„Vienus darbuotojus labiau motyvuoja didesnis atlyginimas, kitus – lankstesnis darbo grafikas, nes, pavyzdžiui, reikia vaiką nuvežti į būrelį. Vyresnio amžiaus darbuotojams, o ypač priešpensinio, svarbūs visai kiti dalykai, visų pirma – sėslumas. Tokiems darbuotojams svarbu, kad galėtų darbą baigti kiek anksčiau ir spėti į sveikatinimosi procedūras“, – LRT RADIJUI sako Užimtumo tarnybos direktorė Ligita Valalytė.
Vairuotojams – sunkus metas
Rugsėjį Lietuvoje fiksuotas 8,2 proc. nedarbo lygis – toks pat, kaip ir praėjusiais metais. Šiais metais išaugo susidomėjimas bei darbo skelbimų kiekis dirbti reklamos srityje. Taip pat juntamas pedagogų stygius, ypač ikimokyklinio ugdymo specialistų. „Kaip nekintanti konstanta, reikia ir IT specialistų ir, matyt, reikės jų ir toliau“, – sako L. Valalytė.
O štai pardavėjų, siuvėjų ir vairuotojų, pasak buvusios Darbo biržos vadovės, turime daugiau, nei kad yra ieškoma darbdavių. „Pardavėjų ir siuvėjų paklausa smuko 20 proc., o vairuotojų – net 30 proc. Tam įtakos turi ir trečiųjų šalių piliečių įsidarbinimas. Na, o pardavėjų mažėja dėl taikomų robotizacijos procesų – savitarnos kasų“, – konstatuoja pašnekovė.
Moters teigimu, ruduo ir pavasaris darbo rinkoje yra judriausi sezonai, o vasarą ir žiemą žmonės turi kitokių rūpesčių. Talentų paieškos ir įdarbinimo įmonės „Talent Lab“ vadovės Lauros Gylienės teigimu, vasara dažnai būna tas metas, kuomet žmogus atostogauja, o rudenį, kai grįžta pailsėjęs, galvoja, ką galėtų nuveikti daugiau.
Norimų pajamų negaus
Pasak L. Gylienės, žmogus, norintis keisti darbą, paprastai siekia didesnio atlyginimo. Vis tik, pasak jos, pastaruoju metu apie pusė kandidatų pasilieka įmonėse, nors buvo priėmę sprendimą išeiti. „Tai reiškia, kad darbdavys pakelia darbuotojams atlyginimus, jiems pranešus apie išėjimą“, – konstatuoja pašnekovė.
Tačiau, pasak jos, atlyginimų pasididinti taip sočiai, kaip prieš metus ar kelerius, dabar jau nebepavyksta. „Darbdaviai nebeturi iš ko mokėti. Pavyzdžiui, 2,5 tūkst. eurų į rankas paprastam finansų analitikui yra iš tiesų labai didelis atlyginimas“, – tvirtina L. Gylienė. Jos teigimu, ateina atlygio lubos, kuomet darbuotojai pradės nebegauti tokių pajamų, kokių tikisi.
Vis tik, pripažįsta pašnekovė, kai kurių profesijų atlyginimai gali kilti sparčiau, mat dar nėra pasiviję bendro atlyginimų vidurkio. „Ypač darbininkų atlyginimai nesiekia Lietuvos vidurkio, tad jiems dar yra erdvės didėti, – įsitikinusi viena iš geriausių galvų medžiotojų tituluojama vadovė. – Jei kalbėtume apie vadovus ar IT specialistus, tai natūralu, kad šių profesijų atstovams artėja atlyginimų lubos“.
Laisvėja darbo ir laiko aplinka
Pašnekovės teigimu, darbdaviai, taupydami kaštus, į darbą linkę priimti žemesnės kompetencijos darbuotojus arba darbo patirties neturinčius žmones ir juos „užsiauginti“. „Arba paskirsto funkcijas įmonės viduje esantiems darbuotojams. Taip padidėja darbo krūvis senbuviams, tačiau atlyginimai jiems mokami ne visada dosnesni“, – sako L. Gylienė.
Darbdavys, negalintis darbuotojui pasiūlyti didesnio atlygio, bando darbuotoją išsaugoti kitais būdais. Pašnekovė pastebi, kad laisvėja darbo ir laiko aplinka, – asmeninis gyvenimas noriau derinamas su darbo aplinka. „Darbdavys siūlo laisvesnį darbo grafiką, galimybę dirbti iš namų, trumpesnes darbo valandas, gydymo išlaidų, sporto klubų, maitinimo apmokėjimą. Nepaisant šių vilionių, specialistai darbdavį linkę rinktis pagal didžiausią siūlomą atlygį“, – neabejoja „Talent Lab“ vadovė.
L. Gylienės teigimu, tokiomis lengvatomis darbuotojai viliojami dažniausiai didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – ten, kur yra didžiausia konkurencija dėl darbo rinkos dalyvių. „Vienus darbuotojus labiau motyvuoja didesnis atlyginimas, kitus – lankstesnis darbo grafikas, nes, pavyzdžiui, reikia vaiką nuvežti į būrelį. Vyresnio amžiaus darbuotojams, o ypač priešpensinio, svarbūs visai kiti dalykai, visų pirma – sėslumas. Tokiems darbuotojams svarbu, kad galėtų darbą baigti kiek anksčiau ir spėti į sveikatinimosi procedūras: baseiną ar sporto klubą“, – sako pašnekovė.
Darbininkų „baubas“ – robotizacija
Jos teigimu, natūralu, kad šeimos nesukūręs asmuo labiau linkęs keliauti, tad jam, kaip ir vaikus turintiems žmonėms, taip pat itin svarbus lankstus darbo grafikas. „Jaunimą dirbti tam tikroje įmonėje motyvuoja darbo aplinka, santykiai su kolegomis, „užklasinė“ veikla, galimybė keliauti, kad ir su ta pačia įmone, – jaunų specialistų lūkesčius vardija L. Gylienė. – Dabar labai populiaru kiekvienais metais išvežti darbuotojus į kokią nors šalį, na, pavyzdžiui, Tenerifę (Ispanijai priklausanti Kanarų salyno sala; red. past.)“.
Pašnekovė perspėja darbininkus, kad vienas didžiausių „baubų“ – robotizacija – ateina į Lietuvą. Pasak jos, natūralu, kad ten, kur rankų darbą gali pakeisti mašinos, žmonių nebereikės. Taip pat tokie darbuotojai, nesukuriantys didelės pridėtinės vertės, nėra vertinami, o ir yra lengvai pakeičiami.
Dar vienas iššūkis – darbininkai iš trečiųjų šalių, kurie yra gerokai pigesni už vietinius. Išimtis – IT specialistai, kurie čia, Lietuvoje, yra apmokami geriau nei vietos specialistai.
Medžioklę keičia „kanibalizmas“
L. Gylienė įspėja, kad pavasarį galime sulaukti situacijos, kuomet atlyginimų lubos bus pasiektos maksimaliai. Tokiu atveju atlyginimai ne tik kad nedidės, bet gali ir mažėti.
„Tam tikroms pozicijoms jau nebėra iš ko mokėti. Kokie pasirinkimai? Yra galimybė imti studentą, kuris apmokomas ir turi tokių gerų savybių, kaip energingumas, noras dirbti ilgiau, imlumas“, – būsimą situaciją projektuoja pašnekovė.
„Tam tikrų specialybių atlyginimai yra labai aukšti. Anksčiau buvo taip, kad kiek užsiprašei, daugmaž tiek ir mokės. Tačiau dabar tikrai ne. Vyksta ilgos derybos. Dėl atlygio netgi organizuojami atskiri atrankos pokalbiai. Darbdaviai nebeturi ką daryti, nebėra tos pirkimo kompetencijos, vyksta „kanibalizmas“ – nebėra tos medžioklės, nes yra sudėtinga rinka. Bet kokiu atveju darbdaviui reikia darbuotojo, nes jis pats nepadarys tam tikros sistemos ir nepaleis tam tikro produkto – jis tiesiog nevystys verslo. Belieka užsimerkti ir investuoti į darbuotoją“, – vaizdžiai situaciją apibūdina L. Gylienė.
Darbininkams atlyginimai beveik nekito
Jos teigimu, darbdaviui prisiviliojus naują specialistą ir jam pasiūlius didesnį atlyginimą, neįvertinti lieka senbuviai, kuriems atlygio didinti neskubama, o tai nėra geras ženklas kolektyvui.
Užimtumo tarnybos direktorės teigimu, nuo 2014 m. darbo užmokestis apskritai Lietuvoje padidėjo 26 proc., o šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – 9,4 proc., o darbininkiškų profesijų atlyginimai realiai padidėjo vos 1–2 proc.
„Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo mokesčių reforma, dėl kurios siūlomas didesnis atlyginimas po mokesčių lieka beveik nepakitęs. Ypač darbininkiškų profesijų atstovams atlyginimai beveik nekito“, – konstatuoja L. Valalytė.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
