Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) pastaruoju metu vis garsiau keliamas klausimas, ar turėtų egzistuoti milijardieriai. Politikas Bernie Sandersas, mums geriau žinomas kaip vienas iš demokratų kandidatų praeituose Amerikos prezidento rinkimuose, pristatė turto mokesčio planą, skirtą valstybės superturtingiesiems.
Jame yra teigiama, kad „niekas nėra moraliai nusipelnęs turėti milijardą“. „Pajamų ir turto nelygybė Amerikoje yra labai didelė. 30 mln. gyventojų visiškai neturi sveikatos draudimo, jeigu suserga ar atsitinka nelaimė, jie gali mirti gatvėje“, – LRT RADIJUI sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Nenusipelno milijardo
Sanderso mokesčio planas yra vadinamas pačiu agresyviausiu siūlymu apmokestinti pačius turtingiausiuosius. Jam tokio plano iš esmės reikia, kad valstybė iš milijonierių ir milijardierių surinktų kur kas daugiau pinigų, kad galima būtų įgyvendinti jo kitus siūlymus, kuriems reikia tų pinigų. Tie siūlymai susiję su sveikatos apsaugos sistema visiems gyventojams ir kitomis socialinėmis programomis.
Skaičiuojama, kad jeigu Sanderso siūlymas būtų įgyvendintas, per dešimtmetį JAV į biudžetą papildomai surinktų daugiau kaip 4 trilijonus dolerių (3,67 trln. eurų), o didesni mokesčiai paveiktų apie 180 tūkst. Amerikos namų ūkių, – tiek Amerikoje yra šeimų, kurių turtas viršija 50 mln. dolerių (45,8 mln. eurų).
Sanderso turto mokesčio plane iškelta labai neįprasta mintis, klausimas, ar milijardieriai iš viso turėtų egzistuoti. Dalis JAV demokratų sutaria, kad milijardieriai neturėtų egzistuoti. Jie teigia, kad niekas nėra moraliai nusipelnęs turėti milijardo.
Uždirba 300 kartų mažiau
Kita pusė politikų pasisako nuosaikiau, teigdama, kad siekis uždirbti pirmąjį milijardą stumia žmones siekti daugiau: kurti daugiau darbo vietų, plėtoti verslus. Bendras sutarimas yra toks, kad kuomet valstybėje yra didelė socialinė nelygybė, skurdas ir visiems nesuteikiamos vienodos švietimo ar karjeros galimybės, milijardierių egzistavimas šiame kontekste yra tarsi įžeidžiantis.
Tokia radikali idėja įgauna pagreitį vadinamojoje radikalioje kairėje JAV. Argumentas skamba taip: „Yra žmonių, kurie daro labai svarbius darbus: slaugo, gamina valgyti, dirba ūkiuose. Tai yra žmonės, be kurių visuomenė neišsiverstų, tačiau jie uždirba 300 kartų mažiau nei pelningiausių Amerikos bendrovių vadovai. Ar tikrai tų vadovų darbas yra 300 kartų vertingesnis nei tų mažiausiai uždirbančių darbuotojų, ir ar tikrai visuomenė neišsiverstų be tokių vadovų, nors žinoma, kad tikrai neišsiverstų be mažiausias pajamas gaunančiųjų žmonių darbo?“
Bendroji idėjos išvada yra tokia, kad visuomenėje su milijardieriais tikroji demokratija nėra įmanoma, nes dideli pinigai yra įtaka, o įtaka persisveria į sprendimų priėmimą ir į politiką.
Amerikos nevadina pavyzdine šalimi
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako taip pat pastebintis, kad tokie argumentai tarp demokratų vis labiau skinasi kelią viešojoje erdvėje. „Tokį planą turi ne tik Bernie Sandersas, bet ir viena iš šiuo metu populiariausių kandidačių (į Amerikos prezidentus – LRT.lt) Elizabeth Warren. Ji siekia dideliu tarifu apmokestinti turtą, siekiantį 50 mln. dolerių ir daugiau“, – sako N. Mačiulis.
Panašu, kad tokios idėjos, pasak ekonomisto, yra populiarios ir susilaukia daug dėmesio ne be priežasties. „Pajamų ir turto nelygybė Amerikoje yra labai didelė. 30 mln. gyventojų visiškai neturi sveikatos draudimo, jeigu suserga ar atsitinka nelaimė, jie gali mirti gatvėje. Natūralu, kad negalima tokios valstybės vadinti klestinčia, pavyzdine ar svajonių šalimi, – konstatuoja įvairias ekonomikos ir finansų disciplinas Šveicarijos ir Prancūzijos universitetuose dėstęs ekonomistas. – Nepaisant didelių Amerikos turtų, didelė dalis gyventojų ten yra absoliučiame skurde.“
N. Mačiulis sako gerai suprantąs tokias iniciatyvas. „Tos iniciatyvos yra tikrai suprantamos. Jas pakursto labai išaugusi pajamų ir turto nelygybė, kuri yra didžiausia per pastaruosius 80 metų, net nuo praėjusio amžiaus 4 dešimtmečio“, – tikina ekonomistas.
Sugeba pabėgti nuo mokesčių
„Daugelis turbūt pritariame, kad rinkos dėsniai ir privati nuosavybė yra vertybės, kurios leidžia išspręsti daugelį problemų ir optimaliai paskirstyti resursus. Bet tuo pačiu metu mes matome ir didžiules problemas JAV ir kitose turtingose valstybėse, kur, atrodo, pinigų yra labai daug, bet didelė dalis gyventojų ir skursta, ir badauja, ir serga, ir negali gauti kokybiško išsilavinimo“, – sako N. Mačiulis.
Pasak jo, čia atsiskleidžia kapitalizmo ir laisvos rinkos dėsnių ribotumas. Lietuvos ekonomistas spėja, kad pasaulis eis tuo keliu, kuomet bus bandoma surasti būdų, kaip sumažinti tą ekstremalią turto ir pajamų nelygybę.
„Ar pavyks tai padaryti kokybiškai, nedestruktyviai, nesukuriant negerovių, plintančių per visus visuomenės sluoksnius? Kol kas turtingiausieji sugeba pabėgti nuo mokestinės naštos. Tiek JAV, tiek kitose šalyse turtingieji, gaudami dideles pajamas, jas gali per registruotas ofšorines bendroves, o kartais netgi registruodami savo mokestinę rezidenciją kitose šalyse mokėti daug mažesnius mokesčius, – situaciją detalizuoja pašnekovas. – Taip pat galima surasti mokestinių lengvatų arba įstatymuose paliktų spragų, kurių yra visose valstybėse, ir jomis pasinaudoti.“
Ekonomisto teigimu, labai svarbu, kad tokio pobūdžio judėjimas būtų globalus. „Vienoje valstybėje yra labai sunku įgyvendinti tokius pokyčius, nes labai daug kapitalo turintys asmenys bandys pasislėpti kitose šalyse, kurios taiko daug patrauklesnius mokesčius“, – įsitikinęs N. Mačiulis.
Turtingiausi – amerikiečiai
LRT.lt primena, kad pasaulyje yra daugiau kaip 2 tūkst. milijardierių. Iš viso 66 pasaulio šalys savo piliečių gretose turi tokių žmonių. Mūsų šalis taip pat turi vieną tokių – Vilniaus prekybos grupės valdybos pirmininką Nerijų Numavičių, kurio turtas šių metų duomenimis yra vertinamas 1,35 mlrd. eurų.
Amerikoje milijardierių skaičius yra didžiausias pasaulyje. JAV gyvena daugiau nei pusė tūkstančio milijardierių. Turtingiausiu pasaulio žmogumi, pagal žurnalo „Forbes“ paskelbtą turtuolių sąrašą, yra laikomas verslininkas, filantropas, elektroninės prekybos milžinės „Amazon“ akcininkas Jeffas Bezosas. 55 metų keturių vaikų tėčio turto vertė per metus padidėjo 17 mlrd. eurų, iki 98,5 mlrd.
Antras pagal turtingumą žmogus pasaulyje yra Amerikos verslo magnatas, filantropas, humanitaras, vienas programinės įrangos bendrovės „Microsoft“ įkūrėjų Billas Gatesas. 63 metų B. Gateso turtas per metus išaugo nuo 82,4 mlrd. eurų iki 95 mlrd. eurų.
Trečią vietą reitinge užima taip pat amerikietis – 88 metų milijardierius Warrenas Buffettas, kuris jau daug metų yra laikomas investicijų guru. Dėl pavasarį patirtų nuostolių, kai smarkiai atpigo JAV maisto produktų gamintojos „Kraft Heinz“, į kurią jis yra investavęs, akcijos, W. Buffetto turto vertė sumenko 1,3 mlrd. eurų ir dabar siekia 76 mlrd. eurų.
Parengė Vismantas Žuklevičius
