Verslas

2019.10.02 20:38

NT kainų kritimo Lietuvoje ekspertai nemato: tikimybė nusipirkti nebrangų būstą – beveik lygi nuliui

Mindaugas Aušra, LRT RADIJO laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt2019.10.02 20:38

Jei žmonės laukia kainų kritimo ir tikisi, kad, gavę pigią paskolą, nusipirks nebrangų būstą, tokio scenarijaus tikimybė – beveik lygi nuliui, LRT RADIJUI sako bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis. Jo teigimu, nekilnojamojo turto (NT) kainos kris tik ekonominio nuopolio atveju.

Registrų centro duomenimis, šiemet būsto kainos Vilniuje krito, o kitose miestuose augo. Vieni ekonomistai skaičiuoja, jog kainų augimas vyksta lėčiau, kiti sako, kad statistika yra klaidinga ir nauji būstai toliau brangsta.

S. Vagonio teigimu, per pastaruosius metus, lyginant šių ir praėjusių metų rugsėjį, būsto kainos augo.

„Tiems, kurie laukia kainų kritimo, žinia nebus labai džiugi. Jei Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje NT kainos augo apie 5–6 proc., mažesniuose miestuose – Šiauliuose, Panevėžyje – kainų augimas siekia apie 12–13 proc.

Kainų kritimo Lietuvoje tikrai nematyti. Jei Registrų centras suskaičiavo tam tikrą minusą, esu tikras, jog kiti jų paskelbti rezultatai rodys tikrai nemažą augimą“, – tikina S. Vagonis.

Remdamasis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis sako, jog 2019 metų viduryje būsto kainų augimas tiek Vilniuje, tiek likusioje šalies dalyje buvo panašus ir siekė apie 6–7 proc., tačiau sostinėje jis kiek paspartėjo, o likusiuose miestuose sulėtėjo.

„Jei prieš dvejus metus būstai Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir kituose mažesniuose miestuose brango sparčiau nei Vilniuje, šiuo metu regime tendenciją, kai Vilnius, iš esmės, pasivijo likusią Lietuvos dalį. Šiuo metu nematome požymių, kad NT galėtų pigti“, – teigia V. Šumskis.

NT plėtotojų asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius atkreipia dėmesį, jog būsto kainai įtakos turi ir statybos kaštai, kurie, anot jo, per pastaruosius metus išaugo.

„Užsidarė gamyklos, teikusios reikalingas medžiagas, todėl teko ieškoti alternatyvų. Įtakos turėjo ir augantys reikalavimai naujo būsto kokybei, ir darbuotojų atlyginimai, ir energetiniai reikalavimai, ir žmonių lūkesčiai papildomai infrastruktūrai. Tokie dalykai susideda ir pirkėjai ne visada mato šios kainos sandarą, kuri auga natūraliai“, – LRT RADIJUI komentuoja M. Statulevičius.

Namų kainos išlieka gana stabilios

Anot S. Vagonio, kartu su naujo būsto kainomis kyla ir senesnės statybos NT vertė. Pašnekovas taip pat pastebi, jog nuosavų namų kainos išlieka gana stabilios.

„Vilniuje nuosavų namų kainos kyla lėčiau ir išlieka beveik tokios pačios, o butai per metus pabrango beveik 6 proc.“, – komentuoja S. Vagonis.

Pasak M. Statulevičiaus, NT kainą sudaro ir daugiau dedamųjų, pavyzdžiui, pirkėjų lūkesčiai ir turto likvidumas.

„Butų kainos kyla sparčiau, nes žmonės į NT dažniau investuoja pirkdami ir išnuomodami butus nei namus. Retas atvejis, kai namas yra perkamas tam, kad būtų išnuomotas“, – sako M. Statulevičius.

Sąlygos palankesnės mažesniuose miestuose

Statistika rodo, jog būstų įperkamumas, ypač sostinėje, kur taip pat sparčiai kyla žmonių atlyginimai, didėja, tačiau, anot S. Vagonio, santykis tarp vidutinės kvadratinio metro būsto kainos ir vidutinio atlyginimo yra geresnis mažesniuose miestuose.

„Nepaisant to, kad Vilniuje atlyginimai auga sparčiausiai, pagal būstų įperkamumą sostinė yra paskutinėje vietoje. [...] Marijampolėje, Alytuje, Šiauliuose atlyginimo ir būsto kainos santykis yra gerokai didesnis nei Vilniuje. Sostinėje žmogus už savo vidutinį metinį atlyginimą gali įsigyti beveik 7 kvadratinius metrus, kai daugumoje miestų šis santykis viršija 10 kvadratinių metrų. Galima teigti, jog ekonomiškai būsto įsigijimas provincijoje yra daug paprastesnis“, – akcentuoja S. Vagonis.

S. Vagonio manymu, nereikėtų tikėtis, jog būsto kainos greitai sumažės. Jo aiškinimu, NT vertė krenta ne tada, kai žmonės daug uždirba – NT rinka yra susijusi su esama ekonomine situacija.

„Dažniausia NT rinką nuopolis ištinka tada, kai mažėja darbo vietų skaičius ir žmonių atlyginimai. 2009 metais NT kainos nukrito 40 proc., tačiau klausimas, kiek žmonių galėjo pasiskolinti būstui, kai palūkanos siekė 10 proc., o dalies gyventojų algos buvo sumažintos arba jie visai neteko darbo.

Problema yra ta, jog NT kainos Lietuvoje nukris tada, kai ateis ekonominis nuopolis, todėl tokio dalyko gali laukti tik žmonės, savo kišenėje turintys daug papildomų pinigų. Jei gyventojai laukia kainų kritimo ir tikisi, kad, pasiėmę pigią paskolą, nusipirks nebrangų būstą, tokio scenarijaus tikimybė – labai maža ir beveik lygi nuliui“, – perspėja S. Vagonis.

Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.


LRT aktualijų studija. Neblėstanti gyventojų meilė nekilnojamam turtui