Didieji šalies miestai pradėjo šildymo sezoną – sostinėje per šią savaitę šildymas pasieks visus daugiabučius. Šildymas jau pradėtas Šiauliuose ir Panevėžyje, Kaune – artimiausiomis dienomis.
Nors šildymo sezonui pasirengti buvo visa vasara, vis dar lieka daug pastatų, kuriuose nepatikrintas šilumos punktų ir vidaus vamzdynų patikimumas. Dėl neatliktų privalomų darbų, gyventojams už šildymą gali tekti mokėti daugiau, taip pat kyla pavojus įvykti avarijoms.
Gali išaiškėti silpnos vietos
Šilumininkui santechnikui Mažvydui – darbymetis. Prasidėjus šildymo sezonui gyventojai laukia, kada jų butuose ims šilti radiatoriai. Mažvydo per dieną tenka aplankyti iki 30-ies šilumos punktų ir paleisti šildymą.
Vilniuje pastatus administruojančios įmonės atstovas sako, kad šildymo sistema nepaleidžiama, kol neįsitikinta, kad ji sandari.
„Tikrinant šildymo sistemą sudaromas tam tikras slėgis tiesiog gali išaiškėti silpnos vietos – sujungimai, uždaromoji armatūra gali nelaikyti. Jei vamzdynai pažeisti korozijos ar nesandarūs sujungimai, tai ten yra galimybė vandens nutekėjimui ir užpylimui patalpų ir atitinkamai sistema nefunkcionuos“, – sako „Servico“ Techninės priežiūros skyriaus vadovas Andrejus Kučinskis.
Namų administratoriai iki rugsėjo 20-osios privalo patikrinti, suremontuoti šildymo sistemas ir šilumos tiekėjams pateikti parengties aktus. Tačiau Vilniuje apie trečdalio pastatų šie dokumentai nepateikti, kiek geresnė padėtis kituose didžiuosiuose miestuose. Nepaisant to šildymo sulauks ir šių namų gyventojai. Sostinės valdžia net žada, kad dėl kritusių biokuro kainų mažės sąskaitas už šildymą.
„Per mėnesį standartinis butas galės šildymo sąskaitoms sutaupyti apie penkis eurus“, – tikina Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Sąskaitos gali ir išaugti
Tačiau tinkamai nepasirengus šildymo sezonui, gyventojai žadamo pigesnio šildymo gali ir nepajusti. Priešingai – sąskaitos gali išaugti.
„Šilumos punktai turi būti subalansuoti, turi būti praplauti, nes jeigu to nebus padaryta, tai tiesiog šildymo kokybė tame name kris ir gyventojai pradės skųstis, kad negauna tinkamos šilumos savo bute. Radiatoriai nešils, vadinasi, tada prašys, kad būtų šilumos punkte pakelta temperatūra, o nuo to tata jiems didės ir sąskaitos“, – aiškina „Vilniaus šilumos tinklų“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Arvydas Darulis.
Namų administratorius kontroliuoja tik namų gyventojai. Tokiame pastate didėja šilumos sistemos avarijų tikimybė. Įvykus jai, gyventojai šaltų, o atsakomybė tektų pastato administratoriui.
Plačiau žiūrėkite reportaže.
