Verslas

2019.09.27 14:28

Narkevičius sako, kad Klaipėdos uosto direkcijos vadovo konkurso gali ir nebūti

atnaujinta 14.51
Kornelija Mykolaitytė, Lukas Blekaitis, ELTA2019.09.27 14:28

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad konkursas į Klaipėdos uosto direkcijos vadovo pareigas gali ir nebūti paskelbtas, jei Apeliacinis teismas nuspręs, kad buvęs vadovas buvo atleistas neteisėtai.

„Netrukus arba išvis nebus paskelbtas, ne viskas priklauso nuo tam tikrų aplinkybių. Viena iš jų – kada bus Apeliacinio teismo rezultatas dėl to, kad buvęs vadovas (Arvydas Vaitkus. – ELTA) apskundė“, – žurnalistams Klaipėdoje penktadienį sakė J. Narkevičius.

„Mano žiniomis, tai bus (spalio. – ELTA) 15 dieną ir nuo to tolesnio nuosprendžio priklausys tolesnė eiga“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, jei teismas nuspręs, kad buvęs uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus buvo atleistas neteisėtai, konkurso gali ir neprireikti.

„Gali būti ir neieškoma (naujo vadovo. – ELTA), jei teismo sprendimas bus grąžinti poną Vaitkų į pareigas, nes tai yra apskundimo objektas. (...) Jei tai bus priimta, mes vertinsime šitą klausimą ir nebus tada būtinumo skelbti konkurso“, – sakė susisiekimo ministras.

Ministras taip pat teigė, kad bus siekiama, jog sprendimas dėl Klaipėdos jūrų uosto bendrojo plano būtų paskelbtas dar rugsėjį.

„Mano misija (...) – galutinai kuo greičiau pateikti ir priimti sprendimą, kad uosto plėtros planas būtų priimtas ir kad visi dalyviai, uosto direkcija galėtų realizuoti savo numatytus ilgalaikius siekius.
Dar šiandien turėjome daugybę susitikimų, kurių metu analizuosime tam tikrų detalių susitarimą. Norėčiau, kad dar šį mėnesį būtų taškas ir būtų priimtas sprendimas“, – sakė J. Narkevičius.

Kaip anksčiau skelbė LRT tyrimų skyrius, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), su kuria A. Vaitkus kandidatavo į Klaipėdos miesto mero postą, rinkimų kampaniją rėmė Klaipėdos uoste veikusių įmonių atstovai. Pasak LRT, 44 tūkst. eurų „valstiečiams“ paaukojo per verslą susiję asmenys, uostamiestyje užsiimantys baltarusiškų trąšų krova ir pervežimu.

Taip pat skaitykite

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis po kilusio skandalo atleido A. Vaitkų iš Klaipėdos uosto vadovo pareigų. Jis tai motyvavo tuo, kad A. Vaitkus, dirbdamas Klaipėdos uosto vadovu, nebegalėtų būti objektyvus uoste veikiančioms įmonėms.

A. Vaitkus šį sprendimą apskundė, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas skundą atmetė. Buvęs Klaipėdos uosto direkcijos vadovas po to nutartį apskundė Apeliaciniam teismui.

Kaip ELTA jau skelbė, Vyriausybei nepatvirtinus jau pateikto, su beveik 30 institucijų suderinto Valstybinio jūrų uosto bendrojo plano sprendinių, uostui būtų užkirstas kelias vykdyti investicinius projektus, sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laikinasis generalinis direktorius Vidmantas Paukštė.

„Turėti bendrąjį planą yra gyvybiškai svarbu, nes tai leis uostui operatyviai reaguoti į besikeičiančią globalią rinką. Konkurencinė kova tarp regiono uostų yra didžiulė, todėl plėtra yra būtina, norint užtikrinti Klaipėdos uosto konkurencingumą bei laivybos saugumą.
Kaimyniniai uostai nesnaudžia – įgyvendina ambicingus plėtros planus, auga krovinių srautas regione, todėl būtina, kad Uosto bendrasis planas būtų patvirtintas laiku, nes Uosto bendrojo plano sprendinių tvirtinimo atidėjimas Klaipėdos uosto konkurencingumui gali turėti nenuspėjamų pasekmių“, – Eltai teigė V. Paukštė.

Kaip sakė Uosto direkcijos laikinasis vadovas, dėl bendrojo plano nebuvimo jau dabar stabdomi uosto projektai.

„Nuo šio plano priklauso visa uosto – taip pat ir esamo – plėtra. Jau šiuo metu, neturint patvirtinto Uosto bendrojo plano, yra sustabdytas ne vienas uosto plėtros projektas bei prarasti potencialūs uosto teritorijos naudotojai, kurie generuotų pajamas“, – Eltai sakė V. Paukštė.

Pasak jo, įgyvendinus Uosto bendrojo plano sprendinius, bus sudarytos sąlygos esamiems ir potencialiems uosto teritorijos naudotojams įgyvendinti įvairius investicinius projektus, vykdyti ir plėtoti veiklą, kuri sukurtų naujas darbo vietas ir generuotų papildomas pajamas į valstybės biudžetą.
„Vienas Uosto direkcijos investuotas euras į infrastruktūros plėtrą bei jos kokybės gerinimą paskatina vidutiniškai du eurus privačių investicijų į uosto suprastruktūrą. Apskaičiuota, kad Uosto direkcijos investicijos per metus vidutiniškai siekia 32 mln. eurų, verslas investuoja apie 66 mln. eurų per metus“, – Eltai teigė Uosto direkcijos laikinasis vadovas.

V. Paukštės teigimu, nepatvirtinus Uosto bendrojo plano sprendinių, būtų užkirsta galimybė ne tik plėtoti naujas sausumos teritorijas, bet ir modernizuoti esamas uosto teritorijas, panaudoti Vyriausybės nutarimu priskirtas uosto rezervines teritorijas.

Į Seimo Ekonomikos komitetą jau buvo kreipęsi Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija (LJKKA). Jie skundžiasi, kad uoste dėl bendrojo plano nebuvimo stringa įvairūs darbai.
LJKKA prezidentas Vidmantas Dambrauskas teigė, kad „Klaipėdos uostas yra pats negiliausias ir turintis mažiausiai teritorijos, o pagal krovą lenkia visus“.

„Šioje konkurencinėje kovoje mes pakankamai sėkmingai daug metų kovojome ir tuos krovinius visus esame pasiėmę, kitiems uostams neatiduodame. Tačiau, kai Klaipėda turi 15 metrų gylį, šiandien tam tikroms krovinių rūšims negalime pasakyti: „Prašome čia“, jie žino kryptį, o ta kryptis yra Ventspilis“, – komiteto posėdyje sakė V. Dambrauskas.

Antra problema, pasak LJKKA prezidento, teritorijų planavimas – dėl naujų aplinkosaugos įstatymų uoste gali tekti atsisakyti dalies krovinių.
Klaipėdos vicemeras Arvydas Cesiulis posėdyje sakė, kad šiuo metu Vyriausybėje vyksta nutarimo dėl bendrojo plano patvirtinimo derinimo procedūra.