Verslas

2019.09.29 18:15

Nauji mokesčiai bankams: juos įvedus, paskolos galėtų brangti keliais šimtais eurų

Mindaugas Laukagalis, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2019.09.29 18:15

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovams siūlant apmokestinti komercinių bankų aktyvus, įskaitant paskolas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad tokį siūlymą Vyriausybė iš principo palaikytų. Finansų analitikas Marius Dubnikovas LRT RADIJUI teigia, kad pritaikius tokį mokestį, naujos paskolos galėtų pabrangti šimtais eurų per metus. Pasak jo, jauna šeima, kuri turi 100 tūkst. eurų paskolą, įvedus tokį mokestį, kasmet mokės po 400 eurų papildomai.

Nuostolį užkrautų gyventojams?

Banko aktyvas yra turtas, kuris neša pinigus. Kaip paaiškino LRT Radijo kalbinti ekspertai, iš esmės tai – paskolos, vertybiniai popieriai ir grynieji pinigai. Kodėl paskola yra pelnas? Pavyzdys: bankas žmogui paskolina šimtą eurų, o per metus gyventojas atiduoda šimtą dešimt. Skirtumas tarp grąžintų ir paskolintų pinigų – dešimt eurų – yra pelnas. Taigi, bankas, teikdamas paskolas gyventojams, uždirba pinigus.

Kol kas tikslių siūlymų, kiek būtų apmokestinami bankų aktyvai, taigi, ir paskolos – nėra. Taip pat neaišku, ar mokestis būtų taikomas tik labai didelėms, ar visoms paskoloms. Dar vienas klausimas: ar mokestis liestų tik naujai suteikiamas paskolas, ar būtų taikomas ir dabar egzistuojančioms?

Tačiau, aiškumo dėlei, manykime, kad mokestis būtų taikomas visoms paskoloms, o jo dydis – penki procentai. Tokiu atveju, bankas, būstą norinčiam pirkti Pauliui, skolindamas šimtą eurų, penkis eurus iš karto turėtų sumokėti valstybei. Tačiau po metų Paulius bankui atiduotų tiek pat, kiek anksčiau – šimtą dešimt eurų. Tai reiškia, kad šioje hipotetinėje situacijoje banko pelnas sumažėtų penkiais eurais.

Kai kurie ekspertai sako, kad šį nuostolį bankai perkeltų ant gyventojų pečių. Kitaip sakant, padidintų palūkanas, kad šimtą eurų pasiskolinęs Paulius po metų bankui turėtų grąžinti ne šimtą dešimt, o šimtą penkiolika eurų.

Šimtamilijoniniai pelnai

Žinoma, tai – tik hipotetinis, labai supaprastintas scenarijus. Realus mokestis tikriausiai būtų ne penki procentai, o daug mažesnis. Tačiau ir bankų skolinamos sumos yra ne šimtas eurų, o dešimtys tūkstančių.

Vien pernai šalyje veikiantys bankai uždirbo dažnam gyventojui neįsivaizduojamus pinigus – 375 milijonus eurų. Tai – daugiausia nuo 2007-ųjų. Todėl kai kurie žmonės klausia – kodėl bankai naujo mokesčio negalėtų mokėti patys. Laisvosios rinkos instituto analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad bankų verslas sudėtingas – reikia kaupti rezervus, o ir verslo modelis nėra teikti socialines paslaugas.

„Bankų verslas nėra toks paprastas. Reikia kaupti rezervus, išlaviruoti su įvairiomis rizikomis. Ekonomikos pakilimo metu tai padaryti yra gana lengva, tačiau atėjus ekonominiam nuosmukiui, bankų sistema yra ypač pažeidžiama, – sako I. Genytė-Pikčienė. – Kaupiami rezervai yra ruošiami sunkesniems laikams“.

„Keistas politikų biznis“

Tuo metu M. Dubnikovas teigia, kad pritaikius mokestį, naujos paskolos galėtų pabrangti šimtais eurų per metus. Pasak jo, jauna šeima, kuri turi 100 tūkst. eurų paskolą, įvedus tokį mokestį, kasmet mokės po 400 eurų papildomai.

„Tai reiškia, kad tokia šeima iš valstybės galbūt gaus papildomai 20 eurų už vaikus. Na tai iš viso 250 eurų. Tai čia toks keistas politikų biznis gaunasi, kuomet iš tavęs paima 400 eurų, o mainais gauni kokius 250-imt“, – sako finansų analitikas.

Idėja taikyti mokestį bankų aktyvams patiki vis daugiau politikų. Štai premjeras Saulius Skvernelis šią savaitę „Žinių radijui“ teigė, kad palaikytų tokį mokestį. Esą jis padėtų surinkti daugiau pinigų į biudžetą.

Mini Danijos pavyzdį

Tuo metu idėjos šalininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis sako, kad apmokestinus bankus, šie nuostolį nebūtinai perkels ant gyventojų pečių.

„Čia tik tokie gąsdinimai. Aš puikiai suprantu bankų poziciją – jie nenori mokėti papildomo mokesčio. Tačiau realybė rodo, kad palūkanos mažėja visoj Europos Sąjungoj ir net yra tokių pavyzdžių, kaip kad Danijoje, kurioje egzistuoja neigiamos palūkanos – bankai primoka tiems, kurie ima paskolas, pavyzdžiui, būstui“, – savo poziciją gina LLRA lyderis.

LLRA tvirtina, kad įvedus tokį mokestį, į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų. Tačiau premjeras sako, jog skaičius, ko gero, būtų mažesnis.

Kol kas mokestis bankų aktyvams tėra ore sklandanti idėja. Todėl ekspertai siūlo palaukti konkrečių įstatymų projektų – esą tada naują mokestį bus galima vertinti išsamiau.

Parengė Vismantas Žuklevičius

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt