Verslas

2019.09.25 22:37

Lietuvoje jau tiksi demografinė bomba: gimstamumas mažėja, o imigruojantys darbuotojai neužpildo darbo rinkos

Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.09.25 22:37

Lietuvos banko ekonomistai sako, kad šiemet šalies ūkį dosniai maitina Europos Sąjungos pinigai, bet kitąmet ekonomikos augimas lėtės. Demografinė bomba jau tiksi, o statistikų po kelis procentus kasmet fiksuojamas atlyginimų didėjimas iš tiesų yra butaforinis, nes vokeliuose lig šiol gautas pajamas keičia skaidresnės. Pagal algas lietuviai atsilieka nuo estų, bet pagal vartojimą lenkia, tai, pasak ekonomistų, rodo, kad Lietuvos gyventojų pajamos – ne tik iš darbo užmokesčio.

Lyginti rūbus, o ne žmones kviečiama Vilniaus centre. Taip reiškiamas solidarumas su visais, kurie nepageidautini darbo rinkoje. O tokių – gausybė: buvę narkomanai, vaikų namų auklėtiniai, grįžusieji iš kalėjimo, neįgalieji. Vien pastarųjų per 100 tūkst. nedirbančių ir dalis esą tikrai galėtų tą daryti.

Patirtį ir kompetencijas gyvenimo aprašyme dažnai nubraukia susitikimas su darbdaviu akis į akį.

„Į pokalbį išsikviečia, bet pokalbis neįvyksta, išvydus tave, nes turi fizinę negalią ir tiesiog gražiai atsiprašoma ir pasakoja, kad tokių žmonių mums nereikia“, – pasakoja Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė.

Darbdaviai esą bijo, kad neįgalūs darbuotojai dažniau ir ilgiau sirgs. Kiti nenori pritaikyti darbo vietų. Tad, jei įdarbina, tai tik trumpam, o mokama alga yra mažesnė nei vidurkis rinkoje.

„Įmonės jau pradeda judėti gerąja linkme, bet didžioji dauguma neįgaliųjų daugiausia dirba, žemesnės kvalifikacijos darbus socialinėse įstaigose, gali būti trumpalaikiai darbai, pavieniai kažkokie užsakymai, projektai, jiems yra tikrai nepalankios sąlygos“, – teigia „CV Online LT“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Bet vertinti visų įmanomų rankų darbą gali priversti prastėjanti demografinė situacija. Dėl sumažėjusio gimstamumo jaunimo į darbo rinką įsilieja mažiau, dalis gyventojų vis dar emigruoja, o imigracija, kuria pastaruoju metu labai džiaugiamasi, darbuotojų trūkumo neužpildo. Mat ukrainiečiai, baltarusiai, atvykėliai iš kitų trečiųjų šalių daugiausia dirba vien vilkikų vairuotojais ir statybose.

„Jeigu ne šitos imigracijos tendencijos, mes turėtume dirbančiųjų skaičiaus mažėjimą. Pensininkai arba vyresnio amžiaus žmonės, jie į darbo rinką įsitraukia tokiais tempais, kokiais gimė, vidutiniškai apie 60 tūkst. per metus. Tuo tarpu gimusių skaičius sumažėjo nuo 60 tūkst. iki 30 tūkst. ir prognozuojama, kad toliau turėtų mažėti kažkur tai link 20 tūkst. Kitaip tariant, ta demografinė bomba, ji jau yra įjungta, ji jau tiksi“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.

Kad Lietuva kompensuotų demografinius praradimus dėl gimstamumo-mirtingumo santykio, jai per tris dešimtmečius, skaičiuojama, reikėtų bent 300 tūkst. imigrantų.

Kol kas darbo jėgos stygius didina algas. Lietuvos banko prognozėmis, kitąmet darbo užmokestis irgi augs, bet mažiau nei šiemet. Bet tai vis tiek didins gyventojų perkamąją galią, nors kils ir kainos. Kita vertus, statistikų fiksuojamas algų pūtimasis 7–8 proc. kasmet esą nebūtinai reiškia, kad taip ir yra. Algų didėjimas iš dalies esą butaforinis, nes vokelius keičia skaidriai mokamas darbo užmokestis.

„Kas buvo algoms, tas ir lieka algoms. Užtat klausimas, kiek tos algos iš tikro sudaro tą mūsų BVP. Ir apie tai galim spręsti iš vartojimo skaičiaus. O vartojimo skaičiai įspūdingi, Lietuva tarytum lenkia Estiją pagal vartojimą, nors pagal pajamas atsilieka. Tai va tas paaiškinimas ir glūdi tame, kad didžioji dalis vartojimo finansuojama iš tų mišrių, sunkiai apčiuopiamų pajamų“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Raimondas Kuodis.

Prezidentas pasiūlė vienodinti mokesčio tarifus skirtingoms pajamoms. Taip esą gautas 100 milijonų galėtų atitekti pensijoms ir neįgaliųjų išmokoms. Šios dvi grupės – labiausiai skurstančios Lietuvoje.

„Tokiais tempais, jeigu mes kursime gerovės valstybę, tas užtruks 20 metų. Bet kaip amžinai bus kažkur dingusi ta tokia garsi moteris – „Politinė Valia“. Valia – rusiškas vardas. Jos nėra, reiškia, kad amžinai ji kažkur dingusi, nėra jos. Tai reik surasti tą „Politinę Valią“ kažkaip, atvilk į Seimą, prirakinti ir duoti dirbti teisingus dalykus“, – sako R. Kuodis.

Lietuvos bankas sako, kitąmet į Lietuvą atslenka ekonominė dargana. Šie metai esą išskirtiniai dėl Europos Sąjungos pinigų panaudojimo. Bet kitąmet ūkio augimas jau lėtės vien dėl to, kas vyksta pasaulio ekonomikoje. Ir dar neaišku, kokį poveikį galiausiai turės „Brexitas“.

Žinios. Tęsiasi JT Generalinė Asamblėja: šio vakaro kalbai besiruošiantis Nausėda Trumpą pakvietė apsilankyti Lietuvoje