Verslas

2019.09.27 16:12

Turistų srautai auga kaip ant mielių: Lietuvą atranda ne tik kinai ir žydai, bet ir vietos gyventojai

labiausiai daugėjo ukrainiečių
Vismantas Žuklevičius, LRT.lt2019.09.27 16:12

„Jei ir toliau Lietuvos užsienio turistų skaičius augs taip pat greitai, latvius pavysime 2024 m., o estus – 2030 m. Jeigu norime pavyti greičiau, turime visi kartu vystyti turizmo infrastruktūrą, tiksliau skaičiuoti atvykstančius turistus bei vykdyti tikslią ir efektyvią šalies turizmo rinkodarą“, – sako nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ vadovas Dalius Morkvėnas.

Rugsėjo 27-ąją švenčiama Pasaulinė turizmo diena. Lietuvai pastarieji metai turizmo sektoriuje itin sėkmingi – jau praėjusiais metais šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų skaičiaus augimo tempai dvigubai viršijo išankstines Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos prognozes. Šiais metais Lietuvos turizmo sektorius taip pat demonstruoja raumenis – gerais rezultatais gali girtis ne tik sostinė ir pajūris, bet ir Kaunas bei kaimo turizmas.

Lietuviai atranda savo kraštą

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalies gyventojų kelionių su nakvyne skaičius po Lietuvą 2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2018 m. ketvirčiu, padidėjo 5,8 proc. ir sudarė 782,5 tūkst. kelionių. Vienadienių kelionių skaičius – 2,8 mln.

Šiais metais mūsų šalies gyventojų kelionė Lietuvoje truko vidutiniškai 2,5 nakvynės, o per vieną asmeninę kelionę tautietis išleido vidutiniškai 60 Eur, per verslo kelionę – 88 Eur. Iš viso po Lietuvą keliavę vietos gyventojai išleido net 49,7 mln. Eur.

42 proc. vietinių turistų nakvojo viešbučiuose ar poilsio namuose, pas gimines ir draugus apsistojo 26 proc. turistų. Dešimtadalis vietinių turistų nakvynei rinkosi kaimo turizmo sodybas, nuosavą poilsio būstą – 7 proc., sanatorijas ir sveikatinimo įstaigas – 3 proc., kitas vietas – 12 proc. keliautojų.

Keliauti lietuviai labiausiai mėgsta savo automobiliu. Juo keliavo net 87 proc. šalies gyventojų. Autobusą rinkosi dešimtadalis visų keliautojų, traukinį – 2 proc., kitas transporto priemones – 1 proc. turistų.

Augome sparčiausiai

Lyginant trijų Baltijos valstybių atvykstamojo turizmo srautus, šių metų augimas pastebimas tik Lietuvoje. Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuotas didžiausias užsienio turistų skaičius per pastaruosius 5 metus – 831 tūkst., arba net 9,25 proc. daugiau.

Po šalį sausio–birželio mėnesiais keliavę užsienio gyventojai dažniau rinkosi ir nakvynę apgyvendinimo įstaigose – jose praleido 1,784 tūkst. nakvynių, t. y. net 7,84 proc. daugiau nei 2018 m. I pusmetį. Iš viso po Lietuvą minėtu laikotarpiu bent su viena nakvyne keliavo 1,750 tūkst. turistų, arba 11,30 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Lietuvoje užsienio turistų srautai augo, o Latvijoje ir Estijoje fiksuojamas smukimas. Kaimynų latvių turistų srautai krito 0,93 proc., estų – 4,88 proc. Nepaisant greičiausio augimo Baltijos regione, remiantis „Keliauk Lietuvoje“ turimais duomenimis, vis tiek atsiliekame nuo kaimynių pagal užsienio turistų srautus. LRT.lt primena, kad užsienio turistų srautą sudaro visos kelionės, kurių metu įvyksta bent viena nakvynė. Šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje užsienio turistų srautas buvo 287,8 tūkst., Latvijoje – 301,7 tūkst., o Estijoje jis siekė 348,2 tūkst. kelionių su nakvyne.

„Keliauk Lietuvoje“ direktorius D. Morkvėnas prognozuoja, kad Lietuva kaimynus latvius pavys po 5 metų, o estus pranokti užtruks apie dešimtmetį. „Užsienio turistų skaičiaus augimas – itin optimistinis, ir remdamiesi pirmojo pusmečio skaičiais galime prognozuoti, kad šie metai bus labai geri. Tačiau pagal užsienio turistų skaičių mes vis dar atsiliekame nuo regiono kaimynų. Latvijoje ir Estijoje užsienio turistų yra daugiau – tiek absoliučiaisiais skaičiais, tiek skaičiuojant tūkstančiui gyventojų. Jei ir toliau Lietuvos užsienio turistų skaičius augs taip pat, latvius pavysime 2024 m., o estus – 2030 m. Jeigu norime pavyti greičiau, turime visi kartu vystyti turizmo infrastruktūrą, tiksliau, skaičiuoti atvykstančius turistus bei vykdyti tikslią ir efektyvią šalies turizmo rinkodarą“, – sako nacionalinės turizmo skatinimo agentūros vadovas.

Plūsta vokiečių turistai

Kaip ir pernai, šiemet lyderio pozicijų pagal Lietuvoje apsilankiusių turistų skaičių neužleidžia stipriausią Europoje ekonomiką turinčios Vokietijos turistai. Per pirmą pusmetį mūsų šalyje viešėjo 93,6 tūkst. vokiečių, o tai yra 9,37 proc. daugiau nei tuo pačiu metu 2018 m.

Antroje vietoje – kaimynai lenkai, kurių šiais metais Lietuvoje buvo dešimtadaliu daugiau. Vėliau rikiuojasi turistai iš Rusijos, Baltarusijos bei Latvijos. Vis daugiau laiko Lietuvoje praleidžia lenkai ir latviai – fiksuojamas jų viešnagės trukmės didėjimas.

Pasak D. Morkvėno, Lietuva išsiskiria iš kitų Baltijos valstybių tuo, kad turistai iš trijų dominuojančių rinkų – Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos – sudaro tik trečdalį bendro srauto, o Latvijos ir Estijos turizmo ūkis yra labiau pažeidžiamas.

„Pas kaimynus ši dalis yra žymiai didesnė. Priklausomybė nuo kelių rinkų itin ryškiai matoma Estijoje, kur net 86 proc. turistų atvyksta iš trijų dominuojančių rinkų – Suomijos, Rusijos ir Latvijos. Esant tokiam scenarijui, neigiami svyravimai tų rinkų ekonomikose gali stipriai paveikti bendrą paveikslą. Estijos pavyzdys rodo tai praktikoje – ji buvo vienintelė iš Baltijos šalių, į kurią 2018 m. atvyko mažiau užsienio turistų nei 2017 m. Tam nemažai įtakos turėjo staigiai smukęs suomių turistų srautas“, – sako „Keliauk Lietuvoje“ vadovas.

Labiausiai daugėjo ukrainiečių

Šalių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų, dešimtuke įsitvirtino ir Prancūzija. Šios rinkos augimas pirmą pusmetį siekė beveik 25 proc. Per 21 tūkst. Prancūzijos gyventojų Lietuvoje praleido daugiau negu 40 tūkst. nakvynių, o jų viešnagės trukmė ilgėjo daugiau negu 3 proc. – prancūzai Lietuvoje viešėjo vidutiniškai beveik dvi naktis.

Nelėtėja augimas ir iš Ukrainos, Lietuvos emigrantų pamėgtos Jungtinės Karalystės bei Suomijos. Kaip ir pirmą metų ketvirtį, augimo lydere toliau išlieka Ukraina, esanti šeštoje vietoje tarp šalių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų.

Per pirmąjį pusmetį Lietuvoje apsilankė 51,4 tūkst. ukrainiečių. Jie čia praleido 107,4 tūkst. nakvynių, o jų viešnagės trukmė ilgėjo net 9,09 proc. Simpatijų mūsų šaliai neslepiantys ukrainiečiai, Lietuvoje praleidžiantys vidutiniškai daugiau nei dvi naktis, jau spėjo pamėgti Vilnių, Trakus ir Kauną, kur juntamas šių turistų pagausėjimas.

Rekordinis kinų srautas

Dviženkliu augimu jau trečius metus iš eilės išsiskyrė Jungtinė Karalystė bei Suomija. Su bent viena nakvyne per šešis pirmuosius metų mėnesius mūsų šalyje viešėjo 36,3 tūkst. britų bei 20,9 suomių. Po pavasarį ir vasarą vykusių Suomijos žurnalistų turų siužetas apie atominį turizmą buvo parodytas per nacionalinio šalies transliuotojo „YLE“ žinias, o apie Vilniaus gastronominę pusę galėjo skaityti laisvalaikio žurnalo „Glorian ruoka & viini“ skaitytojai. Turistų iš Suomijos srautas pirmąjį šių metų pusmetį augo 17 proc.

Lietuva ir toliau traukia turistus iš tolimųjų rinkų. Augimas pirmąjį metų pusmetį iš Kinijos – rekordinis. Lietuvoje apsilankė 9 tūkst. kinų, tai yra 36,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Viena iš augimo priežasčių – „Keliauk Lietuvoje“ vykdyta skaitmeninės rinkodaros kampanija didžiausioje Kinijos kelionių užsakymo platformoje Ctrip.com.

Iš viso į pardavimo skatinimą nukreiptos kampanijos metu buvo parduota 1280 kelionių paketų į Lietuvą. Prie šito skaičiaus prisideda ir 1090 atskirai užsakytų individualių nakvynių viešbučiuose. Bendras parduotų nakvynių skaičius sudaro net 16 proc. šių metų pirmojo pusmečio nakvynių iš Kinijos.

Dėmesį rodė „MTV Travel“

Rekordinis turistų srautas fiksuotas ir iš Artimųjų Rytų – Izraelio. Visą mėnesį didžiausiame Izraelio kelionių portale „Lametayel“ vykdyta Lietuvos skaitmeninės rinkodaros kampanija pasiekė virš 5 milijonų peržiūrų. Kampanijos metu buvo pasitelkti ne tik skaitmeninės, bet ir „Out of Home“ reklamos kanalai, rodant Lietuvą pristatantį filmuką 22 Izraelyje esančiose „Lametayel“ prekės ženklo parduotuvėse.

Izraelis šių metų pirmąjį pusmetį yra tarp augimo lyderių – turistų srautas iš šios šalies augo net 31 proc. Izraelio turistai yra itin pamėgę Lietuvos kurortus.

Nemažėjo turistų iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Jų pirmą pusmetį apsilankė beveik 21 tūkst. Personalizuotus išskirtinius turus siūlantis JAV kelionių organizatorius „Kensington Tours“ papildė savo katalogą net keturiais naujais paketais, kurių sudėtyje yra ir mūsų šalis. Pavasarį Lietuvoje užsienio turistams įdomiausias veiklas išbandė ir čia viešėjusi „MTV Travel“ komanda.

Japonų sentimentai Sugiharai

Japonai itin pamėgo Kauną. Kaip svarbiausią žmogų, jungiantį Japoniją su Lietuva, japonų turistai įvardija žydus gelbėjusį diplomatą Čiunę Sugiharą. Japonai mielai lankosi jo vardo muziejuje Kaune. Japonus taip pat domina Lietuvos kaimo turizmo sodybos, gamta ir kulinarinis paveldas. Iš viso Lietuvą aplankė 12,5 tūkst. turistų iš Tekančios Saulės šalies.

Naujausi statistikos duomenys rodo, kad Italijos kelionių organizatorių, siūlančių keliones į Lietuvą, skaičius perkopė 100. Šiuo metu Italijoje yra 101 kelionių organizatorius, siūlantis keliones į Lietuvą, dažnai – kaip trijų Baltijos valstybių paketą.

Šių metų pavasarį pažintinio turo metu Lietuvą aplankė 15 organizatorių, kuriems buvo parodytas ne tik italų dažnai lankomas Vilnius, bet ir kitos lokacijos, pabrėžiant, kad Lietuva gali būti siūloma kaip savarankiškas paketas. Dalis dalyvavusių organizatorių jau įtraukė Lietuvą prie savo siūlomų kelionių arba planuoja ją įtraukti kitais metais. Nepaisant nutraukto „Wizz Air“ skrydžio iš Romos, turistų srautas iš Italijos pirmąjį šių metų pusmetį augo 14 proc.

Klaipėdoje – rekordiniai metai

Sostinę labiausiai yra pamėgę turistai iš Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos. Kauną aktyviausiai lanko svečiai iš Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Ukrainos ir Estijos. Uostamiestį taip pat gausiausiai lanko vokiečiai, po kurių rikiuojasi turistai iš Latvijos, Austrijos, Rusijos ir Baltarusijos.

Klaipėdos turizmo specialistai džiaugiasi galėdami konstatuoti, kad uostamiestis iš vienos nakvynės tranzitinės stotelės pagaliau tampa miestu, kur svečiai apsistoja ilgesniam laikui. Per pirmąjį pusmetį tarptautiniais jūrų keltais į Klaipėdą atplukdyta 14 proc. turistų daugiau – per 100 tūkst. Ypač daugėjo keleivių iš Danijos, Nyderlandų ir Vokietijos. Viešbučiuose apsistojusiųjų dviem ir daugiau nakvynėms čia daugėjo 4 proc.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė džiaugiasi, kad šiais metais uostamiestį iš viso aplankys 57 kruiziniai laivai, o kitais metais laukiama rekordo – kitų metų sąrašuose jau yra per 70 kruizinių laivų. „Kiti metai, tikimės, bus labai sėkmingi. Taip mažais žingsneliais judėsime link tikslo, kurį kartu su uosto direkcija esame išsikėlę – 100 kruizinių laivų per sezoną“, – LRT RADIJUI sako R. Savickienė.

Pradžia – kova su alkoholiu

Populiariojo turizmo ištakos siekia 19 amžiaus vidurį. Jo pradininku yra laikomas baptistų dvasininkas britas Thomas Cookas, kuris aktyviai kovojo su alkoholizmu ir 1841 m. kaip gydymo metodą suorganizavo parapijiečių išvyką į Lafborą. Dvasininkas norėjo parodyti, kad pasaulis gali būti įdomus ir be alkoholio.

570-čiai žmonių T. Cookas suorganizavo kelionę traukiniu bei pasirūpino jų maitinimu, nakvyne ir pramogomis. Vėliau tokias išvykas traukiniais jis rengė Anglijos varguomenei, vaikams ir darbininkams. Taip atsirado pirmosios kelionių agentūros ir turizmo verslo užuomazgos. Nuo 1845 m. T. Cookas ėmė organizuoti ir pirmas komercines keliones turistams.

Daugiau nei po šimto metų, 1979 m. rugsėjį, Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija, siekdama skatinti asmenų mobilumą, fizinį aktyvumą ir kultūrinį pažinimą, inicijavo Pasaulinės turizmo dienos minėjimą. Nuo 1980 metų rugsėjo 27-oji diena visame pasaulyje yra minima kaip Pasaulinė turizmo diena.

Šiandien Lietuvoje aktyviai minima Pasaulinė turizmo diena. Šalies miestai kviečia į nemokamas ekskursijas, o tiems, kurie lanko Kuršių neriją, nereikia mokėti įvažiavimo mokesčių.