Verslas

2019.09.24 05:30

Toksikologas apie lietuvių alkoholio vartojimo įpročius: net latviai negeria langų skysčio

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.09.24 05:30

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vedėjas Robertas Badaras mano, kad lietuviai nežino elementariausių faktų apie alkoholį ir leidžiasi klaidinami, bei pažymi, kad dėl alkoholio vartojimo valstybė patiria 343 mln. eurų nuostolių per metus.

Vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“ R. Badaras pasakojo, kad Lietuvoje visi labai gerai išmano krepšinio, politikos ir alkoholio temas. Šiose srityse turime daug faktų ir įsitikinimų, tačiau ne visi jie yra grįsti mokslu, mano daktaras.

Apžvelgdamas faktus, R. Badaras siūlo atkreipti dėmesį į tai, kiek žalos valstybei padaro alkoholio vartojimas.

„JAV alkoholio vartojimas padaro žalos valstybei už 223,5 mlrd. JAV dol. Net 72,2 proc. alkoholio nuostolių yra patiriama dėl produktyvumo kritimo. 11 proc. netenkama dėl sveikatos apsaugos draudimo, 9,4 proc. dėl nusikalstamumo ir 7,5 proc. dėl kitų priežasčių“, – sako R. Badaras.

Jis pastebi, kad panašus tyrimas buvo atliktas ir Lietuvoje. 2016 metais Lietuvos sveikatos tyrimų institutas paskaičiavo, kad šalyje dėl alkoholio vartojimo kasmet patiriama 343 mln. nuostolių, o akcizų dėl tiesioginių pajamų tyrimo metu buvo surinkta 250 mln. eurų.

Geriame daug

R. Badaras teigia, kad 2008–2010 metais pagal alkoholio suvartojimą vienam žmogui Lietuva buvo prizininkė pasaulyje ir užėmė trečią vietą. Mus lenkė tik Baltarusija ir Moldova. 2010–2015 metais buvo atlikti nauji skaičiavimai ir Lietuvai atiteko jau pirma vieta, teigia jis.

„Žinoma, reikia sutarti, kad ta statistika yra inertiška. Ji publikuojama su kelerių metų uždelsimu. Tai yra inertiška informacija, todėl nebūtinai atspindi dabartinę tendenciją“, – pastebi R. Badaras.

Jis teigia, kad 2017–2018 metais alkoholio suvartojimo kiekiai jau buvo mažesni. Anksčiau suvartodavome apie 15 litrų, o 2017–2018 metais šis suvartojimas sumažėjo ir siekė apie 12 litrų žmogui.

„Sumažėjo, bet koks skirtumas, ar mes pirmi, ar treti, ar penkti. Mes daug geriam. (...) Jūs man pasakykite, ar matėte kažkur pasaulyje, kad žmogus gertų langų skystį? Ko gero, ne. Net latviai negeria langų skysčio“, – sako toksikologas bei priduria, kad lietuviai į savo skrandį pila ne tik langų skystį, bet ir kitokius kenksmingus dalykus.

Kaltina širdies lašiukus

Konferencijoje toksikologas R. Badaras kritikuoja ne tik tuos, kurie geria langų skystį, bet ir tuos, kurie vartoja širdies lašiukus.

„Tai yra mūsų paveldas. Kaip kryždirbystė, kaip sutartinės. Visiškai nesuvokiama, kaip mes iškovojome nepriklausomybę 1990 metais, laimėjome Žalgirio mūšį, nes tuo metu širdies lašų lyg ir nebuvo. Dabar jie parduodami visur, visada ir visiems“, – sako R. Badaras.

Anot jo, esame įsitikinę, kad širdies lašai yra tik vaistai, tačiau juose yra net 61 proc. gryno alkoholio. „Ten nėra jokio medicininio pagrindo. Galime paklausti kardiologų. Tačiau tai yra geriausiai parduodamas produktas vaistinėse“, – teigia toksikologas.

Jis prisimena, kaip jo kolega kartą nuvyko pas vyresnio amžiaus moterį į namus, kuri skundėsi širdies skausmu. Į namus nuvykęs daktaras rado net 72 buteliukus širdies lašų. Daktaras pasiteiravo, kokius vaistus vartoja moteris, o ji atsakė, kad tik širdies lašus.

„Kai paklausi, kodėl pacientai juos vartoja, išgirsti: pigu, 24 valandas per parą gali gauti, vaistinėse visada yra ir širdžiai sveika. Manau, kad tai yra produktas, kuris daro labai daug žalos“, – savo nuomonę pateikia R. Badaras.

Jis taip pat nesutinka, kad, vartojant širdies lašus, neįmanoma apgirsti.

„Aš galiu paprašyti, kad mane paduotų į teismą. Jau labai seniai ten buvau ir norėčiau sudalyvauti. Jeigu ten yra 61 proc. alkoholio nuo 40 mililitrų, tai visai nesunku suskaičiuoti, kad penki buteliukai per dieną bus tolygu pusei butelio degtinės“, – pastebi R. Badaras.

Rytų Europos rizikos

Daktaras pastebi, kad, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, pagrindinis sveikatos rizikos faktorius Rytų Europoje buvo alkoholis. „Ne antsvoris, ne cholesterolis, o alkoholis“, – sako R. Badaras. Kiti rizikos veiksniai: kraujo spaudimas, rūkymas, masės indeksas ir mažas daržovių suvartojimas.

O Vakarų valstybėse vyrauja kitokios tendencijos. Ten alkoholio suvartojimas pagal rizikas yra tik penktoje vietoje. Pirmoje – rūkymas, toliau – kraujo spaudimas, masės indeksas ir kt.

Daktaras mano, kad, norint išspręsti šias problemas, reikia taikyti PPO gaires: mokesčių didinimą, prieinamumo mažinimą ir reklamos ribojimą.

„Aš nesikišu į politiką. Kai buvo pradėtos priemonės, mažinančios prieinamumą, mokesčių didinimas, visi sakė, kad tai neveiks. Tačiau tai veikia. Lietuva nėra išskirtinė šalis, kurios tai neveiktų. Vienas žmogus sakė, kad PPO yra šaraškino kontora, tačiau taip nėra“, – mano gydytojas.

PSO taip pat suskaičiavo, jog Lietuvoje iki trečdalio pacientų ligoninių terapiniuose skyriuose gydomi dėl sveikatos sutrikimų, kurie buvo sukelti alkoholio vartojimo, o už jų gydymą moka mokesčių mokėtojai.

Daktaras pristatė ir dar vieną tyrimą, kuriame buvo tiriamos 30–64 metų Lietuvos vyrų mirtys, tiesiogiai susijusios su alkoholio vartojimu.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad niekada nevedę vyrai turėjo 1,9 karto didesnę tikimybę mirti dėl alkoholio vartojimo sukeltų pasekmių. Išsiskyrę – 2,6 karto, našliai – 2,4 karto, turintys žemą išsilavinimą – 1,7 karto, o bedarbiai net 5,1 karto didesnę tikimybę.

„Kas yra ko priežastis – nėra aišku, tačiau vieną išvadą daryti galima – yra aiški koreliacija“, – pastebi toksikologas.

Kiek gerti nesveika?

R. Badaras pastebi, kad niekas nežino, kiek alkoholio nekenkia organizmui, o kada jau yra padaroma žala. Jis teigia, kad, matuojant išgerto alkoholio kiekį, verta atkreipti dėmesį į standartinio alkoholio matavimo vienetą. Vienas standartinis alkoholio matavimo vienetas yra lygus 10 gramų gryno spirito.

Vieną standartinį alkoholio vienetą galima rasti taurėje vyno, kokteilyje ar viename bokale alaus (330 ml).

Žemas rizikos lygis vartojant alkoholį yra tada, kai per savaitę vyrai išgeria ne daugiau kaip 0–28 standartinius alkoholio vienetus, o moterys – 0–14.

Vidutinis rizikos lygis: vyrui – 29–42 standartiniai matavimo vienetai, moteriai – 15–28. Aukštas rizikos lygis: 43–66 vyrui ir 29–42 moteriai. Labai aukštas: 70 ir daugiau vyrui bei 43 ir daugiau moteriai.

„Tačiau tai nereiškia, kad tokie kiekiai gali būti suvartojami per vieną dieną ir nieko nenutiks. Čia išdėliota kiekvienai dienai po truputį, skaičiuojant 7 dienas per savaitę“, – mini daktaras.

6 mitai apie alkoholį

R. Badaras siūlo atkreipti dėmesį į šešis mitus apie alkoholio vartojimą, kurie klaidina mūsų pasaulėžiūrą. Pirmasis – kad alkoholizmas yra tik paties paciento problema.

„Dažnai girdima frazė – aš geriu, ir čia ne jūsų reikalas. Tačiau yra įrodyta, kad iš visų medžiagų alkoholis yra ta, kuri aplinkinius veikia labiau nei patį vartotoją. Visos kitos labiau veikia patį vartotoją. Gali badytis, uostyti, leistis į veną, tai bus tavo reikalas, tačiau, kalbant apie alkoholį, tai bus ir visuomenės reikalas“, – mano R. Badaras.

Antrasis mitas – kad nuo alkoholio priklausomi yra tik degradavę žmonės. Vis dėlto nustatyta, kad dažniausiai alkoholį vartoja daktarai. Antroji grupė – menininkai, trečioji – pareigūnai, o ketvirtoji – mokytojai.

Trečiasis mitas – vaikai neserga priklausomybe nuo alkoholio. Tai netiesa. Vaikai serga ir yra atvejų, kada jau 18 metų miršta nuo kepenų cirozės. Dar vienas mitas – saikingai gerti alkoholį sveika visiems. „Ne visiems, o tai labai priklauso nuo organizmo“, – teigia gydytojas.

Penktasis mitas – brangūs gėrimai mažiau žalingi sveikatai. „Prisimenu, atėjo pas mus prieš daug metų pacientas, o jam buvo nuo alkoholio ūminis pankreatitas. Tas žmogus buvo iš verslo sektoriaus. Pas jį atėjo du draugai: oranžiniai švarkai, blizgantys batai, grandinėlė, platūs pečiai. Jie atėjo ir sako: daktare, jis negalėjo susirgti, jis gėrė tokius gėrimus, kokių jūs gyvenime nematęs. Tačiau pacientą teko gerai papjaustyti“, – istoriją prisimena daktaras.

Šeštasis mitas – nuo ko susirgai, tuo ir gydykis. „Atsiminkite, jei žmogus mums taip sako, arba jis nieko nesupranta, arba jis mums linki blogo.“

R. Badaras taip pat trumpai apžvelgia ir priežastis, kurios lemia priklausomybę nuo alkoholio. Pirmoji – genetika. Žmonių organizmai yra skirtingi, vieniems ta priklausomybė gali ir neišsivystyti, o kitiems – labai greitai.

Kiti faktoriai – aplinka, elgesys ir fiziologija. „Vienas iš didžiausių rizikos faktorių taip pat yra emociškai šalti tėvai“, – pastebi toksikologas R. Badaras.