Verslas

2019.10.03 05:30

Iš Lietuvos į Vokietiją išsiųstas dirbti vyras papuolė į absurdišką situaciją: susikaupė skolos, darbo stažą – panaikino

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.10.03 05:30

Užsienyje dirbęs lietuvis pateko į išties nemalonią padėtį. Grįžęs iš komandiruotės Vokietijoje, jis sužinojo, kad, darbdaviui nesugebėjus gauti vieno dokumento iš „Sodros“, lietuviui buvo panaikintas darbo stažas, anuliuotos valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos, susikaupė privalomojo socialinio draudimo (PSD) skola. Vyras įtaria, kad, pasinaudodama „Sodros“ spraga, įmonė tiesiog rado būdą susigrąžinti „Sodrai“ sumokėtas įmokas.

Europos Sąjungos (ES) teisės aktai nurodo, kad dirbantis asmuo negali būti nedraudžiamas jokioje šalyje. Tačiau panašu, kad būtent tokioje padėtyje atsidūrė Darius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas).

2018 metais 6 mėnesiams jis buvo įsidarbinęs darbuotojų nuomos įmonėje „Nermeka“. Su Dariumi buvo sudaryta laikinoji darbo sutartis, o viso darbo laikotarpio metu su keletu pertraukų jis buvo siunčiamas dirbti į Vokietiją.

Joje dirbo plataus profilio statybininku ir viename iš Vokietijos viešbučių atlikdavo renovacijos darbus. Nors oficialus darbo užmokestis popieriuje siekė tik 524 eurus (445 eurus į rankas), dalį atlyginimo Darius gaudavo dienpinigių forma. Per keletą mėnesių jam pavyko užsidirbti šiek tiek pinigų, kuriuos savo reikmėms ketino išleisti Lietuvoje.

Deja, grįžus į Lietuvą, paaiškėjo, kad dalį uždarbio teks grąžinti „Sodrai“.

Pasirodo, kad, įmonei „Nermeka“ nepavykus gauti reikiamų dokumentų, Darius buvo pašalintas iš apdraustųjų socialinio draudimo ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro. Panaikintas ir jo dirbto laikotarpio darbo stažas. Dėl nesumokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSD) susikaupė skolos „Sodrai“. Grąžinti teko ir dalį nedarbingumo išmokų, kurių dydis priklauso nuo sumokėtų VSD įmokų. Taip pat Dariui teko padengti vizito pas daktarus Vokietijoje išlaidas.

Tačiau įmonė, panašu, dėl to nenukentėjo. Būtent jai ir buvo grąžintos anksčiau už Darių „Sodrai“ sumokėtos įmokos.

Įmonė negavo A1 pažymos

Darius teigia, kad net neįtarė, jog paklius į tokią kvailą situaciją. Jo teigimu, prieš įsidarbinant įmonės atstovai patikino, kad valstybei mokesčius įmonė sumokės, o pačiam darbuotojui niekuo nereikės rūpintis.

Tačiau, praėjus 8 mėnesiams po darbo sutarties pasibaigimo, vyras iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Marijampolės skyriaus gavo pranešimą, kad jo komandiruotės metu turėjo būti taikomi Vokietijos socialinio draudimo teisės aktai, kadangi „Nermekos“ darbuotojams nebuvo išduoti A1 pažymėjimai.

Kaip teigia „Sodra“, A1 pažymėjimas – dokumentas, įrodantis, kad žmogus Lietuvoje yra apdraustas socialiniu draudimu ir kitoje valstybėje, į kurią jis komandiruojamas, todėl už jį nereikės mokėti šio draudimo įmokų (pagal ES reglamentus, asmuo negali būti draudžiamas dviejose ES valstybėse). Šis pažymėjimas reikalingas Lietuvos įmonių darbuotojams, darbdavio siunčiamiems dirbti į užsienį. Tačiau įmonė A1 pažymos negavo. Dariaus teigimu, iš viso buvo atmesti net 500 įmonės A1 pažymos prašymų.

„Sodros“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnyba (toliau – Tarnyba) LRT.lt portalui teigė, kad įmonei atsisakė išduoti A1 pažymėjimą todėl, kad buvo nustatyta, jog tuo metu „Nermekos“ pajamos iš veiklos Lietuvoje sudarė mažiau nei 10 proc. visų įmonės pajamų per pastaruosius 12 mėnesių.

„Dėl šios priežasties įmonės veikla Lietuvoje negali būti vertinama kaip didelė, o A1 pažymėjimai (...) neišduotini“, – rašoma Tarnybos pranešime, kodėl įmonei atsisakoma išduoti A1 pažymėjimus.

Toks Tarnybos sprendimas reiškia, jog dėl to, kad didžioji įmonės veikla yra vykdoma užsienio šalyse, socialinio draudimo įmokos turėjo būti mokamos ne Lietuvoje. Tačiau Darius tikina, kad socialinio draudimo įmokų įmonė užsienyje nemokėjo. Juos mokėjo Lietuvoje. Todėl ir prašė, kad jai būtų suteiktos A1 pažymos.

VSDFV Marijampolės skyrius Dariui taip pat rašė, kad dėl jo atvejo buvo kreiptasi į Vokietijos kompetentingas įstaigas, klausta, ar buvo mokėti mokesčiai šioje šalyje. Iš šių institucijų buvo sulaukta neigiamo atsakymo, taigi tikėtina, kad Vokietijoje Darius apdraustas nebuvo.

Pradėjo kauptis skolos

Dėl to, kad įmonei nebuvo išduotas A1 pažymėjimas ir buvo daroma prielaida, jog mokesčiai už Darių buvo mokami Vokietijoje, „Nermekos“ prašymu jis buvo pašalintas iš apdraustųjų socialinio draudimo ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro (toliau – Registro).

Dariaus išdirbtas stažas buvo anuliuotas, kartu anuliuotos ir VSD įmokos. Jis tapo dar ir skolingas „Sodrai“, kadangi buvo anuliuotos PSD įmokos, perskaičiuotos ligos ir nedarbo išmokos.

Tačiau nukentėjęs vyras teigia, kad „tikrai žino“, jog jokie mokesčiai Vokietijai jo darbo metu mokami nebuvo, o gyventojų pajamų mokestis (GPM), PSD ir VSD įmokos buvo mokamos Lietuvoje. Darius tikina, kad tokioje situacijoje atsidūrusių asmenų yra ir daugiau, tik ne visi puola ieškoti teisybės.

Verta pastebėti, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog už kiek mažiau nei 6 mėnesius „Nermeka“ VSD įmokų „Sodrai“ tik už Darių sumokėjo 1,161 tūkst. eurų. Svetainėje „Rekvizitai“ nurodoma, kad „Nermekoje“ dirba 209 darbuotojai. Jeigu per metus įmonė iš kiekvieno darbuotojo dėl negautos A1 pažymos susigrąžina „Sodrai“ sumokėtus mokesčius, valstybė kasmet galimai netenka apvalios pinigų sumos.

Darius tikina, kad VSDFV Užsienio išmokų tarnyba yra atsisakiusi išduoti A1 pažymėjimus 500 „Nermekos“ darbuotojų, o tokį sprendimą „Nermeka“ yra apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nukentėjęs asmuo atskleidžia, jog, sužinojęs apie tai, kad jis yra pašalinamas iš apdraustųjų registro, kreipėsi į darbdavį. Iš įmonės vadovo buvo gautas atsakymas, kad viskas bus sutvarkyta: „Dėl mūsų įmonės mes viską sutvarkysime per kelias savaites, informuosime“, – Dariui rašė „Nermekos“ vadovas.

Vėliau buvo prašoma, kad įmonės vadovas atsiųstų Vokietijos kompetentingos institucijos pažymą, patvirtinančią, kad darbo „Nermekoje“ metu Darius buvo apdraustas Vokietijoje socialiniu draudimu, kad „Sodra“ neskaičiuotų PSD skolos mokesčio už visą darbo „Nermekoje“ laikotarpį. Tačiau joks dokumentas atsiųstas nebuvo, o susirašinėjimas nutrūko.

„Nermeka“ situacijos nekomentuoja

LRT.lt kreipėsi į „Nermeką“ klausdama, kiek įmokų per pastaruosius dvejus metus įmonė susigrąžino iš „Sodros“. Tačiau įmonė atsakymo nepateikė. Į šį klausimą atsakyti negalėjo ir „Sodra“, tikindama, kad duomenys apie draudėją nėra vieši.

Atsakymas nebuvo pateiktas ir į klausimą, ar užsienio šalyse „Nermeka“ moka mokesčius už savo darbuotojus.

Įmonės atsiųstame laiške LRT.lt teigiama, kad ji nėra viešas juridinis asmuo, todėl neprivalo teikti informacijos, kurios neįpareigoja teikti jokie teisės aktai.

„Tačiau, siekdami bendradarbiauti, pažymime, kad UAB „Nermeka“, vykdydama savo ūkinę-komercinę veiklą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, įskaitant valstybinių institucijų nurodymus“, – rašoma laiške.

Įmonė komentuoja, kad ji tik vykdo VSDFV Užsienio išmokų tarnybos sprendimus, o dėl visų klausimų reikėtų kreiptis būtent į juos.

„Nermeka“, gavusi VSDFV Užsienio išmokų tarnybos sprendimus, privalo juos vykdyti <...>. Atsižvelgdami į tai pažymime, kad UAB „Nermeka“ negali teikti paaiškinimų už trečiuosius asmenis, t. y. šiuo atveju VSDFV, kuri yra atsakinga už A1 pažymėjimų išdavimą ir sukuria teises ir pareigas juridiniams asmenims, šiuo atveju UAB „Nermeka“. Todėl, Jums siekiant išsiaiškinti situaciją, siūlome kreiptis tiesiogiai į VSDFV, kad suteiktų Jums visą reikalingą informaciją bei atsakytų į Jūsų pateiktus klausimus“, – rašoma įmonės atsiųstame laiške.

„Sodra“: kiekvieną atvejį vertiname individualiai

„Sodros“ teigimu, jeigu darbdavys arba jo darbuotojas nori, kad kitoje šalyje dirbančiam darbuotojui būtų taikoma Lietuvos socialinio draudimo teisė, ir mano, kad tiek jis, tiek darbuotojas tenkina išimties taikymo sąlygas, jis teikia prašymą „Sodros“ Užsienio išmokų tarnybai, kad ši išduotų A1 pažymėjimą dėl taikytinos teisės nustatymo tam darbuotojui.

Būtent taip ir pasielgė įmonė „Nermeka“, teikusi prašymus gauti A1 pažymėjimus.

„Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis teigia, kad užsienio išmokų tarnyba individualiai įvertina kiekvieną atvejį ir atsižvelgdama į pateiktus dokumentus bei konkretaus darbdavio ir konkretaus darbuotojo atitiktį Reglamentų keliamiems reikalavimams priima sprendimą išduoti (arba neišduoti) A1 pažymėjimą konkrečiam darbuotojui.

Tais atvejais, kai komandiruojamam darbuotojui A1 pažymėjimas neišduodamas dėl to, kad nustatoma, jog jam negali būti taikoma išimtis (Lietuvos teisė), o turi būti taikoma kitos ES valstybės teisė, jam svečioje šalyje taikoma tos šalies (t. y. darbo vietos) socialinio draudimo teisė ir būtent tos šalies institucijos rūpinasi, kad už darbuotoją būtų sumokėtos visos socialinio draudimo įmokos, o žmogus įgytų visas socialines garantijas.

Tokiu atveju, kai nustatoma, kad faktiškai komandiruotam darbuotojui tam tikrą praėjusį laikotarpį turėjo būti taikoma kitos šalies socialinio draudimo teisė, asmens socialinis draudimas Lietuvoje netenka teisinio pagrindo, atitinkamai negali būti laikomi teisingais ir pagrįstais registre buvę duomenys apie tokį draudimą Lietuvoje, todėl duomenys tikslinami (šalinami), o apie tai asmuo informuojamas.

Jeigu už jį buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos, jos taip pat grąžinamos, nes ir jų mokėjimas Lietuvoje netenka teisinio pagrindo. Tuo laikotarpiu socialinio draudimo stažą ir kitas teises darbuotojas įgyja toje šalyje, kurioje dirba, pagal toje šalyje nustatytas taisykles ir sąlygas.

S. Jarmalis: darbuotojas privalo ir pats domėtis savo teisėmis

S. Jarmalis aiškina, kad darbuotojui turi būti taikomi vienos šalies socialinio draudimo teisės aktai. Ta šalis, kurioje žmogus faktiškai dirbo, turi pareigą ir yra suinteresuota, kad už jį būtų sumokėtos socialinio draudimo įmokos ir vykdomos kitos draudėjo prievolės, o žmogui užtikrinamos socialinės garantijos.

Tačiau kyla klausimas, jei įmonė turėjo mokėti socialinio draudimo mokesčius Vokietijoje, kaip teigia „Sodra“, kodėl „Nermeka“ teikė prašymą gauti A1 pažymėjimą ir komandiruoto asmens darbo laikotarpiu mokėjo mokesčius „Sodrai“. Taip pat, kaip negavusi A1 pažymos, ji susigrąžino sumokėtus mokesčius iš „Sodros“, tačiau GPM įmokų jai susigrąžinti nepavyko.

Tai kelia pagrindą abejoti, kad socialinio draudimo mokesčiai už darbuotoją galėjo būti nesumokėti nė vienoje šalyje, nors, pagal ES reglamentus, asmuo negali būti nedraustas nė vienoje ES valstybėje. Tačiau, kaip minėta, „Nermeka“ į tai neatsakė.

Paklausta, ar buvo teikiamos užklausos kompetentingoms užsienio institucijoms dėl to, ar užsienio šalyse „Nermekos“ darbuotojai buvo draudžiami, „Sodra“ pateikė atsakymą, kad nuolat teikdavo užklausas ar informuodavo kitų šalių atsakingas institucijas apie socialinio draudimo teisės taikymą piliečiams. Tačiau pažymima, kad toks informavimas ne visada būdavo rezultatyvus.

„Dažnai jokių atsakymų iš užsienio kompetentingų institucijų negaunama arba jų gavimo terminai neproporcingai ilgi“, – pastebi S. Jarmalis.

Taip pat jis pažymėjo, kad „Sodra“ neturi jokių realių teisinių svertų užtikrinti asmens faktinį draudimą kitoje valstybėje, kurioje jis privalo būti draudžiamas (įskaitant įmokų mokėjimą) pagal kitos valstybės, kurios teisė turi būti taikoma, taisykles. S. Jarmalis taip pat pabrėžia, kad, kreipiantis į užsienio tarnybas, tikslas nėra sužinoti, ar už gyventoją kitoje šalyje buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, kadangi tai neturėtų reikšmės socialinio draudimo teisės taikymui ar netaikymui Lietuvoje.

Vadinasi, net ir sužinojus, kad įmonė socialinio draudimo įmokų už savo darbuotojus užsienyje nemokėjo, „Sodra“ negalėtų prašyti, kad darbdavys įmokas susimokėtų Lietuvoje, jei jam dėl vienų ar kitų priežasčių nebūtų išduotas A1 pažymėjimas.

„Apdrausti darbuotoją tinkamoje valstybėje yra darbdavio pareiga, o darbuotojas, kaip sąmoningas asmuo, privalo ir pats domėtis savo teisėmis, reikalauti iš darbdavio įrodymų, kad vykdomos su juo susijusios prievolės užsienio šalyje, prireikus ginti savo teises atitinkamose užsienio institucijose“, – komentuoja S. Jarmalis.

Tačiau nukentėjusiajam Dariui „Sodros“ pateiktas siūlymas atrodo juokingas. „Daugelis įmonės „Nermeka“ darbuotojų į užsienį vyksta dirbti žemos kvalifikacijos darbų. Todėl kalbėti apie tai, kad žmonės, kurie nemoka užsienio kalbos, patys gintų savo teises užsienio institucijose, skamba mažų mažiausiai juokingai“, – mano jis.