Verslas

2019.10.01 14:18

Lietuvai ruošiantis galimai avarijai Astravo AE, dėmesys krypsta į Baltarusiją: kas kelia didžiausią nerimą

Aistros dėl netoli Vilniaus statomos Astravo atominės elektrinės kaista. Antradienį Lietuvoje pradėtos valstybinės pratybos, kuriomis bus tikrinama, ar Lietuva yra pasiruošusi galimai branduolinei nelaimei. Be to, kaip laidoje „LRT forumas“ kalbėjo energetikos ministras, Lietuva ketina įsigyti modernią įrangą, kuri perspėtų apie kylantį pavojų.

„Ir tarptautinė bendruomenė reaguoja į tai, kad kyla toks objektas prie pat Lietuvos sienos. Labiausiai nesaugus jis, be abejo, yra mūsų piliečiams. Valstybės požiūris, kad mes ruošiamės blogiausiam scenarijui, kalbant ne tik apie galimus branduolinius incidentus. Ir visais kitais atvejais valstybė turi būti pasirengusi ir maksimaliai užtikrinti žmonių saugumą, gyventojų sveikatą“, – laidoje „LRT forumas“ kalbėjo vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Kokios pratybos vyksta

Kalbėdama apie vykstančias pratybas ministrė teigė, kad parengtas scenarijus nėra atskleistas iki galo. To, jos teigimu, reikia, kad būtų galima matyti, kaip į netikėtą situaciją reaguoja institucijos, kaip jos bendradarbiauja ištikus krizei.

„Mes paėmėme ir bandome blogiausią scenarijų, kad jei tokia būtų vėjo kryptis (nuo Astravo į Lietuvos pusę – LRT.lt), kaip reaguotų visos institucijos, – pradedant nuo valstybinių, ministerijų, savivaldybių, visų tarnybų. Iš viso 24 institucijos dalyvauja pratybose“, – sakė R. Tamašunienė.

Ji kalbėjo, kad pratybų metu bus imituojamos realios situacijos, bus evakuojami gyventojai, kurių vaidmenį atliks savanoriai, jie bus perkeliami į saugias savivaldybes, bus tikrinamas savivaldybių sąveikos planas, žvalgyba.

„Valstybės sienos apsaugos tarnyba kartu su Radiologijos centru ims mėginius: dirvožemio, vandens telkinių, geriamojo vandens, maisto produktų. Bus simuliuojamos įvairios radiologinės taršos situacijos ir reaguojama į tai“, – pasakojo vidaus reikalų ministrė.

Pirks modernią įrangą

Kalbant apie potencialią avariją Astravo AE, ne kartą kilo klausimas, kaip Lietuva sužinos ir ar iš viso sužinos apie kilusį pavojų. Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Dainius Kreivys kalbėjo, kad Lietuvos pasienyje yra išdėliotos stotelės, kurios kone per 20 minučių nuo nelaimės apie ją praneštų.

„Šitą klausimą esame keletą kartų svarstę Energetikos komisijoje. <...> Jeigu vėjas pūstų į tą pusę, mes per 20 minučių jau matytume radiacijos pavojų. Iš kitos pusės, yra pasaulinė įranga, gaminama švedų, kuri per atstumą, beveik per 200 km, gali pasakyti net ir mažiausius reaktoriaus pokyčius. Tai ne incidento metu, o gerokai prieš tai reaktorius pradeda skleisti gama spindulius, kurie rodo, kad reaktoriui kažkas blogai“, – laidoje kalbėjo D. Kreivys, pridurdamas, kad tokią įrangą rengiamasi įsigyti.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad stotelių įrengimo laikas yra aiškiai žinomas, o Vyriausybėje sprendžiama dėl finansavimo ir, jo teigimu, nėra abejonių, kad įranga būtų paruošta dar iki Astravo AE paleidimo.

„Garantija yra ta, kad iki paleidimo turėsime tokį instrumentą, kad galėtume pasitikrinti, ne tik pasikliauti tiesioginiais duomenimis, bet pasitikrinti savo duomenis savo teritorijoje“, – sakė ministras.

Nėra nepriklausomo saugos reguliatoriaus

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) partnerystės docentas Romas Švedas kalbėjo, kad tai, ar Astrave įvyks avarija, ar ne, priklauso nuo to, kiek pastangų įdės Baltarusija, užtikrindama branduolinę saugą.

„Mes žinome, kad branduolinę saugą pagal tarptautinę praktiką turi užtikrinti nepriklausomas branduolinis reguliatorius. <...> Spėkime iš trijų kartų, ar Baltarusijoje esanti agentūra yra nepriklausoma. Baltarusijoje yra tokia bėda, kad ten visi yra priklausomi nuo prezidento ir jie nepaiso branduolinės saugos klausimų ar juos ignoruoja. Čia didžiausia bėda“, – komentavo R. Švedas.

Docentas kalbėjo, kad, jo žiniomis, Baltarusijoje veikianti branduolinės saugos agentūra nėra nepriklausoma, ji yra pavaldi Vyriausybei. Pasak jo, Europos Sąjunga atliko „strestestus“, surašė sąrašą darbų, kuriuos turėtų padaryti Baltarusija. Tačiau, R. Švedo teigimu, lieka klausimų.

„Iš kur mes žinome, ką jie ten padarė? Ar jie pagal tą sąrašą įgyvendino tai, kas buvo pasakyta, ar ne? Jie tiesiog rodo visuomet fasadą, bet kai ten įvyksta incidentas, mes sužinome tik po savaitės. Čia yra bėda“, – sakė R. Švedas.

D. Kreivys pabrėžė, kad po atliktų „strestestų“ Baltarusija turėjo per tris mėnesius pateikti darbų planą, bet padarė tai tik praėjus metams. Be to, Seimo narys teigė, kad jų parengtas planas yra niekinis, – jame nurodyta, kad atliks analizes, tyrimus, bet į esminius klausimus neatsako. Anot D. Kreivio, tai rodo, kad Baltarusija nereaguoja į reikalavimus.

VU TSPMI lektorius Vytis Jurkonis teigė, kad svarbus yra pasitikėjimo klausimas. Laidoje jis kalbėjo, kad labai sudėtinga bendrauti su valstybe, kuri nėra demokratinė, skaidri.

„Jų taktika dabar yra vilkinti. Kažką atsakyti, atrašyti į vieną ar kitą punktą <...> ir sakyti, kad čia Lietuva viską blokuoja, rodyti mus kaip blogiuką, kuris bando pakirsti ES ir Baltarusijos bendradarbiavimą. Bet tiesa yra ta, kad yra ES rekomendacijos ir jų reikėtų nuosekliai laikytis, o ne tiesiog vieną ar kitą klausimą išėmus rodyti, kad neva bandoma bendradarbiauti“, – sakė V. Jurkonis.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) partnerystės profesorius Herkus Gabartas teigė, kad laikas pradėti aktyviau kalbėti apie branduolinės atsakomybės klausimą. Profesorius pasakojo, kad šių metų sausį Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka priėmė įstatymo galią turintį įsakymą, kuris nustato, kokios yra Baltarusijos, kaip valstybės, branduolinės atsakomybės ribos.

„Aišku, tas įsakymas atitinka tarptautinę Vienos konvenciją. Bet iškalbingas faktas yra tai, kad maksimali Baltarusijos atsakomybė kartu su operatoriumi yra 360 mln. eurų. Mes žinome, kad tokie pavyzdžiai, kaip Fukušimos avarija, grubiais paskaičiavimais, kainavo nuo 200 mlrd. eurų vien išmokoms gyventojams ir aplinkai tvarkyti. Černobylis – apie 700–800 mlrd. dolerių. Grubiai – tūkstantį kartų mažesnė civilinė atsakomybė“, – kalbėjo H. Gabartas.

Parengė Modesta Gaučaitė