Verslas

2019.10.02 18:30

Mačiulis gina automobilių taršos mokestį: neturtingųjų nepalies, nes jie važinėja viešuoju transportu

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.10.02 18:30

Aplinkos ministerija pateikė siūlymą, kaip apmokestinti taršius automobilius. Mokesčio kaina sieks nuo 36 iki 1,4 tūkst. eurų. Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis palaiko ministerijos siūlymą bei teigia, kad mokestis tik „simbolinis“, o jo įvedimas leis valstybei sutaupyti iki 100 mln. eurų. Jam pritaria ir banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, tačiau kritikuoja siūlymą visus surinktus pinigus skirti kovai su klimato kaita.

Trečiadienį Aplinkos ministerija pateikė automobilių taršos mokesčio projektą, kuriam įsigaliojus, nuo kitų metų, registruojant automobilį, reikėtų susimokėti papildomą mokestį. Jo dydis priklausytų nuo automobilio taršumo, o kaina varijuotų nuo 36 iki 1,4 tūkst. eurų.

N. Mačiulis savo socialinio tinklapio „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame teigiama, kad toks mokestis buvo reikalingas Lietuvai bei nenusipelno kritikos. Taip pat vertinant pateiktus skaičius apmokestinimas būtų tiktai „simbolinis“.

Ekonomistas įsitikinęs, kad labiausiai teršiančius automobilius mes turime apmokestinti ne dėl to, kad per gerai gyvename ar norisi papildyti valstybės biudžetą, o todėl, kad nevykdome tarptautinių įsipareigojimų, sumažinti taršą, o tai mūsų šaliai gali grėsti milijoninėmis baudomis.

„Lietuva įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti CO2 emisiją 9 proc. lyginant su 2005 metais. Tačiau kol kas ji visai nesumažėjo, o net išaugo 30 proc. Ir net 57 proc. viso transporto CO2 išmeta lengvieji automobiliai (pramonės įmonės jau susimoka – perka apyvartinius taršos leidimus (ATL). Neįvykdžius šių įsipareigojimų, už lengvųjų automobilių taršą ATL teks pirkti iš valstybės biudžeto, o tai kainuos mažiausiai 50 mln. eurų. Tačiau tikėtina, didėjant ATL kainai, ši suma gali pasiekti ir 100mln. eurų (tiek kiek dabar ieškoma pensijų didinimui). Tai kas geriau – skirti 100 mln. iš biudžeto baudoms ar pensijų didinimui?“ – retoriškai klausia N. Mačiulis.

Neturtingųjų nepalies

Ekonomistas teigia, kad akcizai ir taršos mokesčiai turi būti taikomi visiems, o jų tikslas ir yra sumažinti vartojimą prekių, kurios kenkia pačiam žmogui ir arba aplinkai bei aplinkiniams. N. Mačiulis taip pat įsitikinęs, kad siūlomas mokestis nepalies skurdžiausios visuomenės dalies, kadangi jie važinėje viešuoju transportu.

„Vakarietiškus akcizus alkoholiui ir cigaretėms nepriklausomai nuo pajamų moka visi šias prekes vartojantys asmenys, taip pat turi būti ir su aplinkos tarša. Jei apmokestinam tik prabangius automobilius, tai nei taršos, nei baudų nesumažins. Net jei manome, kad tokie mokesčiai būtų „socialiai jautrūs“. Neturtingiausi šalies gyventojai važinėja ne asmeniniais automobiliais, o viešuoju transportu“, – pažymi N. Mačiulis, todėl mokestis jų nepalies.

Tačiau net ir tie, kuriems viešasis transportas nėra alternatyva, galės įsigyti neapmokestinamą automobilį. Yra platus spektras automobilių, kurių tarša nesiekia 130g/km (iki šios ribos mokestis nebus taikomas). Taršius senus automobilius utilizavę jie galėtų gauti išmoką, įgalinančią lengviau nusipirkti neprastesnį, savo funkcijas pilnai atliekantį ir aplinką daug mažiau teršiantį bei neapmokestinamą automobilį.

„Neapmokestinamas abituriento įsigytas 20 metų senumo juodus debesis skleidžiantis turbo dyzelis nėra pirmojo būtinumo prekė“, – įsitikinęs ekonomistas.

Pinigus bus galima skirti skurstantiesiems

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad siūlomas mokestis yra reikalingas Lietuvai. Jis ne tik padėtų mažinti taršą, bet ir papildytų šalies biudžetą.

Aplinkos ministerijos parengtame projekte numatoma, kad naujasis mokestis į šalies biudžetą galėtų atnešti papildomai apie 30 mln. eurų. Projekte numatoma, kad 95 proc. iš mokesčio surinktų pinigų bus skirti Klimato kaitos programos tikslams įgyvendinti, o likę 5 proc. bus panaudoti valstybės biudžeto reikmėms.

Ž. Mauricas sutinka, kad planuojama surinkti pinigų suma nėra didelė, „tačiau pradėti nuo kažko juk reikia. Juolab, kad tai padės didinti duomenų bazę, kuri vėliau leis įvesti visuotinį taršos mokestį“, – sako Ž. Mauricas.

Ekonomistas taip pat pažymi, kad nevertėtų apsiriboti ties tuo, kad net 95 proc. iš mokesčio surinktų pinigų būtų skirti Klimato kaitos programos tikslams įgyvendinti.

„Vien dėl techninių priežasčių. Vienais metais poreikis įgyvendinti Klimato kainos programos tikslus gali būti didesnis, kitais mažesnis. Tokie apribojimai priveda prie to, kad yra dirbtinai didinamos išlaidos. Ieškoma, su kuo čia dar galima kovoti ir siekiama išleisti pinigus. Tai tikrai nėra tikslinga. Manau, kad tikslingiau būtų pervesti į bendrą biudžetą ir tada įvertinant prioritetus, skirstyti lėšas“, – siūlo Ž. Mauricas.

Tuo metu N. Mačiulis mano, kad surinktus pinigus būtų galima skirti skurstantiesiems arba didinant NPD.

Kvėpuojame užterštu oru

N. Mačiulis teigia, kad jei mums nerūpi planetos ateitis ir ką paliksime savo vaikams, galime pagalvoti apie savo kiemą, kadangi kvėpuojame užterštu oru.

„Eurostato“ duomenimis Lietuvos miestuose kietųjų dalelių kiekis (23 miligramai kubiniame metre) yra didžiausias tarp kaimyninių šalių ir dvigubai didesnis nei Estijoje (10 miligramų). Ir Latvijoje, ir Estijoje jų kiekis ore pastarąjį penkmetį mažėjo. Pas mus – ne. Kietųjų dalelių daugiausiai išmeta dyzeliniai automobiliai, bet prie to, žinoma, prisideda ir miestuose malkomis šildomi namai (kurioms, beje, nuo šiemet pritaikyta PVM lengvata – visiškas nesusipratimas)“, – rašo N. Mačiulis.

Jis teigia, kad kietosios dalelės sukelia kvėpavimo sistemos ligas, o jų sergančių asmenų skaičius – didėja. Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje didėja kvėpavimo sistemos ligų skaičius, o vien susirgimų astma išaugo daugiau nei 50 proc. (nors rūkančiųjų skaičius nuolat mažėja).

„Jei negąsdina nei gręsiančios šimtamilijoninės baudos, nei planetos ateitis, nei oro kokybė, nei tūkstančių gyventojų sveikata nerūpi, tai jokie argumentai ir faktai čia jau nebeapdės“, – rašo N. Mačiulis.