Verslas

2019.09.26 05:30

Vaikus auginantys tėvai niekaip negali suprasti: dirbti nori, tačiau jiems tai visai neapsimoka

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.09.26 05:30

Skirtingai nei gali atrodyti, mamoms ir tėvams, esantiems vaiko priežiūros atostogose ir norintiems bent dalį laiko skirti darbui, koją kiša visai ne darbdaviai. Daug dažniau nuo darbo juos atbaido tvarka, kuri numato, kad dirbant pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais mažinama „Sodros“ išmoka arba ji iš viso nemokama, jeigu pajamos yra didesnės.

Vilnietė Greta LRT.lt pasakoja į darbą po vaiko gimimo sugrįžusi gana anksti – pusę etato moteris pradėjo dirbti, kai nuo gimdymo tebuvo praėję vos trys mėnesiai. Ji džiaugiasi, kad darbdavys sudarė puikias sąlygas: pusę darbo laiko, t. y. 10 valandų per savaitę, ji dirbo iš biuro, o dar 10 – iš namų.

„Tai suderinti su kūdikėlio priežiūra buvo gana nesudėtinga – mano vyras tuo metu dirbo pamainomis ir mes galėjome keistis, derindami savo grafikus, kad aš galėčiau eiti į darbą, o vyras tuo metu prižiūrėtų vaiką. Paskui atvirkščiai – aš būčiau su vaiku, o vyras būtų darbe“, – pasakoja Greta.

Praėjus devyniems mėnesiams po gimdymo Greta į darbą grįžo dirbti visu etatu, o vaiko priežiūros atostogų išėjo jos vyras. Dar po kelių mėnesių į darbą grįžo ir jis. Kadangi tai buvo jau antrieji vaiko priežiūros metai, šeima išmokas ir toliau gavo, tačiau abu tėvai dirbo visą darbo dieną.

„Mūsų atveju taip ir buvo – mano vyras antrais metais grįžo į darbą visu etatu ir gaudavo vaiko priežiūros išmoką. Už tą skirtumą mes galėjome išleisti vaiką į darželį“, – sako Greta.

Ji džiaugiasi, kad darbdavys palaikė tokį sprendimą, tačiau tikina – vertinant finansinę pusę tai šeimai buvo visiškai nenaudinga: „Finansiškai man tai visiškai neapsimokėjo – darbdavys mokėjo pagal darbo laiką, pagal išdirbtą etatą, bet, kadangi tuo metu buvau vaiko priežiūros atostogose, tai iš mano „Sodros“ išmokos minusuodavo mano atlyginimą, todėl realiai aš nė euro papildomai neužsidirbau.“

Tikina: nemažindama išmokos iš dirbančių tėvų naudos gautų ir valstybė

Moteris aiškina, kad šeimoje toks sprendimas buvo vertinamas kaip tam tikra investicija į darbo patirtį ir netgi tam tikra prasme į išsilavinimą. Galiausiai, teigia Greta, tai labai greitai atsipirko. Vis dėlto ji teigia nesuprantanti, kodėl atsiranda atskirtis tarp pirmųjų ir antrųjų vaiko priežiūros atostogų metų, vertinant „Sodros“ išmokas. Kaip pastebi pašnekovė, tiek pirmieji, tiek antrieji metai įforminami vienodai.

„Kažkodėl pirmi metai su antrais metais yra supriešinami, nors pagal „Sodros“ statusą jie yra visiškai identiški: tu vaiko priežiūros atostogose esi ir pirmais, ir antrais metais. Pirmais gali dirbti, bet iš to neužsidirbsi, o antrais metais tai staiga tampa pateisinama. Man tai atrodo nesuprantama“, – teigia Greta.

Ji teigia visada dirbusi legaliai, todėl svarsto, kad ankstyvas grįžimas į darbo rinką turėjo naudos ne tik jai, išlaikant ar net pagerinant savo kvalifikaciją, bet ir valstybei: „Tu užsidirbi ir sumoki mokesčius. Tokiu būdu valstybės našta mažėja. Juo labiau kad motinystės ir tėvystės atostogose esančių žmonių išmokos yra našta visuomenei ir biudžetui. Man nesuprantamas šitas išskaičiavimas.“

Panašia patirtimi dalijasi ir kita LRT.lt pašnekovė Gabrielė. Kai reikėjo rinktis, kuriam laikui ji išeina vaiko priežiūros atostogų, moteris rinkosi dvejų metų laikotarpį, tačiau iš karto darbdavį perspėjo, kad iš tiesų į darbą ketina grįžti anksčiau.

Vėliau planus pakoregavo gimęs vaikelis: „Buvau sulaukusi pasiūlymo grįžti į darbą po metų, taip pat darbo pasiūlymą pateikė ir kita darbovietė, bet atsisakiau, nes vaikas dar buvo per mažas. Bet pradėjau nuo vienų metų dirbti „freelance“ (laisvai samdoma darbuotoja – LRT.lt). Į kitą darbovietę nuėjau, kai vaikui buvo pusantrų metų, nes mačiau, kad vaikas jau pakankamai savarankiškas būti paliktas su tėčiu ir jau labai norėjosi profesinės veiklos, negalėjau praleisti to pasiūlymo.“

Mama: koks skirtumas, ar dirbti pradedi, kai vaikui 8, ar kai 12 mėnesių?

Gabrielė džiaugiasi – jos profesija dėkinga tuo, kad galima dirbti ir iš namų, todėl suderinti vaiko priežiūrą ir darbą nebuvo sudėtinga, o klientai ir užsakovai iš karto būdavo informuojami, kiek laiko per dieną Gabrielė gali skirti darbui.

„Aš informavau prisistatydama, kad šiuo metu auginu vaiką ir turiu „tiek“ laiko. Iš anksto buvo suderintos sąlygos, kiek laiko galiu skirti. Problemų realiai nekildavo. Bet čia turbūt dar yra žmogiškos laiko planavimo savybės, kiek tu laiko save vakare atiduosi darbui, o kiek norėsi eiti miegoti“, – svarsto Gabrielė.

Vis dėlto ji priduria – tai yra kiekvienos šeimos apsisprendimas ir nė vienas iš pasirinkimų nėra kuo nors blogesnis ar geresnis: „Vienos mamos visiškai save įprasmina būdamos motinystėje su vaiku, kitoms to negana. Nė vienas variantas nėra blogesnis ar geresnis. Tai grynai individualus sprendimas. Sunkumų sukelia aplinkinių nuomonė: vieni tave spaudžia pasilikti namie, neatimti laiko iš vaiko, kiti, jaunesni kolegos, draugai, kurie galbūt dar neturi sukūrę šeimos, tave ragina nesėdėti tik namie, kad nebūtų vien tik vaikas tavo akiratyje.“

Ji taip pat pastebi, kad kai kuriuos žmones nuo apsisprendimo grįžti į darbą ar jam skirti bent dalį savo dienos atbaido tai, kad pirmaisiais metais jie prarastų „Sodros“ išmoką.

„Kas man visai trukdė – aš norėjau jau anksčiau dirbti, bet pirmuosius metus tu negali legaliai oficialiai dirbti, nes prarandi „Sodros“ mokamus pinigus. Mano manymu, tai visiškai nelogiška, nes aš turėjau energijos ir projektų būtų buvę tiek, kad būčiau galėjusi dirbti jau pirmus metus. Tai arba tu tai darai nelegaliai, arba tu to nedarai. Mano nuomone, kiekviena mama turėtų galėti nuspręsti, kiek ji savęs gali skirti. Koks skirtumas, ar pradedi dirbti, kai vaikui yra aštuoni mėnesiai, ar kai dvylika?“ – sako Gabrielė.

Išmokos sumažinimas dėl pajamų – normalu, situacija nenormali antraisiais metais

Kaip LRT.lt paaiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Eglė Samoškaitė, pagal socialinio draudimo logiką, teoriškai vaiko priežiūros išmokos turi kompensuoti prarastas darbo pajamas. Dėl šios priežasties pirmuosius metus dirbantys tėvai išmokos netenka arba gauna tik tą dalį, kuri atitinka skirtumą tarp galimos gauti išmokos ir gaunamų pajamų.

„Jeigu darbo pajamos neprarandamos, tuomet išmokos turėtų būti arba nemokamos, arba mažinamos. Taip turėtų būti tiek pirmaisiais, tiek antraisiais vaiko priežiūros metais. Tačiau Seimas apsisprendė sudaryti sąlygas antraisiais vaiko auginimo metais gauti ir išmoką, ir darbo pajamas. Toks sprendimas, tikėtina, buvo priimtas atsižvelgus į vaikus auginančių mamų ir tėčių nuomonę“, – sako E. Samoškaitė.

„Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis taip pat paaiškina, kad vaiko priežiūros išmoka savo esme yra draudimas: „Tai prarastų pajamų kompensacija dėl to, kad žmogaus pajamos sumažėjo, nes jis turi žiūrėti vaiką, tai kompensuojamos būtent prarastos pajamos. Jeigu žmogus pirmais vaiko priežiūros metais dirba ir gauna draudžiamųjų pajamų, „Sodra“ kompensuoja pajamų sumažėjimą – moka skirtumą tarp iki atostogų buvusių pajamų ir pajamų, gaunamų pirmų metų atostogų metu.“

S. Jarmalis priduria – tai taikoma visoms draudžiamosioms pajamoms, nuo kurių asmuo yra draudžiamas motinystės socialiniu draudimu ir moka šias įmokas.

Kai vaikas auginamas tik iki 1 metų amžiaus, mokama 77,58 proc. nuo atlyginimo popieriuje. Tai atitinka 100 proc. prieš mokesčių reformą. Kai vaikas auginamas iki 2 metų amžiaus, pirmaisiais metais mokama 54,31 proc. nuo atlyginimo popieriuje (atitinka 70 proc. prieš mokesčių reformą), antraisiais – 31,03 proc. nuo atlyginimo popieriuje (atitinka 40 proc. prieš mokesčių reformą).

Vaiko priežiūros atostogų išėjusio darbuotojo darbo vieta saugoma trejus metus, tačiau tretieji vaiko priežiūros metai nėra apmokami.

Reikėtų nepamiršti, kad dirbti vaiko priežiūros atostogose esantis vienas iš tėvų gali ir kitoje įmonėje nei ta, kurioje jis yra pasiėmęs atostogas. Tačiau svarbu išsiaiškinti, ar tam netrukdo vidinės pirmosios bendrovės taisyklės.