Lietuvos ekonomika kitais metais augs lėčiau, o BVP prieaugis sieks iki 2,5 proc. Atlyginimų augimas taip pat sulėtės, o infliacija labiausiai palies paslaugų sektorių, prognozuoja Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad infliacija šiais metais stipriai paveikė maisto kainas, o daržovės brango net 40 proc.
Trečiadienį Lietuvos banke buvo apžvelgta dabartinė Lietuvos ekonomikos padėtis ir pateiktos ateities prognozės.
Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius teigia, kad Lietuva yra maža ir atvira ekonomika, todėl pasaulio ūkio tendencijos labai veikia mūsų ekonomikos sveikatos būklę.
„Pasaulyje didėja nerimas dėl tolimesnės ekonomikos raidos. Žodžio „recesija“ šiuo metu „google“ ieško vis daugiau žmonių. Tai galima susieti su politiniu–ekonominiu neapibrėžtumu ir prekybos karų eskalavimu“, – pastebi G. Šimkus.
Jis taip pat siūlo atkreipti dėmesį, kad išskirtinė šių metų tendencija – brangstantis auksas, kuris pasiekė dešimtmečio aukštumas bei neigiamos obligacijos. „Tai rodo, kad optimizmo stokoja tiek investuotojai, tiek ir ekonomistai“, – sako G. Šimkus.
Jis pastebi, kad optimizmas dėl tolimesnės ekonomikos plėtros pradėjo kristi nuo 2018 metų, o tai yra susiję su įtampomis tarptautinėje prekyboje.
„To atspindys yra obligacijų pajamingumo skirtumas JAV. Ilgalaikės obligacijos turėtų būti didesnio pajamingumo, tačiau prieš krizes, kartais įvyksta trumpojo laikotarpiu obligacijų apsivertimas ir trumposios 2 metų obligacijos tampa pelningesnės. (...). Tai rodo, kad investuotojai trumpojo laikotarpio investicijas suvoki, kaip rizikingesnes“, – sako G. Šimkus bei priduria, kad kai kurių ekonomistų įsitikinimų, tai yra geriausias pranašas artėjančios recesijos ar krizės.
Taip pat pastebima, kad nesibaigianti „Brexito“ drama dar labiau jaukia neaiškias tarptautinės aplinkos perspektyvas. Pasaulio ekonomika visus šiuos metus siunčia lėtėjančio augimo ženklus, tačiau suintensyvėję Europos Sąjungos (ES) paramos srautai padėjo šalies ekonomikai palaikyti sparčią plėtrą.
BVP augimas mažės
G. Šimkus pabrėžia, kad nors pasaulyje vis daugiau nerimo dėl ekonomikos augimo, Lietuvoje kitais metais BVP tikrai augs.
Lietuvos banko ekonomistas teigia, kad šalies ūkis šiemet augo sparčiau, nei prognozuota, ir sparčiau nei praėjusiais metais. Vis dėlto toks išskirtinis ekonomikos atsparumas nebus amžinas. Viena po kitos yra kerpamos pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ūkio plėtros prognozės, tad ir Lietuvos BVP ateityje augs lėčiau.
Ekonomistas taip pat pažymi, kad pirmąjį šių metų pusmetį BVP augo net 4 proc., o tai yra daugiau nei praėjusiais metais. Nors tarptautinėje aplinkoje nestinga trikdžių, ūkio aktyvumas Lietuvoje nuosekliai augo ir buvo veikiamas vidaus rinkos svertų – investicijų ir gyventojams palankios darbo rinkos.
Dar prieš keletą metų išaugusios investicijos leido gerokai išplėsti gamybos pajėgumus, todėl iki šiol nemenkai auga pramonė ir eksportas. 2019 metais išskirtiniai tuo, kad gerokai suintensyvėjo lėšų iš ES paramos fondų panaudojimas. Šiemet lėšų, skirtų investicijoms, į Lietuvą atkeliavo apie 68 proc. daugiau nei pernai, todėl tai taip pat galėjo prisidėti prie spartaus BVP augimo.
Numatoma, kad šalies ekonomika šiemet augs 3,7 proc., o kitąmet plėtra sulėtės iki 2,5 proc.
Labiausiai brangs paslaugos
G. Šimkus kalbėdamas apie darbo užmokestį prognozuoja, kad jis artimiausiu metu turėtų kilti lėčiau. Prognozuojama, kad jis šiais metais atlyginimų augimas, siekęs 8,5 proc., kitais metais sulėtės iki 6,7 proc.
„Darbo jėgos poreikis yra išaugęs. Pastaruosius keletą metų daugiausia darbo vietų kūrėsi transporto sektoriuje. Čia daugiausia darbinosi trečiųjų šalių piliečiai. Tačiau darbo vietų skaičius didėjo ir kitose veiklose, pavyzdžiui, statyboje ar pramonėje“, – pažymi G. Šimkus.
Kalbant apie infliaciją, pažymima, kad ji šiais metais buvo tokia, kokia ir praėjusiais metais, ir šiek tiek viršijo 2 proc. Tokia ji turėtų išlikti ir ateityje. Prognozuojama, kad 2020 metais kainos didės apie 2,2 proc.
Teigiama, kad bene daugiausiai brangs paslaugos. Jų kainos didės maždaug 5 proc.
Lietuvos bankas taip pat išskiria, kad šiais metais sparčiau nei įprastai augo maisto kainos, o tai turėjo įtakos infliacijos augimui.
„Pavyzdžiui, daržovės brango kone 40 proc. per metus. Tai yra susiję su prastu derliumi, tačiau yra ir kitų priežasčių, kodėl maisto pramonėje augo kainos. Tai galėtų būti susiję su didėjusiais akcizais alkoholiui“, – mano G. Šimkus.
