai. Tiesa, kelis šiauliečius vadovus susigrąžinome – tuos, kurie buvo emigravę į Vilnių. Personalo vadovė yra iš Vilniaus, pardavimų vadovas yra 12 metų Vilniuje gyvenantis olandas, pirkimų vadovas – kaunietis, aš ir finansų vadovas esame iš Vilniaus, tik su šeimomis atsikėlę gyventi į Šiaulius.

– Kaip apibūdintumėte „Baltik vairo“ atsigavimą skaičiais?

– Prieš krizę gamyba per metus siekė 286 tūkst. dviračių, į krizę įėjome su 125 tūkst. dviračių. Kitais metais gamyba siekė 156 tūkst. dviračių, vėliau paaugo iki 236 tūkst. dviračių. Praėjusiais metais galime pasigirti pagaminę 300 tūkst. dviračių. Kitąmet planuojame augimą.

– Kas yra Jūsų pagrindiniai klientai?

– Baltijos šalims tenka mažiau negu 1 proc. mūsų produkcijos. Net Lietuvos pašto dviračiai nepersvėrė to 1 proc. Mūsų pagrindinės rinkos, į kurias nukreipti 95 proc. „Baltik vairo“ pardavimų, yra dvi – tai Olandija ir Vokietija. Daugiausia, virš 60 proc., produkcijos iškeliauja į Olandiją ir apie 30 proc. – į Vokietiją. Kodėl tos šalys? Todėl, kad tos valstybės labiausiai vertina kokybę. Olandiją mes patys pasirinkome kaip strateginę rinką. Olandai važinėja dviračiais visus metus ir mums tai labai stipriai sumažino sezoniškumo problemas. Anksčiau gamybos apimtys, lyginant piką ir ne sezono laikotarpį, skirdavosi keturis kartus, o dabar tas skirtumas siekia 30 proc.

– Kodėl tiek nedaug Jūsų produkcijos tenka Baltijos šalims? Ar tai susiję su mūsų dviračių kultūra? Ar Jūsų gaminamų dviračių kainos yra per aukštos Baltijos šalims?

– Yra kelios priežastys. Visų pirma, svarbios istoriškai susiklosčiusios aplinkybės. Kadangi per krizę pradėjome praktiškai nuo nulio, tai negalėjome savo prekės ženklo labai išvystyti. O kai „Panther“ pardavė „Baltik vairo“ gamyklą, jo prekės ženklas liko Vokietijoje. Kita vertus, visą Baltijos šalių rinką dviračiais galėtume užpildyti per kelias savaites, tad ši rinka nėra mūsų dėmesio centre.

Kitas svarbus aspektas – dviračių kaina. Baltijos rinka yra jautri kainoms. Mes dabar praktiškai negaminame dviračių prekybos centrams, negaminame pigių produktų. Orientuojamės į vidutinės ir aukštos kokybės produktus. Tiesa, profesionalių dviračių negaminame. Jeigu su dviračiu išvažiuoji kelis kartus per metus, tai kokybės reikalavimai nėra tiek aktualūs. Bet Olandijoje, Vokietijoje, kur žmonės kiekvieną dieną dviračiais važinėja po keliasdešimt kilometrų į darbą, produkto kokybė yra svarbi. Kai sieki aukštų kokybės standartų, automatiškai ir gamybos kaštai yra didesni.

– Užsiminėte apie dviračių kainas. Kiek teko domėtis, Jūsų gaminamų dviračių kainos gali viršyti ir 4000 Eur. Kaip varijuoja Jūsų gaminamų dviračių kainos?

– Jeigu kalbėtume apie miesto dviratį, tai vidutinė tokio dviračio kaina – kalbu apie rinkos kainą, už kurią parduodamas produktas, – yra apie 700 Eur. Žinome, kad Lietuvoje vidutinė miesto dviračio kaina yra apie 300–400 Eur. Kalbant apie aukščiausias kainos ribas, tai mūsų brangiausias dviratis, kurį gaminame, kainuoja apie 6500 Eur be PVM (pridėtinės vertės mokestis – LRT.lt). Mes nesame brangininkai, mes tiesiog siekiame pagaminti gerą produktą už patrauklią kainą.

– Jūs minite dviračių kainas. Tai yra svarbus veiksnys, renkantis rinkas. Bet gal yra ir kitų priežasčių, kodėl Lietuvoje dviračiai nėra tokie populiarūs kaip Vokietijoje ar Nyderlanduose? Juk minėtos šalys nėra smarkiai nutolusios nuo Lietuvos, nėra visiškai kitoje klimato zonoje.

– Mes neturime tos dviračių kultūros. Aišku, ji negimsta per dieną. Bet dviračių kultūrai formuoti reikia ir tinkamos infrastruktūros. Olandai sako: „Jeigu gali vaiką ryte pasodinti ant dviračio ir ramiai išlydėti, kad jis nuvažiuotų į mokyklą, vadinasi, yra infrastruktūra. Jeigu to padaryti negali, infrastruktūros nėra.“ Turbūt tai ir yra atsakymas. Pas mus, Lietuvoje, sparčiai vystoma dviračių takų infrastruktūra, bet ji vystoma gabalais, ji nėra sujungta. Galų gale reikia atkreipti dėmesį į mūsų vairuotojų, pėsčiųjų kultūrą. Pasižiūrėkite, kiek pėsčiųjų vaikšto dviračių takais. Prireiks laiko, kad žmonės taptų kultūringesni, bet to pasieksime.

– Tikite, kad ir lietuviai labiau užsikrės aistra dviračiams?

– Net neabejoju. Galime kalbėti ir apie ekologiškumo temą. Ji yra aktuali, ji jaunimui tampa aukščiausiu prioritetu. Matome, kas darosi pasaulyje. Matyt, senoji karta dar nesupranta, kad visas šiukšles paliksime jaunajai kartai, o jaunoji karta nenori gyventi su tokiu palikimu ir supranta, kad nuo jų pačių priklauso ateitis.

– Grįždamas prie „Baltik vairo“ dviračių, noriu paklausti, kokie dviračiai yra patys populiariausi?

– Mes esame labiau susikoncentravę į miesto dviračius. Aišku, gaminame ir kalnų dviračius, bet pagrindinė rinka visgi yra miesto dviračiai – darbiniai arkliukai, kuriuos žmonės naudoja kaip transporto priemonę.

– Šiuo metu miesto gatvėse elektrinių dviračių galima išvysti vis daugiau. Ar jie nustelbs tradicinius dviračius?

– Elektriniai dviračiai tikrai yra ateitis ir čia turbūt niekam abejonių dėl to nekyla. Mūsų krepšelyje pagal kiekį elektriniai dviračiai užima tik apie 10 proc., pernai pagaminome apie 30 tūkst. elektrinių dviračių, pagal vertę jie sudaro 20 proc. apyvartos. Paprastų dviračių pardavimai yra stabilūs, bet mes nesikoncentruojame į jų pardavimų auginimą, o planuojame augti per elektrinius dviračius. Elektrinių dviračių pardavimai pastaruoju metu auga ypač smarkiai.

Olandija yra visam pasauliui dviračių madas diktuojanti rinka, tad reikia žiūrėti į ją. Jau dabar kas antras Olandijoje parduodamas dviratis yra elektrinis, o Vokietijoje – kas trečias. Kitos šalys dar atsilieka, bet ir jose elektrinių dviračių pardavimai auga stipriai. Tiesa, tai vyksta ne be valstybių įsikišimo. Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje valstybės lygmeniu skatinama įsigyti ekologiškas transporto priemones, tarp kurių – ir dviračius. O kas vyksta pas mus? Girdėjote apie tą 1000 eurų, kuris būtų nukreiptas į mažiau taršias transporto priemones, į automobilius? Bet to paties 1000 eurų negali panaudoti visiškai ekologiškai transporto priemonei – dviračiui. Ar tai yra teisingas požiūris? Kiekvienas sau gali atsakyti. Bet manau, pas mus trūksta teisingesnio valdžios požiūrio į ekologiškas transporto priemones – dviračius.

– Ar valdžios atstovai Lietuvoje įsiklauso į privačių verslininkų pasiūlymus, iniciatyvas, į Jūsų interesus?

– Galiu kalbėti tik apie „Baltik vairą“. Aš pats laikausi tokios pozicijos, kad mes su visais iššūkiais susitvarkysime patys, o jūs tik mums netrukdykite. Kartais tai suveikia. Galiu pagirti Užsienio reikalų ministeriją – su ja labai glaudžiai ir daug bendraujame, kadangi mūsų eksporto rinkos yra užsienyje, o importas keliauja iš užsienio. Taigi mums tarptautiniai, pasauliniai reikalai yra daug svarbiau negu tai, kas vyksta vietinėje rinkoje.

Kalbėdamas apie Lietuvos vidaus rinką, galiu pasakyti – mums, kaip įmonei, skauda, kad viską, ką padarome gero, atiduodame mūsų kolegoms Europos Sąjungoje (ES).

– Vis dėlto yra tas jausmas?

– Yra, žinoma. Dėl to mes stengiamės prisidėti prie dviračių kultūros populiarinimo. Norisi, kad ir pati valstybė dviračių kultūrai skirtų daugiau dėmesio. Turbūt daug kas pagalvoja, kad mes, dalyvaudami įvairiuose renginiuose, norime naudos pačiai įmonei. Galiu iš karto pasakyti, kad taip elgiamės iš patriotinių jausmų, nes juk puikiai suprantame, kad net jei čia, Lietuvoje, rinka sužydės, vis tiek mūsų gamyklai Lietuva netaps pagrindine rinka, mes jos poreikius galėtume patenkinti per savaitę.

– Turbūt su valdžios atstovais „Baltik vairas“ dažnai nebendrauja, tiesa?

– Prieš rinkimus pas mus pakankamai dažnai jie atvažiuoja. Ir aš, ir kiti darbuotojai turime savo politines pažiūras, bet visiems valdžios atstovams suteikiame vienodas sąlygas bendrauti, stengiamės išvengti bet kokio perdėto politinio aspekto.

– Nejaučiate neigiamo politikų požiūrio į privatų verslą?

– Neigiamo požiūrio nejaučiu. Gal ir dėl to, kad mes patys laikomės pozicijos nelįsti į politiką. Bet ko trūksta, tai... Nesu girdėjęs, kad kas nors iš politikų, valdžios atstovų paklaustų: „Kuo jums padėti?“ Mes su viskuo susitvarkome, bet būtų malonu, kad kas nors pas mus ateitų ne tik kažko iš mūsų prašyti, bet ir mus išklausytų.

– 2011 m. nuo „Baltik vairo“ konvejerio nuriedėjo penkiamilijoninis dviratis. Apie kokius dabar skaičius galime kalbėti?

– Buvo pasiektas ir didesnis dviračių skaičius, tik mes to neakcentavome. Manau, kad dabar jau yra nuo mūsų konvejerio nuriedėję apie 7 mln. dviračių.

– Kokios yra „Baltik vairo“ ateities ambicijos?

– Pasaulis keičiasi taip greitai, kad bet kuris 10-ies metų planas, sugalvotas dabar, keliaus į šiukšlyną. Todėl esu tvirtai įsitikinęs, kad laimi ne didžiausi, o greičiausi. Aišku, turime kelerių metų planą į priekį, kuris yra nukreiptas į tvarų augimą. ES įsivedė muitus elektriniams dviračiams iš Kinijos ir kitų trečiųjų šalių. Tad Europos rinkoje dabar yra aukso amžius dviračių gamintojams, kadangi laikinai trūksta pajėgumų. Daug kas investuoja į staigią plėtrą, o mes laikomės atsargesnės pozicijos, nes tai, kas greitai ateina, greitai ir išeina. Mes nenorime prarasti kokybės, nenorime augti per greitai, nes spartus augimas gali sugriauti esamus rezultatus ir nuvilia klientus. Dėl to augsime tvariai, augsime per elektrinių dviračių gamybą, investuosime į kokybės tyrimus. Investuojame į 3D dizaino kūrimą, į 3D spausdinimą, į 3D skenavimą.

– Nuolat kalbate apie elektrinius dviračius. Ar kitokių dviračių gamybos neplanuojate? Motoriniai dviračiai, matyt, jau yra atgyvena, taip?

– Motorinių dviračių gamybos tikrai neplanuojame, nes visada liks tikrų motociklininkų, kuriems reikia garso. Tad ta rinka yra užimta, į ją investuoti būtų tas pats, kaip bandyti daryti verslą su kineskopiniais televizoriais. Motorinių dviračių rinka nėra mūsų rinka. Net tie patys elektriniai paspirtukai nedomina. Tikrai turėjome ne vieną pasiūlymą juos gaminti, bet mes manome, kad dviračių rinkos yra užtektinai, kurioje galime augti, plėstis ir nesiblaškyti. Mūsų stiprybė ir slypi tame, kad mes nesimėtome. Mes nenorime tapti didžiausiais gamintojais, mes norime būti geriausios kokybės, patikimiausi.

– Plėstis Baltijos šalių rinkoje neketinate?

– Turime norą būti matomi šioje rinkoje, bet dėl to marškinėlių nesiplėšysime (juokiasi).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt