Verslas

2019.09.24 15:11

Kukuraitis: dėl skurdo Lietuvoje labiausiai kenčia vaikai iki 17 metų, senjorai ir neįgalieji

„vaikų skurdo lygis buvo neadekvačiai per didelis“; atnaujinta 15:42
Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.09.24 15:11

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad didžiausią skurdą Lietuvoje patiria vaikai iki 17 metų, pensinio amžiaus žmonės ir neįgalieji. Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikta analizė rodo, kad absoliutus skurdas 2019 metais sieks 5 proc., nors 2017 metais šis rodiklis buvo 11,1 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis antradienį Seime skaitė pranešimą skurdo ir pajamų nelygybės tema.

Ministras pažymi, kad diskutuoti apie skurdą ir nelygybę šiuo metu yra labi svarbu, nes jau yra pradedamas planuoti kitų metų biudžetas.

Anot L. Kukuračio, statistika rodo, kad visi rodikliai, susiję su faktine žmonių situacija, gebėjimu išgyventi visuomenėje, gerėja. „Asmenų, patiriančių skurdą, socialinę atskirtį, materialinį nepriteklių, lygis mažėja. (...) Vienintelis rodiklis, kuris nekrenta, tai yra santykinio skurdo riba“, – pastebi L. Kukuraitis.

Jis teigia, kad skurdo lygis nuo 2013 metų augo, tačiau 2017 metais šis rodiklis stabilizavosi ir tai džiugina.

Ministras mini, kad yra dvi grupės, kurios viršija santykinio skurdo ribą. Tai vaikai iki 17 metų ir senjorai, vyresni nei 65 metai. „Tačiau yra ir trečioji grupė, kuri skursta labiau nei visa visuomenė – tai žmonės su negalia. Vis dėlto, reikia pastebėti, kad nuo 2013 metų skurdo santykis augo, tačiau 2017 metais stabilizavosi“, – pastebi L. Kukuraitis.

Jis pažymi, kad vaikų skurdo lygis nuo 2017 iki 2019 metų krito 6,2 proc. Tuo metu senjorų – išaugo 5,3 proc. „Senjorų skurdo lygis augo dėl to, kad darbo užmokestis auga greičiau nei yra indeksuojamos pensijos. Tačiau 2020 pensijų skaičiavimo formulė bus kitokia ir mes matysime tam tikrą susibalansavimą pensininkų skurdo lygyje“, – mano L. Kukuraitis.

Ministras pažymi, kad labiausi jį neramino vaikų skurdo lygis. „Jeigu lygintume vaikų skurdą Baltijos šalyse ir Lenkijoje, tai 2015–2017 metais vaikų skurdo lygis buvo neadekvačiai per didelis. Prognozuojamas kritimas artina mus prie ES vidurkio. Jei 2020 metais dar padidinsime vaiko pinigus, tai pasieksime ES vaikų skurdo vidurkio ribą“, – prognozuoja L. Kukuraitis.

Anot jo, Vyriausybės prioritetas, kad skurdas vaikų, senjorų ir neįgaliųjų grupėse mažėtų.

Statistika nerodo Vyriausybės politikos rezultatų

L. Kukuraitis teigia, kad yra dar vienas rodiklis, į kurį reikia atkreipti dėmesį – tai nelygybėmis lygis. Ministras pažymi, kad 2017 metų pajamų nelygybė švelniai krito, lyginant su 2016 metų pajamomis, tačiau nelygybės lygis vis dar yra vienas didžiausių Europoje. „Tik bulgarai mus lenkia, o šalia yra rumunai ir latviai“, – pastebi L. Kukuraitis.

Jis teigia, kad tokie duomenys buvo gauti 2017 metais, todėl nebuvo galima atsižvelgti į Vyriausybės politiką skurdui mažinti.

„Esminės reformos, kurios vyko 2018 metais – universali vaiko išmoka ir jos didinimas, MMA didinimas, bazinio dydžio didinimas valstybės tarnautojams, senatvės pensijų indeksavimas, šalpos pensijos bazių didinimas, socialinių išmokų indeksavimas, „Sodros“ grindų įvedimas, mokesčių reforma – tai kol kas nėra įtraukiama į statistiką. Mes galime tik prognozuoti, kaip tai galėtų pakeisti statistiką“, – teigia L. Kukurtais bei priduria, kad jo įsitikimu, tai turėtų padėti mažinant skurdą ir nelygybę.

L. Kukuraitis pažymi, kad stengiantis mažinti skurdą vaikų iki 17 amžiaus grupėje, buvo suteikiama universali išmoka, vykdoma vaikų dienos centrų plėtra, nemokamo maitinimo finansavimo padidinimas, kompleksinės paslaugos šeimai, finansinėd paskatos jaunoms šeimomis įsigyjant būstą bei įvestos šeimos kortelės.

Sprendžiant pensinio amžiaus žmonių skurdą buvo padidinta šalpos pensijų bazė, padarytas pensijų indeksavimas. Įvestas naujas instrumentas – priemokos mažiausių pensijų gavėjams bei įvesta galimybė patraukliomis sąlygomis kaupti antrojoje pakopoje.

Neįgaliesiems – indeksuotos netekto darbingumo pensijos, įgyvendinami bandomieji naujų paslaugų projektai bei būsto pritaikymo priemonės.

„Visos priemonės sukūrė sąlygas, kad skurdas Lietuvoje mažėtų, kaip ir nelygybė. Tai mes galime pamatuoti nauju „Euromodo“ instrumentu. Tai yra mikrosimuliacinis modelis 28 Europos sąjungos šalims. (...) Šiemet teikiami vaiko pinigai, tuos, kuriuos siūlo Vyriausybė – 60 plius 40 – aiškiai išmatavome, kaip tai paveiks tam tikrų grupių skurdą ir nelygybę Lietuvoje. Pamatavome, kad vaiko pinigai mažina skurdo lygį ir nelygybę“, – tyrimo rezultatus aptaria L. Kukuraitis.

Absoliutus skurdas mažėjo per pusę

L. Kukuraitis pastebi, kad skurdo rizikos prognozės riba auga labai sparčiai. Nuo 2017 iki 2018 skurdo rizikos riba augo 13 proc. o tarp 2018–2019 metų, dar 13 proc.

„Tai reiškia, kad žmonių pajamos augo, atitinkamai augo ir rizikos riba. Jei pinigine išraiška, tai tarp 2018–2019 metų skurdo riba paaugo 50 eurų“, – teigia ministras.

Jis taip pat pažymi, kad prognozuojamas skurdo rizikos lygis 2018–2019 metais rodo, kad bendras skurdo rizikos rodiklis nuo 22,9 proc. turėtų kristi 2 proc.

„Turint galvoje augančią ekonomiką, tai yra ženklus pasiekimas santykinio skurdo srityje. Nes absoliutus skurdas krenta irgi sparčiai. Jei 2017 metais turėjome 11,1 proc., tai 2018 – 6 proc., o 2019 – 5 proc. Tai reiškia, kad mūsų visuomenėje bus tik 5 proc. žmonių, kuriems reikės išgyventi žemiau skurdo ribos“, – prognozuoja L. Kukuraitis.

Socialinės išmokos neskatina nedirbti

L. Kukuraitis pažymi, kad jeigu pažvelgtume į šeimas, kuriose yra du suaugusieji ir iki 2 vaikų, tokiose šeimose tėvai net ir gaudami minimalų darbo užmokestį nepatenka į skurdo rizikos ribą.

„Tačiau jei yra šeimos, kur yra tik vienas suaugęs ir auginamas vaikas, tai dalis tų šeimų yra skurde. Lygiai tokia pati situacija yra ir su šeimomis, kurios turi 3 ir daugiau vaikų, net jei jose ir yra du suaugę asmenys. Todėl vaiko pinigai ir universalioji dalis yra skirta mažas pajams turinčioms bei daugiavaikėms šeimos. Tie pinigai padeda tą skirtumą mažinti ir traukti šeimas iš skurdo“, – mano L. Kukuraitis

Jis taip pat pastebi, kad yra kritikuojamas, jog socialinės paramos neskatina žmonių dirbti. Tačiau tai, anot ministro, tai – netiesa.

„Jeigu ribinė efektyvi mokesčių norma yra daugiau nei 50 proc., tuomet paskatos dirbti yra žemos. Lietuvoje šis skaičius siekia 38 proc. Tai rodo, kad situacija ES kontekste yra gera. Paskatų nedirbti prasme esame ES vidurkyje. Jeigu pažiūrėtume, kaip keitėsi paskata nedirbti 2018–2019 metais, turime gerą situaciją. Tie, kurie gauna socialines išmokas, jų paskata nedirbti sumažėjo, lyginant su 2018 metais. (...). Turėtume eiti tuo keliu, kad paskatos nedirbti mažėtų“, – sako L. Kukuraitis.