Verslas

2019.10.01 21:40

Šapoka apie siūlymus apmokestinti bankus: diskutuosime

Komerciniams bankams nerimą kelia valdančiųjų siūlymai įvesti bankų turto mokestį. Bankų asociacija teigia, kad jų atlikta analizė rodo, jog tokio mokesčio įvedimas reikšmingai pabrangins paskolas gyventojams bei verslui. Ilgalaikė žala esą gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 100 mln. eurų, šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. eurų, o banko paskolos pabrangtų iki 8 proc.

Ar toks mokestis gresia perversmu nekilnojamojo turto rinkoje ir kokių dar mokesčių revoliucijų sugalvos valdžia, LRT laidoje „Dienos tema“ žurnalistas Raigardas Musnickas aiškinosi su finansų ministru Viliumi Šapoka.

– Pritariate tokiam mokesčiui bankams?

– Idėja nėra nauja, ji kilo Seime ir jau kurį laiką koalicijoje vyko tokios diskusijos. Dabar vertinti pagal tai, kokią šiandien bankų asociacija paskelbė analizę, tikrai būtų iš mano pusės neprofesionalu, nes ten vertinamas nežinia koks hipotetinis scenarijus. Bet kokiose diskusijose apie mokesčius reikėtų išvengti manipuliavimo emocijomis, nes lietuvio širdžiai būstas yra tikrai labai jautrus dalykas, ir piešti apokalipsę, nemanau, kad tas kelias kur nors nuvestų.

– Mokestį pasiūlė Lenkų rinkimų akcija. Toks mokestis yra Lenkijoje ir jis pabrangino būsto paskolas 1 proc., bet ten visi bankai yra vietiniai ir jiems nėra, kur trauktis. Lietuvoje tai galėtų funkcionuoti, kai bankai yra skandinaviški?

– Visuomet reikia žiūrėti ne tik į kitų šalių pavyzdžius, bet atsižvelgti ir į vietos aplinkybes. Teisingai sakote, kad Lenkijos rinka yra kiek kitokia ne tik dėl rinkos žaidėjų skaičiaus, bet dar ir dėl to, jog jie nepriklauso euro zonai. Lietuvos bankai priklauso Europos centrinio banko priežiūros sričiai, tai jie turi mokėti indėlių draudimo fondo įmokas, įmokas į priežiūros mechanizmą stabilumui užtikrinti. Tų aplinkybių yra daug ir tik pasvėrus visus už ir prieš galima priimti sprendimą. Kad priimtume gerą sprendimą, reikia susėsti prie bendro stalo, o ne patiems gąsdintis ir kitus gąsdinti. Manau, kai bus jau konkretus preliminarus pirminis projektas, tikrai Seime vyks diskusijos šituo klausimu. Net neabejoju, kad rasime geriausią sprendimą.

– Kai buvo sudarinėjama koalicijos sutartis, priemonių plane apie tokį mokestį nė kalbos nebuvo, jis atsirado po to, kai buvo pasiūlyti prezidento sprendimai dėl 100 milijonų eurų gerovės valstybei. Ar tai yra reakcija į prezidento siūlymus? Valstiečiai ir žalieji, turbūt, nelabai nori skriausti savų valstiečių, mažinti lengvatas dyzelinui ir tada sugalvojo štai tokį būdą apmokestinti bankus?

– Į sąmokslo teorijas čia neisiu, bet visų pirma reikia matyti visą vaizdą. Šiuo metu turime siūlymų iš prezidento ir išlaidas didinti, ir keisti tam tikrus mokesčius, turime iš įvairių valstybės institucijų siūlymų didinti mokesčius, turime ir gyventojų užaukštintus lūkesčius dėl to, kad vyko rinkimų maratonas. Visoje šitoje šviesoje dar turime prisiminti, jog pasaulio ekonomikos augimas sparčiai lėtėja ir turime surasti tikrai subalansuotą variantą, kalbant tiek apie pajamas bei išlaidas, tiek orientuotis į skurdo mažinimą, tiek skatinti valstybės institucijas veikti efektyviau ir kad ateinančių metų biudžetas būtų realistinis. Visi siūlymai, tiek mokestiniai, tiek išlaidų didinimo, turi būti vertinami komplekte. Manau, kai matysime galutinius skaičius, tikrai rasime ir su prezidentu, ir su Seimu kompromisinius sprendimus tam, kad iš tikrųjų būtų priimtas geriausias šiuo metu sprendimas Lietuvai.

– Bankų gąsdinimai, kad didės palūkanos, kad verslui bus sunku... Kai kurie ekonomistai sako, jog tai gali būti ir per mažos konkurencijos momentas, nes Lietuvoje per mažai komercinių bankų ir jie gali padaryti kartelinį susitarimą ir pakelti palūkanas. Ar jūs įžvelgiate tokį pavojų?

– Kalbant apie bankų sektorių, tai akivaizdu, kad rinkos žaidėjų nėra daug ir, žinoma, kad konkurencija yra mažesnė. Nekalbu apie jų nusikalstamą veiką, apie kartelinius susitarimus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, bet tai yra oligopolinė rinka, kur konkurencija kainomis daugeliu atvejų niekam nėra naudinga. Reikia ieškoti sprendimo, kaip pritraukti papildomų rinkos žaidėjų, nebūtinai bankų, bet kitų finansų rinkos žaidėjų. Mums trūksta ne tik bankinio finansavimo, bet ir investicijų į šalies ūkį, tiesioginių užsienio investicijų, privataus kapitalo investuotojų, kurie galėtų prisiimti didesnę riziką.

Nauji, inovatyvūs, greitai augantys verslai – jiems bankinis finansavimas paprastai nelabai tinka, nes jų rizika yra didesnė ir gerai, kad bankai nefinansuoja, nes jie rizikuotų indėlininkų ir iš esmės visų mokesčių mokėtojų pinigais. Dėl to turime dirbti visomis šiomis kryptimis. Šiandien prasidėjo projektas kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku bei Europos Komisija, kad Lietuvoje suteiktume postūmį žaliosioms, tvariosioms investicijoms ir pritrauktume daugiau institucinių bei finansinių investuotojų. Tai tomis visomis kryptimis yra dirbama ir apskritai visoje Europoje matoma, kad bankinio finansavimo koncentracija, lyginant su alternatyviais finansavimo šaltiniais, yra per didelė.

– Toks sprendimas turi būti suderintas su Europos centriniu banku ar gali būti priimtas vienašališkai?

– Mokestinė aplinka ir mokestiniai sprendimai yra šalies prerogatyva. Šiuo atveju Europos centrinio banko palaiminimo, manau, kad nereikėtų. Bet, manau, tiek mūsų centrinio banko, tiek komercinių bankų atstovai turi būti išgirsti. Jeigu yra tiesiog išgąstis, galbūt nepamatuotas, tai tie nuogąstavimai turi būti išaiškinti, ar tikrai jie tokie pagrįsti. Manau, kad tos diskusijos, kaip minėjau, Seime tikrai vyks ir tikrai rasime subalansuotus sprendimus.

– Prezidentas G. Nausėda ketina teikti Seimui siūlymą įstatymu įtvirtinti spartesnį nei vidutinis darbo užmokestis pensijų indeksavimą. Ką apie tai galvojate?

– Siūlymus yra pateikę prezidentas, Seimas, įvairūs ministrai, tai negalima ištraukti vieno siūlymo ir izoliuotai vertinti nuo kitų. Kai turėsime visus siūlymus vienoje vietoje, manau, tikrai ieškosime kompromisų ir rasime tikrai adekvatų sprendimą, naudingiausią būtent šiuo metu Lietuvai.

– Linas Kukuraitis įvardijo planus iki 2020 m.: kad senjorų gyvenimas gerėtų, pensijos turėtų augti greičiau negu darbo užmokestis ir turėtų didėti kokiais 8 proc. Įmanoma tai padaryti ar ne?

– Net nieko nedarant, ateinančiais metais pensijos augs greičiau nei darbo užmokestis, nes tą numato indeksavimo formulė. Šioje vietoje ponas Kukuraitis yra visiškai teisus, tiesiog konstatuoja faktą.

– Čia nereikės papildomų pinigų?

– Papildomų pinigų neabejotinai reikės, nes vien pensijoms didinti pagal indeksavimo formulę reikės apie pusę milijardo eurų, tai tas jau yra numatyta, yra įstatyminiai įsipareigojimai ir juos tikrai vykdysime.

– Ramūnas Karbauskis neatmeta, kad bus siūloma apmokestinti ne tik bankų aktyvus, bet ir prekybos tinklų apyvartą. Ką galvojate apie tai?

– Tos diskusijos vyksta jau kurį laiką, taip pat pasiremta Lenkijos pavyzdžiu. Manau, kad vėlgi sėsime prie stalo, sversime visus už ir prieš, išklausysime visų suinteresuotų pusių nuomonių ir rasime reikiamus sprendimus.

– Kova su šešėliu, turbūt, vienas iš geresnių būdų, jeigu jau reikia surinkti daugiau pinigų. Sekasi kovoti su šešėliu dabartinei valdžiai?

– Visuomet visos valdžios kėlė kovos su šešėliu vėliavą, bet noriu pasididžiuoti, ne savimi ar mokesčių inspekcija, o Lietuvos žmonėmis, nes gyventojai, apskritai ir juridiniai asmenys mokesčius moka atsakingiau. Tą matome akivaizdžiai iš įvairių rodiklių, tas šešėlis Lietuvoje traukiasi ir gana sparčiai. Manau, kad ta tendencija išliks ir ateityje. Tikrai tas kultūrinis lūžis, manau, yra įvykęs, tos tendencijos nereikėtų sugadinti.

– Buvote susitikęs su pramonininkais. Jie patenkinti mokesčių politika Lietuvoje?

– Kadangi visuomet esu už dialogą ir tikrai noriu išgirsti visas nuomones, tai tuo tikslu ir buvau susitikęs su verslininkais. Nerimo yra, nes įvairių mokestinių idėjų spektras yra labai platus, bet diskutuodami tikrai rasime sprendimus, kurie reikalingiausi būtent dabar.

Dienos tema. Finansų ministras Šapoka: lietuvio širdžiai būstas yra tikrai labai jautrus dalykas