Verslas

2019.09.27 15:02

Kiek kainuoja dienos pietūs: alkiui numalšinti žmonės nepagaili ir 20 eurų

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.09.27 15:02

Pietūs – daugeliui lietuvių svarbi dienos dalis. Jų metu ne tik numalšiname alkį, bet ir pailsime. Kai kurie šį dienos ritualą atlieka kavinėse, o tam nepagaili net ir apvalios pinigų sumos. LRT.lt pabandė suskaičiuoti, kiek dienos pietums išleidžia didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai.

LRT.lt portalas dar nepaleidžia vasaros ir siūlo smagų straipsnių ciklą KIEK KAINUOJA? Kokia Gedimino bokšto kaina? Ar išlaikyti šunį jau kainuoja tiek pat, kiek auginti vaiką? Kas brangiau – daržoves augintis pačiam ar jas nusipirkti parduotuvėje? Kiekvieną penktadienį ieškokite straipsnių LRT.lt portale, o 15.30 valandą kainas lyginsime laidos „Laba diena, Lietuva“ studijoje!

Į portalo LRT.lt redakciją kreipėsi vilnietis Darius, jis piktinosi, kad, norint mieste pavalgyti dienos pietus, tenka išleisti apie 6 eurus.

„Kainos stebina. Dar prieš keletą metų toje pačioje kavinėje pavalgydavau už 10 litų, dabar sumoku apie 6 eurus. Per mėnesį vien tik pietūs man kainuoja apie 120 eurų. Neatsimenu, kad anksčiau būčiau tiek daug išleidęs“, – stebisi Darius.

Jis teigia, kad kartais eina pavalgyti ir į šalia darbo esančią valgyklą, tačiau net ir ten sumoka apie 4 eurus. „Vien tik sriuba kainuoja 1 eurą, o jos įpilamas vos vienas samtis“, – skundėsi vilnietis.

LRT.lt nusprendė pasidomėti, ar tikrai už dienos pietus didžiuosiuose Lietuvos miestuose tenka pakloti 6 eurus. Galbūt galima pavalgyti išleidžiant ir mažesnę sumą pinigų?

Didžiausias pasirinkimas – Vilniuje

Visų pirma, reikėtų pastebėti, kad tyrimų, nagrinėjančių lietuvių pietavimo įpročius, nėra daug. Prieš keletą metų restoranų tinklo „Čili pica“ inicijuotas reprezentatyvus dienos pietų įpročių tyrimas parodė, kad tik apie penktadalis lietuvių pietauja kavinėse. Iš jų apie 50 proc. pirmenybę teikia skoniui, o kainą prioritetu laiko tik 16 proc.

70 proc. žmonių teigė, kad pietums išleidžia iki 5 eurų, 14 proc. pietūs kainuoja 5–10 eurų, ir tik 1 proc. išleidžia daugiau nei 10 eurų. Tačiau nereikia pamiršti, kad per keletą metų kainos Lietuvos kavinėse išaugo, o LRT.lt atlikti skaičiavimai taip pat rodo, kad pavalgyti už mažiau nei 5 eurus – misija įmanoma, tačiau sudėtinga.

LRT.lt pabandė suskaičiuoti, kiek pinigų teks skirti pietums didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje). Patiekalo kaina buvo skaičiuojama į ją įtraukiant dienos sriubą bei pagrindinį dienos patiekalą. Vilniuje dienos pietų kaina buvo įvertinta 49 kavinėse, Kaune – 29, Klaipėdoje – 29, Šiauliuose ir Panevėžyje – 7.

Pastebėta, kad patiekalų asortimentas – labai įvairus, nuo žemaitiškų blynų ar „Jūratės“ kotletų iki „donburi“ su kiaulienos šonkauliais ar kišo su jūros gėrybėmis ir gražgarstėmis. Vis dėlto reikia pripažinti, kad Kaune ir Vilniuje buvo galima rasti daugiau išskirtinių patiekalų nei kituose miestuose. Dažniausiai pasitaikantis patiekalas meniu – „Cezario“ salotos, vištienos krūtinėlės arba kiaulienos nugarinės kepsniai. Daugelis maitinimo vietų taip pat siūlė įsigyti ir cepelinų.

Kai kuriose vietose prie dienos pietų komplekso nemokamai buvo siūlomas stalo vanduo arba kava su nuolaida, todėl jos kaina svyruodavo nuo 0,6 iki 1 euro.

Brangiausia – Vilniuje

Vilniuje, įvertinus 49 kavinėse siūlomų dienos pietų kainas, suskaičiuota, kad dienos pietų kainos vidurkis (pagrindinis patiekalas ir sriuba) siekia 5,67 euro, o kainų mediana (vidutinė kaina) – 5,5 euro. Tikėtina, kad būtent tokią sumą išleidžia vidutinis vilnietis, kuris pietauti eina į sostinės kavines.

Mažiausia užfiksuota dienos pietų kaina Vilniaus kavinėse – 3,9 euro. Didžiausia užfiksuota kaina – 8,5 euro. Tiesa, verta pastebėti, kad didžiausia dienos pietų kaina buvo užfiksuota restorane „Telegrafas“. Trijų patiekalų (sriuba arba salotos, pagrindinis patiekalas ir desertas) verslo pietūs čia kainuoja 20 eurų, tačiau šis atvejis nebuvo įtrauktas į statistiką.

Kaune už dienos pietų rinkinį teks pakloti kiek mažiau. Kainos vidurkis – 5,3 euro, o mediana – 5,2 euro. Mažiausia užfiksuota dienos pietų kaina – 4 eurai. Didžiausia – 7,2 euro.

Klaipėdoje kainos vidurkis siekia – 5,05 euro, o mediana – 4,95. Mažiausia užfiksuota kaina kavinėje – 3,3 euro, o didžiausia – 7 eurai.

Šiauliuose ir Panevėžyje buvo užfiksuotos mažiausios dienos pietų kainos. Šiauliuose kainos vidurkis siekė 4,46 euro, o mediana – 4,4 euro. Atitinkamai Panevėžyje – 4,27 ir 4,3 euro.

Verta pastebėti, kad jei prie dienos pietų papildomai norėsite pagurkšnoti kavos ir pagal nerašytą taisyklę palikti arbatpinigių, pietų kaina išaugs dar iki 20 proc.

Kainos didėjo dėl aukštesnių atlyginimų

LRT.lt pabandė pasidomėti, kiekgi dienos pietūs kainuodavo Vilniuje ar kituose miestuose prieš penkerius metus. Ilgą laiką Lietuvoje veikiančių 6 didžiausių tinklinių restoranų paprašyta pateikti statistiką. Kavinių atstovai teiravosi, koks bus publikacijos tikslas ar pavadinimas, tačiau dienos pietų kainų skirtumus įvardijo tik picerijų tinklas „Can Can“.

Įmonių grupės „Delano“ valdančios picerijų tinklą „Can Can“ rinkodaros vadybininkė Austėja Matusaitė pažymi, kad „Can Can“ kavinių tinklo dienos pietūs 2014 metais kainavo nuo 9,99 (2,89 eurų) iki 14,99lt (4,34 eurų).

A. Matusaitės teigimu, lyginant kainų skirtumus prieš penkerius metus ir dabar, pastebimas 9–20 proc. kainų augimas, o šiuo metu dienos pietų pasiūlymų kainos svyruoja nuo 3,59 iki 4,39 eurų (su nuolaidų kortele).

Tačiau pasižvalgius internete, galima rasti, ir kitokių pavyzdžių. Dar 2014 metais vienoje iš Vilniaus kavinių buvo siūloma pavalgyti dienos pietus už 9,99 lito (2,99 euro). Patikrinus tos pačios kavinės dienos pietų kainas 2019 metais, galima pastebėti didelį skirtumą. Dabar dienos pietūs toje pačioje vietoje kainuoja 5,5 euro (18,9 lito). O tai yra 89 proc. daugiau nei prieš penkerius metus.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sutinka, kad maitinimo įstaigų paslaugų kainos yra gerokai padidėjusios, o kaip pagrindinę brangimo priežastį jis įvardija didėjantį darbo užmokestį.

„Per pastaruosius 10 metų kavinėse dirbančių darbuotojų darbo užmokestis didėjo daugiau nei 50 proc. Brango ir maisto produktai, tačiau jų kainų didėjimas nebuvo toks spartus, kad galėtų taip stipriai padidinti kavinių maisto kainas“, – sako N. Mačiulis bei vardija, kad prie augusių dienos pietų kainų prisidėjo ir padidėjusi patalpų nuomos kaina, kurį ypač juntama Vilniuje.

Ekonomistas N. Mačiulis taip pat pastebi, kad egzistuoja dienos pietų kainų skirtumai tarp miestų, o jie atsiranda dėl darbo užmokesčio skirtumų.

„Jeigu jūs palygintumėte vidutinį darbo užmokestį Vilniuje ir Panevėžyje, tai pamatytumėte, kad jie skiriasi tiek, kiek skiriasi ir dienos pietų kaina“, – sako N. Mačiulis.

Jis pastebi, kad prie didesnių kainų sostinėje prisideda ir didesni vilniečių reikalavimai. Norima prabangesnių patiekalų, gražesnės aplinkos. Prie kainų augimo taip pat prisideda ir turistai, kurie gali sau leisti maistui išleisti daugiau pinigų.

Ekonomistas pažymi, kad nėra tikslaus skaičiaus, kiek procentų savo pajamų žmogus turėtų išleisti pietums, tačiau mano, kad tai žmogui neturėtų sukelti finansinio streso. N. Mačiulis teigia, kad jis pats dienos pietus valgo kavinėje, o išleidžia apie 5 eurus ar daugiau. „Priklauso nuo to, su kuo ir kur einu pietauti“, – sako N. Mačiulis.

Sparti maitinimo sektoriaus plėtra

„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kalbėdamas apie maitinimo sektorių siūlo atkreipti dėmesį, kad per pastaruosius 10 metų jis sparčiai augo. Pavyzdžiui, dar 2007 metais maitinimo ir gėrimų tiekimo veiklos pajamos siekė 392 mln. eurų, o 2017 metais šis skaičius kilo apie 60 proc. – iki 632 mln. eurų.

Lietuvos maitinimo paslaugų sektoriaus stiprėjimą rodo ir kita iškalbinga statistika. „2007 metais maitinimo įmonių apyvarta vienam gyventojui siekė 122 eurus, o 2017 metais – jau 223 eurus. Tai yra beveik dukart daugiau nei prieš krizę. Nors įtakos šiam augimui turėjo ir sumažėjęs gyventojų skaičius Lietuvoje, tačiau šiuo metu pastebimas spartus maitinimo įmonių apyvartos augimas rodo, kad esminį poveikį visgi turėjo palankios situacijos Lietuvos darbo rinkoje aspektas“, – mano „SME Finance“ ekonomistas A. Izgorodinas.

Jis teigia, kad geri kavinių rezultatai pastebimi ir šiais metais, o tai leidžia daryti išvadą, kad vis daugiau žmonių sau leidžia papietauti mieste.

„Antrąjį šių metų ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje išaugo 6,6 proc., o maitinimo įmonių apyvarta augo net 12,3 proc. Toks spartus augimas puikiai iliustruoja didėjančias Lietuvos vartotojų pajamas ir itin palankią situaciją darbo rinkoje – aukštą užimtumą, žemą nedarbą ir jau prieškrizinį lygį pasiekusį Lietuvos vartotojų optimizmą. Tai rodo, kad gyventojai vis dažniau leidžia sau vartoti maistą ne namuose, o kavinėse ir restoranuose“, – sako A. Izgorodinas.

Paklaustas, kokios pasekmės galėtų kilti šalies ūkiui, jei staiga užsidarytų visos maitinimo įstaigos, A. Izgorodinas pabrėžia, kad poveikis Lietuvos ekonomikai ir darbo rinkai būtų ne katastrofiškas, tačiau reikšmingas.

„Paskutiniai Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad maitinimo sektoriuje užimta beveik 36 tūkst. darbuotojų, arba beveik 4 proc. visų užimtųjų Lietuvoje. Kitas svarbus niuansas – jeigu bendras darbuotojų skaičius Lietuvoje dar nesiekia prieškrizinio lygio, maitinimo sektoriuje darbuotojų skaičius yra 8 proc. didesnis nei prieš krizę. Tai reiškia, kad dėl stiprėjančio vidaus vartojimo maitinimo sektoriaus poveikis Lietuvos darbo rinkai sustiprėjo“, – maitinimo sektoriaus svarbą šalies ūkiui nurodo A. Izgorodinas.

Mieste valgo kas antras

Restoranų gido „Meniu.lt“ vadovas Laurynas Mažuolis pastebi, kad pietauti kavinėse šalies didžiuosiuose miestuose yra populiaru, o tai daro kone kas antras didmiesčio gyventojas.

„Tai, kad žmonės ieško, kur pavalgyti, matome ir pagal savo svetainės lankomumą. Pastebime, kad nuo 10:30 val. iki 12:30 val. jos aktyvumas padidėja apie 40 proc., o tai rodo, kad žmonės ieško, kurioje vietoje galėtų papietauti“, – sako L. Mažuolis.

Paklaustas, ar pietauti į kavines vaikšto tik didžiųjų miestų gyventojai, ar ir regionuose gyvenantys lietuviai, įmonės vadovas teigia, kad pietus valgyti kavinėje yra populiariau didmiesčiuose. Visų pirma – dėl didesnių disponuojamų pajamų, taip pat ir dėl didesnio pasirinkimo.

L. Mažuolis taip pat atkreipia dėmesį, kad renkantis dienos pietus vyrauja du pagrindiniai kriterijai – vieta ir kaina.

„Įprastai miesto gyventojai renkasi arčiausiai jų darbovietės ar net pačioje darbovietėje, verslo centre esančią kavinę, restoraną ar valgyklą. Atstumas yra reikšmingas dienos pietų vietos pasirinkimo kriterijus, nes pietų pertraukos laikas yra ribotas, o nemažai žmonių pietų metu stengiasi susitvarkyti ir asmeninius reikalus.

Taip pat pastebima, kad penktadieniai neretai tampa kolektyviniais kolegų pietumis, kada kartu išeina pietauti net tie kolegos, kurie įprastai atsineša pietus iš namų, o pietums renkasi išskirtines ir net toliau esančias kavines, iki kurių tenka važiuoti ir automobiliu“, – sako „Meniu.lt“ vadovas.