Verslas

2019.10.06 11:35

Kai parduotuvėje išleidžiame daugiau, nei ketinome: kokius triukus prieš mus naudoja prekybininkai

Šarūnas Dvareckas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.10.06 11:35

Dažnai atėję į parduotuvę pirkti pieno žmonės išeina su pilnu krepšiu prekių. Specialistų tikinimu, tai priklauso ne tik nuo to, kad vengiame susidaryti pirkinių sąrašą – apsipirkimo įpročius formuoja pačios parduotuvės.

Kiek ir kokių prekių pirksime lemia ir akcijos, parduotuvės grindų danga, prekių išdėstymas lentynose ar net nekaltai atrodantys nemokami gaminių pavyzdžiai.

Štai ir virš parduotuvės kasos parduodama kramtomoji guma, šokolado batonėliai ir kitokie skanėstai išdėlioti ne veltui. Juk, laukdami savo eilės, kasoje praleidžiame gana daug laiko, kartais panašiai, kiek ir apsipirkdami. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) docentė Algita Miečinskienė sako, kad eilėje laukiančius pirkėjus sudominti skanėstais gana paprasta.

„Ten išdėstyti produktai, kurie sudaro gana mažą dalį mūsų biudžeto, o tokių produktų pirkimo apsisprendimui žmonės daug laiko negaišta – tiesiog spontaniškai ima ir deda į krepšį.

Ten esančios prekės yra orientuotos į vaikus. Laukdami eilėje su tėvais, vaikai pastebi šokoladukus, kramtomą gumą ir prašo tėvų šiuos produktus nupirkti“, – aiškina A. Miečinskienė.

Dar vienas atvejis, kai parduotuvės skatina mus išleisti daugiau, yra akcijos. Būtent tuo metu atrodo, kad pirkdami didesniais kiekiais galime sutaupyti, tačiau ekspertai su tuo nesutinka. Pavyzdžiui, įprastai dėžutė dribsnių kainuoja du eurus, o pirkdami dvi – sumokėtume keturis, todėl po kurio laiko prekybininkai nusprendžia padaryti akciją. Įprasta prekės kaina pakeliama iki trijų, o perkant dvi dežutes – sumokami keturi eurai.

„Pirkėjai gana greitai užmiršta kainas, gali nepastebėti arba tiesiog neatsiminti, kiek ta prekė kainavo. Dažnai įvedant naują produktą, kuris galbūt buvo ne visai sėkmingas įvedimo stadijoje, taikoma strategija, kai kuriam laikui produktas yra išimamas ir po to vėl įvedamas su didesne kaina. Šiais laikais parduoti produktą be nuolaidos yra tikrai sudėtinga, nes vartotojai nori nuolaidų, kurios, kaip bebūtų, veikia“, – teigia pašnekovė.

Suprasti parduotuvių triukus nėra taip paprasta, nes kaskart atsiranda naujų rinkodaros sprendimų, dėl kurių mūsų krepšelyje gali kauptis vis daugiau prekių. Tačiau mokslininkai ramina, jog kiekvienas vartotojas gali sumažinti išleidžiamų pinigų sumą. Vienas tokiu būdų – atsiskaityti tik grynaisiais.

„Toks asmeninio biudžeto planavimas, manau, tikrai leidžia tapti racionalesniu pirkėju. Einant į parduotuvę reikėtų tiksliai žinoti, ko reikia. Akių lygyje sudedami šiek tiek brangesni arba bent vidutinės kainos produktai, nes standartiškai žmogus pamato tai, kas yra akių lygyje, o tik tada pakelia ir nuleidžia akis.

Atsiskaitinėdami kortelėmis ir turėdami nuolaidų korteles mes tampame labai aiškiu pirkėju pardavėjui, nes jis turi visą informaciją apie mus, kada ir ką mes perkame. Pagal tai jis gali valdyti tam tikrus mūsų sprendimus“, – tikina A. Miečinskienė.

Pavyzdžiui, apsilankius prekybos centro santechnikos skyriuje iš tiesų galima pasijausti, kaip vonios kambaryje, tačiau, finansų ekspertes aiškinimu, toks įspūdis sukeliamas ne veltui. Santechnikos skyriuje, priešingai nei kitose erdvėse, dominuoja balta ir šviesiai mėlyna spalva, todėl galiausiai pirkėjas pradeda svarstyti, kaip viena ar kita prekė tiktų jo namuose.

Apsilankius maisto prekių parduotuvėje retai akį patraukia daržovių ir vaisių asortimentas. Tyrimo duomenimis, daržovės ir vaisiai prie įėjimo parduodami tam, kad vartotojai, nusipirkę sveikų produktų, vėliau nesijaustų tokie kalti pirkdami mažiau sveikus.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.