Verslas

2019.09.25 15:09

Kuodis apie NPD didinimą ir mokesčius bankams: politikams sunku galvoje sutalpinti du pusrutulius

daugiau pinigų kišenėje – Pyro pergalė?
Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.09.25 15:09

Lietuvos bankas siūlo atsargiai žiūrėti į naujus mokesčius bankams, kadangi tai galėtų padidinti paskolų palūkanas, kurios ir taip yra didesnės nei kitose šalyse. O mažesniam neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimui ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) didinimui iš dalies būtų galima pritarti, kadangi NPD turėtų būti nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančius asmenis.

Trečiadienį Lietuvos bankas pristatė šalies BVP augimo prognozę. Konferencijos metu buvo aptarti ir du nauji Seimo narių siūlymai: nauji mokesčiai bankams, NPD augimo mažinimas ir GPM didinimas daugiausiai uždirbantiesiems.

Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LRA–KŠS) Seime įregistravo projektą dėl komercinių bankų aktyvų apmokestinimo. Šiuo projektu yra siūloma nustatyti 0,4 proc. metinį tarifą bankų aktyvams ir taip į biudžetą surinkti papildomus 100 mln. eurų, kurie būtų skirti skurstantiesiems ir nelygybei mažinti.

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus pažymi, kad labai svarbu įvertinti tokio pasiūlymo kaštus ir naudą tam, kad būtų nustatytas poveikis šalies ūkiui.

Ekonomistas nesiryžo vertinti, kaip tai galėtų paveikti šalies ūkį, tačiau minėjo, kad tai iš dalies galėtų padidinti paskolų palūkanas, kurios jau dabar yra didesnės nei kitose šalyse.

„Galiu tik pateikti šiokius tokius pamąstymus. Pavyzdžiui, 75 proc. bankų turto sudaro žmonių ir įmonių paskolos bankuose. Kita turto dalis yra obligacijos, lėšos centriniame banke ar grynieji pinigai kitose kredito įstaigose. Labai priklauso, kokia būtų to mokesčių struktūra. Jeigu būtų mokesčiu užkabinama tam tikra dalis nuo turto, kyla klausimas, kaip pasielgtų bankai. Gal jie mažintų savo pelningumą, tačiau neatmetu galimybės, kad galėtume matyti ir brangstantį finansavimą, apie ką kalbame labai mažai“, – bankų aktyvų apmokestinimo pasekmes vardija G. Šimkus.

Jis pastebi, kad labai svarbu išsiaiškinti, kokia bus mokesčių struktūra. Vienose šalyse apmokestinamos tik tam tikros banko turto kategorijos. Pavyzdžiui – vyriausybių obligacijos. Vis dėlto G. Šimkus mano, kad yra ir kitų būdų surinkti norimą 100 mln. eurų.

„Bankai didžiuliu populiarumu dabar nežiba visuomenės akyse. Tačiau ar tokiu būdu mes nemaskuojame didžiųjų mūsų mokesčių sistemos problemų“, – retoriškai klausia G. Šimkus.

Daugiau pinigų kišenėje – Pyro pergalė

Lietuvos banko ekonominės apžvalgos konferencijoje neliko nepaliestas ir NPD augimo mažinimo ir GPM didinimo daugiausiai uždirbantiems klausimas.

Antradienį po pateikimo buvo pritarta „valstiečių“ siūlymui, jog nuo kitų metų didžiausias pajamas gaunantiems gyventojams vietoje 27 proc. būtų taikomas 32 proc. GPM tarifą, o NPD 2020–2021 metais didėtų po 50 eurų kasmet, o ne po 100 eurų, kaip planuota anksčiau.

Galutinis sprendimas dėl šio įstatymo priėmimo bus svarstomas gruodį, tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis teigia, kad NPD didinimą Lietuvos bankas kritikavo jau seniai.

„Mes kritikavome NPD didinimo vajų, kuris buvo susijęs su prezidento rinkimais. Rinkimai baigėsi, kai kam nesėkmingai, todėl toks reklaminis triukas „milijardas – milijonui“ – nesuveikė.

NPD didinimo ekonominis ydingumas yra susijęs su tuo, kad Lietuvoje NPD diferencijavimas yra skirtas žmonėms, kurie uždirba gerokai daugiau, nei siekia vidutinė alga. NPD iš esmės jiems nieko nereiškia, tačiau valstybei tai kainuoja didelius pinigus. Jie galėtų būti panaudoti skurstantiems ar mažai uždirbantiems žmonėms“, – NPD didinimo trūkumus įvardija R. Kuodis.

Jis teigia, kad „milijardas – milijonui“ buvo sugalvotas kaip NPD teisės grąžinimas žmonės, kurie uždirba 2,5 vidutinės algos. Tačiau tai neturi jokios ekonominės logikos.

„Kai kalbame apie NPD augimo sumažinimą, nereikia galvoti, kad mes esame prieš NPD palengvinimą mažai uždirbantiems žmonės. Esame daugiau prieš pinigų dalinimą, kur jų nereikia dalinti. Nefokusuotos politikos gali lemti, kad visi viską gauna, tačiau po mažai. Klausimas, kokia viso to prasmė.

Kitas dalykas, kurio nereikia pamiršti, tai mąstymas dviem pusrutuliais, kas nėra būdinga mūsų politikams. Jeigu tu duodi kažkokius sumažinimus, nežiūrima, kas bus po to. Ar mes toliau griausime viešąjį sektorių, ką ir toliau sėkmingai darėme pastaruosius 20 metų ir ar nuo to, kad žmonės gaus daugiau pinigų į kišenę, jiems bus geriau. Ar žmonės tuos sutaupytus pinigus neišleis vienai korepetitoriaus valandai, jeigu mes ir toliau galabysime viešąjį sektorių. Žmonėms nuo to tikrai nebus geriau. Daugiau pinigų kišenėje gali būti Pyro pergalė. Tačiau politikams sunku galvoje sutalpinti du pusrutulius, todėl jie šneka apie vieną aspektą arba kitą ir nesusieja įvykių“, – NPD didinimo ydas vardija R. Kuodis.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) mano, kad bankų aktyvų mokesčio atsiradimas nėra galimas be nuodugnios profesionalios analizės, nes jis vienareikšmiškai atsilieptų visai ekonomikai. Svarstyti galimybę įvesti tokį mokestį, neatlikus kaštų ir naudos analizės bei neskyrus pakankamai laiko diskusijoms, yra neatsakinga ir netoliaregiška. Tokio mokesčio įvedimas suteiktų pranašumą Lietuvoje veikiantiems užsienio bankų filialams, kuriems taikomas kitos šalies, pavyzdžiui, Latvijos arba Estijos, mokestinis režimas.

Siūlymas įvesti bankų aktyvų mokestį – neatsakinga iniciatyva

Lietuvos bankų asociacija (LBA) taip pat pateikai savo poziciją dėl Seime siūlomo naujo bankų mokesčio.

LBA prezidentas Mantas Zalatorius teigia, kad būtina išsiaiškinti, ar toks mokestis Lietuvos ekonomikai neatneštų daugiau žalos nei naudos. Preliminariu vertinimu, jis neigiamai atsilieptų ekonomikos augimui ir, tikėtina, išaugintų nedarbą. Apibendrinant, šis mokestis pabrangintų skolinimąsi gyventojams ir įmonėms, kas mažintų tiek kreditavimo, tiek vartojimo apimtis bei galiausiai paskatintų ekonomikos lėtėjimą.

„Dabartinis tarptautinis kontekstas yra labai nepalankus tokio pobūdžio iniciatyvai: pasaulyje vis garsiau užsimenama apie galimą ekonomikos nuosmukį ar stagnaciją, Vokietijos ekonomikos būklė prastėja, tikslus Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos scenarijus tebėra nežinomas“, – sako M. Zalatorius

Jis pastebi, kad bankų aktyvų mokestis buvo įvestas Vengrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Atsiradus šiam mokesčiui, kaip rodo šių posovietinių valstybių patirtis, kilo vidutinė palūkanų norma, brango kai kurios paslaugos. Labiausiai nukentėjo besiskolinančios įmonės ir gyventojai.

„Rumunijoje toks mokestis net buvo pavadintas „valstybės godumo mokesčiu“, mat juo tiesiogiai siekiama surinkti daugiau lėšų į biudžetą. Vengrijoje Viktoro Orbano vyriausybei įvedus šį mokestį, dėl neapibrėžtumo susitraukė kreditavimo apimtys ir net išaugo nedarbas, o vyriausybė po kurio laiko turėjo pripažinti, kad tokio mokesčio įvedimas neigiamai atsiliepė visai ekonomikai“, – pastebi M. Zalatorius

Panaši situacija susidarė ir Slovakijoje, kur sumažėjo skolinimo apimtys ir išaugo skolinimo kaina. Kaimyninėje Lenkijoje dėl šio mokesčio pakilo vidutinė palūkanų norma, kuri, atskaičius 3 mėn. WABOR, yra lygi 2,7 %, kas yra net 0,4 proc. punkto daugiau nei šiandien Lietuvoje.