Verslas

2019.09.29 22:58

Pasirinkę kaupti antrojoje pakopoje, liko apgauti: valdančiųjų žadėtas NPD didėjimas nebus toks didelis

Seimas šią savaitę nusprendė imtis svarstyti naujas mokesčių reformas. Priėmus naujus siūlymus, dalis dirbančiųjų gali būti apgauti.

Prieš daugiau nei metus valdžia žadėjo – daugiau kaupiantieji privačiuose pensijų fonduose turės sotesnę senatvę, o šiandien nuostolių nepajus – pinigus susigrąžins. Didės NPD, todėl gaus didesnį atlyginimą. Dabar valdžios planuose – kuklesnis neapmokestinamojo pajamų dydžio augimas, po 50, o ne po 100 eurų, kaip žadėta.

Dar prieš daugiau nei metus Vyriausybė sukūrė planą, kaip per trejus metus reformuoti mokesčių sistemą. Nuskambėjo valdžios pažadas – „Milijardas milijonui“. Vienas iš būdų, kaip dirbančiuosius turėtų pasiekti milijardas – 2020 ir 2021 metais po 100 eurų didėjantis neapmokestinamasis pajamų dydis – algos dalis, nuo kurios neskaičiuojami mokesčiai.

„Milijardas papildomų pajamų pasieks milijoną dirbančiųjų. Kokiu būdu tai bus padaryta, tai bus nuosekliai didinamas neapmokestinamas pajamų dydis. Antra, neapmokestinamas pajamų dydis bus išplėstas iki 2,5 VDU. Papildomai 2 proc. punktais mažės sodros tarifas, tai bus susiję su pensijų reforma“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

Nuotaikos pasikeitė

Tačiau šį rudenį planuodama kitų metų biudžetą valdžia tiek optimizmo neberodo. Planuose – didesnis pajamų mokesčio tarifas turtingiausiems ir kuklesnis NPD augimas

„Kalbant apie pačią mokestinę pertvarką siūloma jos tempą lėtinti. Pati reforma, ji niekur nedingsta. Aš asmeniškai manau, kad geresnis planas likti prie to trimečio plano. Bet žinoma, turime girdėti prezidento nuomonę, Seimo nuomonę ir tikrai ieškoti kompromiso“, – įsitikinęs V. Šapoka.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas teigia, kad lėtinant NPD didėjimą bus sutapyti papildomi 80-100 mln. eurų.

„Išėjo kaip išėjo. Suplanavome, kad augimą turėsime didelį, bet šiandien dienai tą ir tenka daryti, NPD didėjimą lėtinti. Sakykime ne po šimtą eurų, o po penkiasdešimt eurų, nes to 50 eurų klausimas yra apie 80–100 milijonų eurų“, – sako V. Ąžuolas.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis pastebi, kad Lietuvos bankas jau anksčiau kritikavo siūlymą didinti NPD.

„Kritikavome tokį NPD didinimo vajų, kuris buvo susijęs su prezidento rinkimais ir prisimenate tą memą, kurį mes čia paleidome „milijardas – milijonui“. Rinkimai baigėsi, baigėsi nesėkmingai, šitas reklaminis triukas nesužaidė, nesuveikė kokiu mastu buvo tikėtasi“, – sako R. Kuodis.

Labiausiai nukentės kaupiantys pensijai

Ekonomistai perspėja – dėl kukliau didėjančio NPD labiausiai kenčia šeimos su vaikais ir dirbantieji, pradėję kaupti antrojoje pensijų pakopoje.

Jiems žadėta, kad didesnės įmokos į privačius pensijų fondus dabartinių pajamų nesumažins – pinigus susigrąžins gaudami didesnį atlyginimą.

Didesnis NPD – daugiau pinigų. Vis dėlto panašu, kad dabar kaupiantieji antrojoje pakopoje daugiau sukaups senatvei, tačiau šiandien gyventi turės su mažesniu atlyginimu. O pakeisti sprendimo – sugrįžti iš antrosios pensijų pakopos – nebegalima.

Gerovės valstybei – 2 mlrd. eurų

Prezidentas pensijas ir socialines išmokas siūlo didinti iš mokesčių surinktais pinigais. Reikiamą 100 milijonų eurų Gitanas Nausėda norėtų surinkti mažinant lengvatą ūkininkų dyzelinui, labiau apmokestinant kapitalą, kukliau nei žadėta keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį. Prezidentas NPD siūlo kelti dar mažiau nei parlamentarai – 30 eurų.

Tačiau ekonomistai sako, kad šimtas milijonų – tik kosmetinis žingsnis. Sukurti vadinamąją „gerovės valstybę“ reikėtų bent dviejų milijardų eurų.

„Reikia ruoštis kitiems metams ir daryti daug didesnius dalykus, bet kai amžinai bus kažkur dingusi tokia moteris – „politinė valia“. Reikia surasti tą politinę valią, atvilkti į Seimą, prirakinti ir duoti daryti teisingus dalykus“, – siūlo R. Kuodis.

Valdantieji taip pat svarsto, kad teisingiausia šiuo metu labiau apmokestinti bankus ir prekybininkus. Surinktos lėšos būtų panaudojam vaiko pinigams ir pensijoms didinti. Tačiau ekonomistai sako, kad valstybės finansinei politikai trūksta bendro tęstinumo, o sprendimai keičiasi kartu su rinkimais.

„Rudenį, tvirtinant naują biudžetą bus tų pageidavimų labai daug, ir iš prezidentūros, ir atskirų seimo narių. Vieni nori labiau padidinti senatvės pensijas, kiti dar kažkur. Bet jeigu išgirdus tuos savo norus Vyriausybė reformą nubraukia ir atsisako visų pažadų, tai turbūt tikrai neįvertins nei gyventojai, nei daugiavaikės šeimos, nei mažiausiai uždirbantys asmenys“, – sako N. Mačiulis.

Tačiau valdžia daugiavaikėms šeimoms rengia naują duoklę. Tėvams, auginantiems keturis ir daugiau vaikų, parlamentarai svarstys suteikti papildomų nuolaidų. Prie mokamų vaiko pinigų, nuo rudens pradėjusių veikti šeimos kortelių, vieną iš tėvų, auginančių keturis ir daugiau vaikų, siūloma apdovanoti – atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio.