Verslas

2019.10.01 17:19

Prezidentūra labiau stoja į bankų pusę: nauji mokesčiai galėtų sumažinti galimybes atsirasti naujiems žaidėjams

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.10.01 17:19

Seimo valdančioji koalicija rudens sesijoje užsimojo skubiai patvirtinti bankų turto apmokestinimo projektą. Prezidentūros nuomone, tokį pasiūlymą reikia vertinti atsargiai, kadangi šalyje ir taip yra mažai bankų.

Praėjusią savaitė nuskambėjo Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pasiūlymas jau nuo kitų metų apmokestinti Lietuvoje veikiančių bankų turtą 0,4 proc. Toks sprendimas esą padėtų į šalies biudžetą surinkti papildomai 100 mln. eurų.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad Vyriausybė tokiam projektui, ko gero, pritartų, tačiau bankus atstovaujanti Lietuvos bankų asociacija (LBA) tokios idėjos purtėsi, grasindama didėjančiomis paslaugų kainomis ir kone dvigubai didesnėmis paskolų palūkanomis.

Tuo metu prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominiais ir socialiniais politikos klausimais Simonas Krėpšta LRT.lt komentavo, kad prezidentūra atsargiai vertina vienos ūkio šakos išskyrimą mokesčių prasme.

„Ligšioliniais savo siūlymais einame skirtingos veiklos rūšių apmokestinimo vienodinimo kryptimi, mažiname įvairių išimčių taikymą. Todėl atsargiai vertiname vienos ūkio šakos išskyrimą mokesčių prasme.

Lietuvoje bankų pertekliumi negalime pasigirti, o papildomi mokesčiai galėtų sumažinti galimybes atsirasti naujiems rinkos žaidėjams“, – prezidentūros poziciją pateikia S. Krėpšta.

Jis taip pas pastebi, kad dabartiniai siūlymai dėl bankų turto apmokestinimo kol kas nėra detalizuoti, todėl konkrečių projektų dėl galimo bankų aktyvų apmokestinimo prezidentūra taip pat dar nėra analizavusi ar vertinusi įstatymo galimo poveikio.

Bankai teigia, kad paskolos brangtų kone dvigubai

Lietuvos bankų asociacija (LBA) antradienį pristatė atliktą studiją, kuri rodo, jogįvedus bankų turto mokestį, valstybė galėtų prarasti nuo 150 iki 450 mln. eurų.

LBA prezidentas Mantas Zalatorius teigia, kad, tikėtina, jog bankai dėl naujo mokesčio negautas pajamas bandytų susigrąžinti didindami paskolas gyventojams bei verslui, brangindami bankų paslaugų įkainius.

Įspėjama, kad būsto paskolos palūkanos gyventojams galėtų didėti vietoje dabartinių 2,4 proc. iki 2,8–4,6 proc.

Už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti susimokėti papildomai nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau. Tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų.

Taip pat iki 8 proc. brangtų bankų paslaugų įkainiai.

Tokiu LBA pareiškimus „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis vadina šantažu, o dėl bankų turto mokesčio ketina kreiptis į šalyje veikiančių bankų savininkus.

Taip pat skaitykite

„Manau, kad bankų pareiškimas pirmiausia yra bankuose dirbančių žmonių pareiškimas, o ne savininkų. Tikrai drįstu manyti, kad bankų savininkai taip negalvoja. (...) Tokioje situacijoje, matyt, reiks bandyti kreiptis į savininkus. Paklausime, ar tai yra iš tikrųjų jų nuomonė. (...) Suprantu, kad tie žmonės, kurie dirba bankuose, labai nenori bloginti rezultatų prieš savo savininkus, bet jiems turėtų būti žinomi tie tekstai, kurie skelbiami. Tikrai mes tą perduosime“, – antradienį BNS sakė R. Karbauskis.