Verslas

2019.09.30 11:05

Ūkininkai atsidūrė aklavietėje: darbininkų trūksta, tačiau įdarbinti užsieniečių negali dėl įstatymų

Vesta Tizenhauzienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.09.30 11:05

Ūkininkai skundžiasi nerandantys darbuotojų, o užimtumo tarnybos siųsti bedarbiai, pasak jų, dėl gaunamų pašalpų nesuinteresuoti dirbti. Daržovių augintojai sako, jog situaciją gelbėtų trečiųjų šalių piliečiai, tačiau Lietuvos įstatymai draudžia juos įdarbinti.

Ūkininkai sako, kad šiemet kopūstų derlius gausus ir geras, bet dalis gali tiesiog supūti laukuose, mat nėra kam jo nuimti.

„Šiandien dirba apie dvidešimt žmonių, ko gero turėtų būti kaip mažiausiai apie penkiasdešimt“, – sako ūkininkas Vidmantas Girdzijauskas.

Anot ūkininko, užimtumo tarnybos siųsti asmenys nepakelia krūvio, yra nemotyvuoti, neretai jau po pirmos darbo dienos pasiima nedarbingumo lapelius arba gavę pirmąjį atlyginimą kitą dieną darbe jau nebepasirodo. Todėl ūkininkas darbuotojų paieškų imasi pats.

Kėdainių rajone gyvena nemažai ukrainiečių, kurie prašosi darbo, tačiau vyras priverstas jiems atsakyti. Pagal teisės aktus, jis galėtų įdarbinti tik aukštos kvalifikacijos specialistus, tačiau ūkiui reikia kasdienių nekvalifikuotų darbininkų.

„Mums per didelė prabanga turėti juos nelegalus, kadangi įstatymai pas mus pakankamai griežti, baudos yra didžiulės, tai tiesiog vargstame su tais, kuriuos patys pagauname iš kažkokių visokių kampelių netgi vienas iš kito ūkininkų perviliojam į savo ūkį“, – pasakoja ūkininkas.

Į Lietuvą užsidirbti atvykęs ukrainietis Anatolij Kchomenko šiuo metu be darbo. Vyras pripažįsta prašęs jo ne vieno ūkininko, tačiau legaliai jo nepriima, o pažeisti įstatymų nenorintis.

„Su malonumu padirbėčiau pas ūkininkus. Aš žmogus kaip čia pasakyti, nebijau darbo ūkyje, žinau, kad tai sunkus darbas. Mes atvažiavome ne degtinės gerti ir taip toliau, o esam normalūs ir adekvatūs, norim dirbti, užsidirbti ir gyventi kaip žmonės“, – pasakoja ukrainietis.

Pasak Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriaus vedėjos, norėdamas įdarbinti užsienietį, darbadvys turi pateikti įsipareigojimą jį priimti pagal darbo sutartį ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, taip pat atvykėlis turi turėti ne mažesnę negu metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją. O ūkininkams taip reikalingų nekvalifikuotų darbuotojų įdarbinti dar sudėtingiau.

„Pirmenybė, pagal visus Lietuvos įstatymus, yra teikiama Lietuvos piliečiams ir jeigu iš tikrųjų dėl objektyvių kažkokių priežasčių yra neužpildomos laisvos darbo vietos, išnaudojant visas atrankos galimybes darbuotojų, tik tada yra analizuojama ir vertinama situacija dėl galimybės įsivežti užsieniečių“, – teigia Užimtumo tarnybos Kėdainių skyriaus vedėja Irena Petraitienė.

Tačiau ūkininkus stebina tokia tvarka. Esą pasitaiko atvejų, kai jų prašymas įdarbinti užsienietį atmetamas vien tik dėl to, kad paskutinę minutę atsiranda ilgametis bedarbis Lietuvos pilietis, kuris iki šiol ilgiausiai be pertraukos išdirbdavo vos kelis mėnesius. Anot ūkininkų, jeigu Lietuvoje nebus supaprastintas svetimšalių įdarbinimas, vietiniai gamintojai praras konkurencingumą.