Verslas

2019.09.22 17:09

Profesiniai pensijų fondai įžiebė ugnį: nesutaria, kaip veiktų ir kas valdytų

Urtė Korsakovaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.09.22 17:09

Daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje įstatymai numato galimybę kaupti pensiją profesiniuose pensijų fonduose. Tačiau realiai tokių taip ir neatsirado, nes profsąjungos ir darbdaviai neranda sutarimo, kaip profesiniai pensijų fondai turėtų veikti ir kas turėtų juos valdyti. Valdžios teigimu, profesinių pensijų fondų nėra, nes profsąjungos turi per mažai narių. Profsąjungos pasigenda didesnio valdžios ryžto.

Eurą prie euro, kaip bloką ant bloko – kuo daugiau krausi, tuo senatvėje pensija bus didesnė. Logistikos įmonė, kurioje dirba daugiau nei trys šimtai darbuotojų, prisideda prie jų kaupiamo krovinio senatvėje – kas mėnesį trečioje pakopoje kiekvienam išdirbusiam trejus metus atideda po penkiasdešimt eurų – per metus tam išleidžia apie 80 tūkstančių.

„Darbuotojas yra draudžiamas dešimties metų laikotarpiui, jei darbuotojas išeina per pirmuosius penkerius metus, tai ta suma lieka įmonės dispozicijoje, kuri paskirstoma kitiems darbuotojams. Išdirbus darbuotojui penkerius metus polisas atiduodamas pačiam darbuotojui“, – pasakoja „Transekspedicijos“ komercijos direktorius Aurimas Puskunigis.

Pasak įmonės komercijos direktoriaus, tokia priemonė motyvuoja darbuotojus. Panašiu mechanizmu jau seniai naudojasi daugelis Vakarų Europos šalių, ten veikia specialūs profesiniai pensijų fondai. Pavyzdžiui, Islandijoje, kur senjorai gali pasigirti vienomis didžiausių pensijų visoje Europoje, jos sudaro apie 70 proc. atlyginimo. Didžiąją pensijos dalį – apie pusę – sukaupia profesiniuose pensijų fonduose. Lietuvoje tokie fondai irgi galėtų veikti, įstatymai tai numato, bet realiai jų nėra.

„Mes norime labai aiškaus mechanizmo, kas reiškia, kad jeigu mes sukuriame pensijų fondą, įmonėse dirbantieji ir įmonės administracija galėtų tuos irgi pinigus valdyti konkrečiame pensijų fonde“, – aiškina Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.

Profsąjungų teigimu, profesiniai pensijų fondai skirtųsi ir nuo kaupimo II-ojoje pakopoje, ir nuo III-ojoje, kuri vien privati.

„Ką daro skandinavai, tai profesinės sąjungos ir darbdaviai būtent ir atlieka tą kontroliuojantį vaidmenį ir jie duoda užduotis fondui, jie užtikrina, kad bus tam tikri rezultatai po kažkiek laiko. Mes siūlėme Vyriausybei kaip administruojančios institucijos vaidmenį priimti „Sodrą“, – supažindina Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad dabar panaši alternatyva profesiniams fondams – galimybė darbdaviams papildomai mokėti įmokas į antrąją pakopą, gaunant tam tikrų lengvatų. Pasak ministro, viena iš priežasčių, kodėl profesiniai pensijų fondai Lietuvoje neveikia – profsąjungos turi per mažai narių.

„Kol mes neturėsime tokio rimto ir masiško darbuotojų atstovavimo iš profesinių sąjungų pusės, tol profesiniai fondai ir neišsisuks, nes tam reikia ne tik atstovauti ir siekti, kad toks profesinis fondas įsikurtų, bet ir profesinės sąjungos turėti tokią kompetenciją“, – mano ministras.

„Čia ne tik profsąjungų ryžto trūksta, čia daugiau ryžto trūksta Vyriausybės ir darbdavių ryžto, nes įstatymas jau yra ir daug metų jis guli, tiesiog dulka stalčiuje“, – sako I. Ruginienė.

Būsimųjų pensininkų atstovas sako, kad profesiniai pensijų fondai būtų naudingi, nes gyventojai galėtų daugiau atsidėti pensijai.

„Tai būtų geras dalykas, nes kaupia antroje ir trečioje pakopoje vis dar per mažai. Norėdami sukaupti „apčiuopiamą pensiją“, galėtų pasinaudoti šiuo būdu, papildomai sustiprinti tą kaupimą“, – teigia Pensijų fondų dalyvių asociacijos vadovas Marijus Kalesniskas.

M. Kalesinsko teigimu, dabar darbuotojų pensijomis, dažniausia III-ojoje pakopoje, rūpinasi didesnės tarptautinės įmonės, kurios ir algas paprastai moka didesnes.

Plačiau – nuo 01.40 min.:

Žinios. Šiauliai miesto gimtadienį, rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną paminėjo baltiškomis apeigomis