Verslas

2019.10.01 10:14

Įspėjo apie planuojamą bankų turto mokesčio žalą: už būsto paskolą mokėtumėte iki 13 tūkst. eurų daugiau

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.10.01 10:14

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius kritikuoja Seime siūlomą bankų aktyvų mokestį. Jo teigimu, tai padidintų paslaugų įkainius visiems Lietuvos žmonėms. Dėl naujo mokesčio kone dvigubai galėtų brangti būsto paskolos, didėtų bankų paslaugų įkainiai. Į biudžetą surinkus 100 mln. eurų, šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. eurų, kuriuos galėtų skirti plėtrai, modernizavimui ir socialinėms reikmėms.

M. Zalatorius pažymi, kad, preliminariu LBA vertinimu, atliktu pritaikius ekonominių scenarijų modelius, naujas mokestis ypač atsilieptų būsto paskolų kainoms. Vidutinė būsto paskola galėtų brangti iki 13 tūkst. eurų.

„Nenorime politikuoti ar politizuoti bei dalyvauti rinkiminiuose žaidimuose su tokiais mokesčiais. Nenorime ir gąsdinti visuomenės. Tik norime pateikti skaičiavimus, kaip daugiau ar mažiau neatsakingi mokestiniai pasiūlymai gali mums atsiliepti“, – analizės tikslus vardija M. Zalatorius.

Lietuvos bankų asociacijos analizės vadovas Vilius Tamkvaitis taip pat pažymi, kad papildomas sektoriaus apmokestinimas užkirstų kelią ekonomikos spartesnei plėtrai. Jis taip pat pažymi, kad nelogiška papildomai apmokestinti bankų. Jeigu žiūrėtume į bankų pelnus vienam gyventojui Europos Sąjungoje, Lietuvoje jis yra pats mažiausias. Net Estijoje jis yra 2 kartus didesnis.

V. Tamkvaitis siūlo atkreipti dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai kas antras gyvenamasis būstas yra įsigyjamas su banko paskola.

Bankai jau nebegalėtų suteikti žmonėms būsto paskolų už 2,4 proc. palūkanų kaip dabar. Analitikai prognozuoja, kad dėl neatsakingo valdžios sprendimo būsto paskolų palūkanos gali kilti iki 2,8–4,6 proc. Šis pokytis būtų taikomas naujai išduodamoms paskoloms, tad planuojantiesiems įsigyti nuosavą būstą tektų rimtai persvarstyti savo galimybes prieš priimant atsakingą sprendimą.

Dėl išaugusios palūkanų naštos būstas su paskola pirkėjui atsieitų keliolika tūkstančių eurų brangiau nei dabar. Pavyzdžiui, už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti susimokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau. Tad tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų.

Mokestis paveiktų ir verslą

Naujo mokesčio poveikį pajustų ir verslas – paskolų verslui palūkanos ūgtelėtų nuo 3 proc. iki 3,8 proc. Be bankų paskolų verslo plėtra neįmanoma. Tyrimų duomenimis, paskolos verslo plėtrai į bankus kreipiasi apie 66 proc. šalies įmonių, ypač regionuose.

„ECB yra pastebėjęs, kad, įvedant bankų turto mokestį, brangtų verslo paskolos, o tai turėtų bendrą poveikį BVP. Pablogėjus įmonių skolinimosi galimybėms, 17–35 mln. eurų susitrauktų ir bendrasis vidaus produktas“, – prognozuoja LBA analitikas.

Jis tai pat pažymi, kad iki 8 proc brangtų ir bankų paslaugų įkainiai.

Mokesčio įvedimas skaudžiai atsilieptų ir visai šalies ekonomikai. Ilgalaikė žala gali būti 4 kartus didesnė nei trumpalaikė nauda: į biudžetą surinkus 100 mln. eurų, šalies ūkis netektų nuo 150 iki 450 mln. eurų, kuriuos galėtų skirti plėtrai, modernizavimui ir socialinėms reikmėms.

„Mano nuomone, pusės milijardo eurų pinigų netekimas yra didelė žala valstybei“, – pastebi M. Zalatorius. Jis priduria, kad tokia analizė daryta remiantis tiesiniu modeliu, neatsižvelgiant į galimas recesijas.

„Uždėkime ant viršaus dar recesiją, ir šita pusė milijardo gali didėti 2–3 kartus. Reikia labai žiūrėti, kokiu metu tokio pobūdžio mokesčiai yra įvedami“, – mano M. Zalatorius.

O V. Tamkvaitis pažymi, kad visų galimų scenarijų žala būtų didesnė nei nauda ekonomikai, todėl reikalinga išsami studija ir analizė prieš bandymą įvesti bankų turto mokestį.

Žala finansų sektoriui

V. Tamkvaitis pažymi, kad Lietuva nori tapti finansinių technologijų lydere, tačiau Seimo narių siūlymai gali tam užkirsti kelią.

„Girdime kvietimus į Lietuvą ateiti užsienio bankams. Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Vyriausybė aktyviai skatina finansinių technologijų plėtrą. Ir iš tikrųjų, Lietuva pagal investicijų grąžą finansų sektoriuje yra viena iš lyderių. Iš verslo logikos žiūrint, mūsų jurisdikcija yra patraukli. Tačiau įvedus šį mokestį investicijų grąža labai stipriai sumažėtų, o iš lyderių atsidurtume apačioje“, – įspėja V. Tamkvaitis

Paklaustas, ar normalu, kad dėl planuojamo mokesčio įvedimo bankai bandytų atsigriebti didindami paslaugų įkainius ar paskolas, LBA prezidentas pažymi, kad tokia yra verslo logika.

„Kada brangsta akcizas dyzelinui, jį sumoka ne degalinių savininkai, jį sumoka vartotojai. Tokia yra verslo logika. Kartais gyvenimas tokioje paralelinėje visatoje, kada yra sakoma, kad verslas neperkels mokesčių žmonėms... Na atleiskite tada man“, – sako M. Zalatorius

Yra daugiau būdų surinkti 100 mln.

M. Zalatorius įsitikinęs, kad yra begalės būdų surinkti Vyriausybės norimus papildomus 100 mln. eurų į biudžetą.

„Visų pirma, vertėtų kalbėti apie efektyvumą. Turime viešojo sektoriaus efektyvumą, kuris nėra geriausias. Girdime istorijas apie mokyklas, kuriose nėra vaikų. Mokytojai dirba, mokyklos turtas didelis, o mokinių nėra. Galima būtų peržiūrėti, galbūt yra būdų, kaip būtų galima efektyvinti valstybės veiklą“, – pastebi M. Zalatorius.

Jis atkreipia dėmesį, kad taip pat norimą 100 mln. eurų būtų galima ištraukti iš šešėlinės veiklos, tereikia šiek tiek politinės valios.

„Dar vienas būdas yra lengvatų mažinimas. Ta paletė, visų įmanomų sprendimų, yra ant stalo. Tačiau svarbiausia šioje situacijoje, kad politikai nežadėtų prieš rinkimus dalykų, kuriuos vėliau labai brangiai tektų įgyvendinti mūsų visų sąskaita“, – sako M. Zalatorius.

Į žurnalistų pastabą, kad bankų turto mokestis jau egzistuoja kai kuriose šalyse, pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Prancūzijoje, LBA prezidentas atsako, kad tai yra visiškai kitoks mokestis, kurio negalima lyginti su Lietuvoje siūlomu.

„Tai yra visiškai kitoks mokestis. Apmokestinami yra bankų įsipareigojimai atmetant bankų nuosavybę ir apdraustus indėlius. Ta mokesčių bazė yra kita ir ji yra labiau tinkanti didelėms valstybėms. Taip pat šio mokesčio logika yra ne surinkti daugiau pinigų, tačiau tam, kad jeigu tektų gelbėti bankų sistemos dalyvį, valstybė turėtų fondą, iš kurio tą banką ir būtų bandoma gelbėti“, – mokesčių skirtumus vardija M. Zalatorius.

Premjeras siūlymą palaiko

Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LRA-KŠS) Seime įregistravo projektą dėl komercinių bankų aktyvų apmokestinimo. Šiuo projektu yra siūloma nustatyti 0,4 proc. metinį tarifą bankų aktyvams ir taip į biudžetą surinkti papildomus 100 mln. eurų, kurie būtų skirti nelygybei ir skurdui mažinti.

Šių lėšų reikia dar vasarą atsinaujinusios valdančiosios koalicijos pasirašytame susitarime, kuriame numatyta didinti įvairias socialines išmokas bei kompensacijas.

Tai planuojama padaryti jau šių metų rudens Seimo sesijoje.

Premjeras Saulius Skvernelis yra teigęs, kad tokį siūlymą Vyriausybė iš principo palaikytų.