Verslas

2019.09.30 17:53

Biodegalų gamintojai siekia, kad priedus į dyzeliną būtų galima maišyti visus metus

LRT.lt, LRT TV naujienų tarnyba, Irma Janauskaitė2019.09.30 17:53

Biodegalų gamintojai siekia, kad biopriedus į dyzeliną būtų galima maišyti ištisus metus, o ne tik vasarą. Taip esą Lietuva greičiau pasiektų Briuselio iškeltą tikslą sumažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą. Energetikos ministerija žada pavasarį Seimui teikti paketą teisės aktų, kurie nubrėžtų, kokia kryptimi šaliai judėti dėl atsinaujinančios energijos vartojimo.

Tačiau vartotojų atstovai jau dabar sako, kad biodegalai negarantuoja nei švaresnio oro, nei teigiamo poveikio klimatui. Ekonomistų teigimu, maisto žaliavas verčiant degalais, ne tik teršiama aplinka, tačiau brangsta ir maistas.

Vilniaus gatvėse skelbiama, kad į Europoje parduodamus degalus maišomas palmių aliejus. Kad tokiais prekiauja, pripažino ir vienas iš Lietuvos rinkoje prekiaujančių degalinių tinklų, o vartotojų organizacijos ir biodegalų gamintojai vairuotojus ragina pirkti degalus su priedais iš lietuviškų rugių, kviečių, rapsų.

Tačiau Vartotojų organizacijų aljanso Tarybos narys Kęstutis Kupšys tokius raginimus vertina skeptiškai.

„Palmių aliejaus naudojimas kaip degalų pakaitalas tiesiogiai žudo mūsų planetą. Jeigu lygintume palmių aliejų su visomis jo pasekmėmis, su iškastiniu kuru, tai pasirodo, kad neigiamas poveikis būtų trigubai didesnis“, – sako K. Kupšys.

Anot jo, dėl degalų – deginami miškai, kurie verčiami palmių plantacijomis. Žūsta gyvūnai. Vartotojų aljansas norėtų, kad degalinėse aiškiai matytųsi, kokie biopriedai yra benzine ir dyzeline. Tačiau energetikos viceministras sako, kad žymėjimas degalinėse keistas mažiau nei prieš metus ir suvienodintas su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis.

Didės biopriedų kiekis

Benzine esančių biopriedų kiekis nuo kitų metų dvigubės iki 10 proc. Dyzeline nesikeis ir sieks iki 7 proc. vasaros metu. Tačiau biodegalų gamintojai nori, kad priedus į dyzeliną būtų galima maišyti ir žiemą. Taip esą Lietuva pasiektų būtinus atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo kiekius.

„Europos Komisija yra įjungusi laikrodį, kuris ištiksės 2021 metais. Ir tiek, kiek tu būsi pasiekęs vartojimo pirmos kartos, daugiau pasieki negalėsi. (...). Šiai dienai mes Lietuvoje sunaudojam 30 proc. savo gamybinio pajėgumo, tai mes daugiau naudoti Lietuvoje negalėsime. Lietuva po 2021 metų turės pirkti šiai dienai suvartojamą, apie 4,3 proc. biodegalų“, – sako Biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.

Tuo metu energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis teigia, kad reikia kuo labiau išnaudoti vietines žaliavas, sukuriant daugiau pridėtinės vertės ekonomikai.

„Vyksta diskusijos, kaip pasiekti tikslus ekonomiškai mažiausiu poveikiu. Kad mažiausias poveikis būtų vartotojams, pasiekti klimato tikslai ir atsinaujinančių energijos išteklių didinimo tikslai. Ir kitas svarbus elementas, kuo labiau išnaudoti vietines žaliavas ir sukurti daugiau vertės ekonomikai“, – pastebi R. Kėvelaitis.

Kyla vis daugiau ginčų

Tačiau pasaulyje dėl biopriedų naudos jau ginčijamasi. Skaičiuojama, ar keičiant naftą biologinėmis žaliavomis, nėra sudeginama tiek pat naftos. Kadangi reiki sėti laukus, juos tręšti, nuimti derlių. O kur dar gamyba viso to, ko reikia auginimui.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis įsitikinęs, kad maistą naudoti degalams – resursų eikvojimas.

„Ar mes turime gaminti maistą, kad po to iš maisto darytumėm degalus. Visi pamiršo 2006, 2007, 2008 metus, maisto krizę pasaulyje, kai smarkiai pradėjo kilti grūdinių kultūrų kainos su visomis socialinėmis pasekmėmis. Kiek žmonių papildomai ten Afrikoj ar Azijoj pradėjo badauti ar mirti badu dėl to, kad kažkam šovė į galvą keisti degalus maistu ir po to iš to maisto daryti degalus?“ – retoriškai klausė ekonomistas.

Anot Kuodžio, idėją naudoti biodegalus perša lobistai, o pelninga ši gamyba tapo vien dėl įvairių subsidijų žemės ūkiui. Pavyzdžiui, mažesnių dyzelino akcizų. Be valstybės paramos procesas esą neneštų pelno. Tačiau biodegalų gamintojai tai vadina demagogija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt