Verslas

2019.10.03 09:30

Lėtėjanti ekonomika lietuvių negąsdina – ir toliau rekordiškai perka butus

atnaujinta, 9:47
Jonas Deveikis, LRT.lt2019.10.03 09:30

Nekilnojamojo turto sandorių skaičius ir toliau auga. Po tam tikro suklupimo metų viduryje būsto rinka atsigavo ir vėl demonstravo augimo tempus. Butus šiais metais pakeitė 4,5 proc. daugiau asmenų nei praėjusiais metais, o kas penktas įsigytas būstas buvo skirtas investicijai, skelbia Registrų centras.

Registrų centras ketvirtadienį pristatė trečiojo ketvirčio NT rinkos rezultatus.

Įstaigos duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis pastebi, kad 2019 metais NT rinka buvo aktyvi ir iš viso jau yra perleista apie 100 tūkst. NT objektų.

„Tai yra net 7 proc. augimas, lyginant su praėjusiais metais. Pirmąjį ketvirtį matėme augimą, antrąjį ketvirtį lėtėjimą, o trečiąjį ir vėl augimą“, – pastebi R. Rudzkis.

Visoje Lietuvoje šiemet per tris ketvirčius pirkimo-pardavimo sandoriais perleista beveik 98 tūkst. NT objektų, arba 7 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį-rugsėjį (91,7 tūkst.). Daugiau kaip pusę visų perleistų NT objektų sudarė žemės sklypai – šiemet savininkus pakeitė viso 48,4 tūkst. sklypų, arba 7 proc. daugiau nei pernai per devynis mėnesius (45,1 tūkst. sklypų).

Šių metų vasarą stebėti rekordiniai skaičiai kilstelėjo ir bendras visų metų tendencijas. Visoje šalyje šiemet savininkus jau pakeitė 26,5 tūkst. butų – 4,5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu metu (25,3 tūkst.). Vien per rugsėjį parduota beveik 3,1 tūkst. butų – 3 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį, tačiau 2 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį.

P. Rudzkis teigia, kad apie 50 proc. NT sandorių tenka šeimoms. Pastebima, kad iš jų 85 proc. turėjo vaikų ir buvo 40–59 metų amžiaus.

Likę 50 proc. sudaro asmenys, nesudarę santuokų. Iš jų, butus įsigyja 57 proc. moterų, o tipinė pirkėja yra 18 – 29 metų mergina be vaikų.

Pirmauja Vilnius

Bendros šalies butų sandorių tendencijos atsispindėjo ir šalies didmiesčiuose. Vilniuje, preliminariais duomenimis, per tris ketvirčius parduota beveik 8,8 tūkst. butų – 6 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, Kaune – 3,8 tūkst. (taip pat 6 proc. daugiau), Klaipėdoje – 2,4 tūkst. (9 proc. daugiau), Šiauliuose – 1,2 tūkst. (14 proc. daugiau), Panevėžyje – beveik 950 (13 proc. daugiau).

„Toliau neblėsta gyventojų noras investuoti į būstą – visoje Lietuvoje kas penktas įsigytas butas galėtų būti priskiriamas investiciniam, t. y. tokiam, kurį įsigyja gyvenimui būstą jau turintys pirkėjai ir vėliau šį įsigytą būstą, tikėtina, išnuomoja. Nieko nuostabaus, kad pagal įsigytų investicinių butų kiekį pirmauja Vilnius, tačiau nedaug nuo sostinės atsilieka ir Kaunas, kur investicijai šiemet buvo įsigytas beveik kas ketvirtas butas“, – pastebi P. Rudzkis.

Jis taip pat teigia, kad investicinių butų nupirkta apie 4 tūkst., o lyginant su praėjusiais metais, pastebimas apie 21 proc. augimas. Net kas ketvirtas butas investicijai buvo nupirktas Kaune. Vilniuje ir Klaipėdoje kas 6 butas yra nuperkamas investicijai.

Šiais metais visoje šalyje taip pat buvo parduota beveik 8,9 tūkst. individualių gyvenamųjų namų – 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (8 tūkst.), o vien tik rugsėjį – 1,2 tūkst. (pernai rugsėjį – 940, šių metų rugpjūtį – 1,1 tūkst.).

Ir vėl 3 milijonai

Naujausiais Gyventojų registro duomenimis, savo gyvenamąją vietą vienoje iš šalies savivaldybių spalio 1 dieną buvo deklaravę beveik 3,03 mln. žmonių, o tai yra 2,7 tūkst. mažiau nei praėjusiais metais.

Anot P. Rudzkio, deklaruota gyvenamoji vieta nėra tapati faktinei gyvenamajai vietai. Vadinasi, žmogus gali gyventi užsienyje, tačiau jis savo gyvenamąją vietą bus deklaravęs Lietuvoje.

Nors lyginant su praėjusiais metais gyventojų skaičius, deklaravęs savo gyvenamąją vietą šalyje mažėjo, per paskutinius tris mėnesius pastebėtas augimas. Registrų centro duomenys rodo, kad per trečiąjį ketvirtį asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą Lietuvoje padaugėjo 3 tūkst.

„Didžiausios teigiamos tendencijos fiksuotos trijų didžiųjų šalies miestų ir jų rajonų savivaldybėse, taip pat gyventojų daugėja ir Šiauliuose, Palangoje, Elektrėnuose, Neringoje bei Trakų rajone“, – duomenis apibendrina Registrų centro duomenų analitikas P. Rudzkis.

Pagal gyventojų skaičių pirmauja Vilnius, ten savo gyvenamąją vietą deklaravo 578 tūkst. šalies gyventojų, Kaune – 309 tūkst., o Klaipėdoje 166 tūkst.