Minimos 68-osios trėmimų operacijos „Ruduo“ metinės. 1951 metų rudenį sovietai dėl nenoro prisidėti prie kolektyvizacijos ištrėmė tūkstančius gyventojų. Tradiciškai prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti uždegtos žvakės, padėti gėlių vainikai. Tremtiniai ir politiniai kaliniai neslepia, pasigenda valstybės paramos. Jau kelis dešimtmečius prie pensijos mokamas priedas nesikeičia. Valdžia teigia, kad problemos nesprendžia, nes tai būtų per brangu.
„Mūsų šeimą išvežė 1951 metų spalio 2 dieną. Išvežė mano senelius iš mamos pusės, mamą, seserį ir mane. Anksti rytą susirinko kaimynai mus palydėti. Moterys verkė. Šalia gyvenusi senelio mama, kuriai buvo 78 metai, atėjo irgi išlydėti mus. Kada atėjome prie jos atsisveikinti, ją ištiko isterijos priepuolis. Pradėjo verkti, šaukti. O kada mūsų mašina pajudėjo iš kiemo, močiutė pradėjo vytis mūsų mašiną. Ir prie vartų griuvo. Taip ir palikome ją gulinčią“, – pasakoja tremtinys Vidmantas Samys.
Tai vienas iš daugelio atsiminimų iš 1951-ųjų spalio. Tada ruduo įgavo kitokią prasmę. Operaciją „Ruduo“ vykdę sovietai nusitaikė į ūkininkus, nenorėjusius prisidėti prie kolektyvizacijos. Skaičiuojama, kad per operaciją ištremta apie 16 tūkstančių, o per visus 1951 metus – 20 tūkstančių gyventojų.
Trečiadienį visiems atsidūrusiems tremtyje dega žvakės. Tremtis už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos buvo išbandymas. Išbandymai slegia ir dabar. Pensijos nedidelės, o priedas už sovietines represijas išlieka nekitęs jau kelis dešimtmečius. Kažkada buvo 200 litų, dabar – 62 eurai.
„Tas kančias ir už tų žmonių – tremtinių, politinių kalinių – darbus, tos pensijos netenkina. Dauguma jau prarado sveikatą, vaistams reikia daug“, – Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko pavaduotojas Petras Musteikis.
Politiniai kaliniai ir tremtiniai viliasi, kad jų pensijos galėtų būti indeksuojamos. Pasak Genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovės Birutės Burauskienės, klausimas turėjo būti išspręstas jau seniai.
„Per tą laikotarpį tikrai pasikeitė gyvenimas. Pabrango. Man atrodo, kad čia mūsų vadovai valstybės turėtų atkreipti dėmesį, jeigu mes kalbame apie kažkokią pažangą ir nukentėjusiam nuo sovietinių represijų būriui žmonių. Bent atitinkamai indeksuoti, kaip daroma su pensijomis kitose srityse“, – teigia vadovė.
Tačiau klausimas nei Seime, nei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje kol kas nejudinamas. Esą toks pensijų indeksavimas valstybei per brangus. Ministerijos duomenimis, valstybines pensijas gauna maždaug 100 tūkst. asmenų.
