Verslas

2019.09.21 07:03

„Wizz Air“ vadovas apie pasiutusią kovą su „Ryanair“ ir kodėl jų oro linijos nesiūlys tarpkontinentinių skrydžių

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.09.21 07:03

Vengras Jozsefas Varadi buvo tas, kuris į Rytų ir Centro Europą atvežė „Pringles“ traškučius ir jais motyvuodavo savo darbuotojus. Vėliau kartu su partneriais šis žmogus įsteigė pigių skrydžių bendrovę „Wizz Air“.

Išskirtiniame interviu LRT.lt J. Varadi papasakojo, kaip nusprendė nerti į aviacijos verslą, kodėl „Wizz Air“ skraido tik su „Airbus“ lėktuvais ir kada lėktuvuose atsiras stovimos vietos.

– Pone Varadi, ar jūs pirmą kartą Lietuvoje? Kaip jaučiatės?

– Tikrai ne, aš čia buvau jau keletą kartų. „Wizz Air“ Lietuvoje pradėjo veikti jau nuo 2011 metų. Mylime Lietuvos rinkos dinamiškumą, suprantame, kad Baltijos šalys ir Lietuva yra regionas, kur mobilumas yra labai svarbus. Dauguma lietuvių migruoja darbo reikalais, taip pat vis daugiau žmonių gali sau leisti keliauti kažkur toliau pailsėti.

Lietuva yra viena iš mūsų rinkų, ir mes tai labai vertiname. Jaučiame turintys įsipareigojimą ir skraidiname net iš trijų Lietuvos miestų, nors pati šalis yra labai maža.

– Šis klausimas nebus susijęs su aviacija, tačiau teko skaityti, kad jūs buvote tas žmogus, kuris į Rytų ir Centrinę Europą atvežėte „Pringles“ traškučius. Ar tai tiesa?

– Taip, tai nutiko apie 1990 metus. Tuo metu dirbau įmonėje „Procter & Gamble“. Ši įmonė turėjo įsigijusi teisę į „Pringles“ vardą. Kompanija ieškojo būdų, kaip būtų galima šį prekių ženklą pradėti reklamuoti ir paleisti į prekybą Vengrijoje bei Centrinėje Europoje. Aš buvau atsakingas už tai, kaip tai padaryti.

Prisimenu, kad vienu metu buvau vienintelis žmogus Vengrijoje, kuris turėjo „Pringles“ traškučių. Žmonės tai žinojo, o traškučiai jiems labai patiko. Netgi mano generalinis direktorius ateidavo pas mane prašydamas, kad duočiau jam traškučių. Aš jam duodavau užduotį ir sakydavau: jei padarysi, duosiu dėžutę traškučių.

„Procter & Gamble“ tuo metu skyrė labai mažai dėmesio maisto produktams, todėl reikėjo šiek tiek pastangų, kad traškučius išleisčiau į rinką. Tačiau verta pastebėti, kad tai susilaukė labai didelės sėkmės.

– Pagal išsilavinimą jūs esate ekonomistas. Su aviacija neturėjote nieko bendro, tačiau buvote vienas iš „Wizz Air“ steigėjų. Kaip taip atsitiko, kad atsidūrėte aviacijos versle?

– Noriu pastebėti, kad čia yra toks neatitikimas. Tenka pastebėti, kad jei žmogui patinka aviacija, didėja rizika, kad verslo aviacijos industrijoje jam arba nepavyks padaryti, arba bus pridaroma labai daug klaidų. Taip gali atsitikti todėl, kad tampate valdomas savo emocijų arba ego. Tai paveiktų jūsų sprendimus, kurie būtų blogi.

Aviacijos versle reikia turėti labai šaltą protą. Būti labai susikoncentravusiam ir objektyviam. Manau, kad blogiausias dalykas, ką gali padaryti aviacijoje, tai pilotą paskirti vadovauti aviacijos kompanijai.

Nesutinku su teiginiu, kad, norėdamas dirbti aviacijoje, turi turėti tam aistrą. Reikia turėti ne aistrą, bet būti labai techniškam. Geriausia, jei į aviaciją žmogus ateina iš kitų sričių, tada priimami sprendimai bus racionaliausi. Manau, kad tai aš ir sugebėjau atnešti į verslą. Aš ne pilotas, neišmanau, kaip veikia lėktuvas, ir man kartais net sunku paaiškinti, kaip jie skrenda. Tačiau tai nėra mano darbas. Mano darbas yra sukurti verslą, kuris būtų finansiškai efektyvus ir kurtų vertę darbuotojams, klientams, akcininkams.

– „Wizz Air“ yra didžiausias pigių skrydžių oro vežėjas Centro ir Rytų Europoje. 2018 metais jūsų oro linijomis pasinaudojo 34 mln. keleivių. Tačiau nuo „Ryanair“ vis dar gerokai atsiliekate. 2018 metais jiems pavyko pervežti 139 mln. keleivių. Ar turite ambicijų vieną dieną aplenkti „Ryanair“?

– Manau, kad reikia būti objektyviam ir realistiškam kalbant apie tai, ką gali pasiekti. Mes, be jokios abejonės, turime ambiciją, tačiau mūsų tikslas yra kitoks – būti oro linijomis, kurios gali pasiūlyti žemiausią skrydžio kainą, ką dabar mes jau ir esame pasiekę.

Manau, kad paslaugų versle gebėjimas pasiūlyti mažiausią kainą yra labai didelis privalumas. Mes tai jau darome ir lenkiame „Ryanair“ pagal skrydžio kainas. Tolimesnis mūsų tikslas yra gebėti suteikti dar žemesnę kainą ir būti efektyvesniems. Čia yra mūsų ambicija ir jei ją įgyvendinsime, toliau didinsime pervežamų keleivių skaičių. Tačiau tai yra mūsų antraeilis tikslas. Mes neturime ambicijų turėti didžiausią lėktuvą, tapti didžiausia aviacijos kompanija, bet mes tikrai turime ambiciją būti žemiausios kainos aviacijos rinkoje tiekėjais ir suteikti daugiau naudos keleiviams bei įmonės akcininkams.

– 2017 metais minėjote, kad kompanija iš vieno keleivio, nuskraidinusi jį vieną kilometrą, uždirba 0,03 euro. Kokia yra pelno marža dabar?

– Praėjusiais metais „Wizz Air“ buvo didžiausią pelną generuojanti įmonė Europoje. Tai tik pagrindžia mano prieš tai pasakytą teiginį, kad įmonė turi išlikti mažiausią kainą siūlančia oro linija. Tik tai didins mūsų įmonės vertę.

– Vis dėlto kiek dabar įmonė uždirba už skrydžio kilometrą?

– Nepasakysiu, tačiau mūsų pelnas siekė daugiau nei 300 mln. eurų. Grynoji pelno marža siekė apie 13 proc.

– Praėję metai „Wizz Air“ buvo sėkmingi – pelnas, keleivių skaičius, pajamos. Šie kintamieji pastaraisiais metais augo labai sparčiai. Kokia prognozė kitiems metams? Kaip keisis įmonės pajamos, pelnas, keleivių skaičius?

– Turime labai aiškią viziją ir skaičius. Šiais metais turėsime jau daugiau nei 120 lėktuvų. Taip pat tikimės, kad keleivių skaičius šiais metais pasieks jau 40 mln.

Planuojame, kad po septynerių metų turėsime apie 300 orlaivių ir pergabensime 100 mln. keleivių. Tai ne mokslinė fantastika, tai net ne ambicija. Tai yra planavimas ir skaičiavimai. Šį planą mums padės pasiekti svarbus elementas – būsime mažiausią skrydžio kainą siūlanti oro linija.

– Pasaulyje vis daugiau kalbama apie ekonomikos lėtėjimą bei ateinančią recesiją. Kokia jūsų nuomonė apie tai? Kaip tai paveiktų jūsų verslą?

– Tikrai tikiu ir net šiek tiek noriu, kad recesija įvyktų. Manau, kad tai padės išvalyti aviacijos rinką. Matome labai daug didelių verslų, kurie iškreipia rinką. Recesijos metu labai gerai pamatysime, kaip geros kompanijos aplenks prastesnes. Manau, kad recesija labai gerai konsoliduos aviacijos industriją. Recesijos metu taip pat tokiems, kaip mes, bus lengviau, kadangi esame regioninė aviakompanija. Po ekonominio nuosmukio išeitume tik dar labiau sustiprėję.

– Ar „Wizz Air“ turi ambiciją ateityje vykdyti ilgus skrydžius?

– Mes esame susikoncentravę prie to, ką darome dabar. Esame labai geri, kada skraidiname žmones iš taško A į tašką B, ir tai darome vieni. Tai darysime ir toliau, todėl neplanuojame pradėti ilgų skrydžių.

Taip pat noriu pasakyti, kad yra viena problema su ilgais skrydžiais. Manau, kad šiuo metu nėra tinkamo lėktuvo ilgiems skrydžiams vykdyti ir vieną dieną pasaulis tai išsiaiškins.

Mes ir toliau orientuosimės į maršrutus Rytų ir Centro Europoje. Tai yra labai perspektyvus regionas, kuris turi daug potencialo plėstis.

– Prieš dvejus metus užsisakėte naujus „Airbus“ lėktuvus. Kodėl „Wizz Air“ skraido su europietiškais lėktuvais, o ne su „Boeing“?

– Taip, prieš dvejus metus užsisakėme 271 naują lėktuvą. Turbūt būtų nuostabu, jei dabar skraidytume su „Boeing“.

– Turbūt būtų daug nuostabiau, jei būtumėte skraidę su „Boeing 737 Max“?

– Tai būtų dar nuostabiau (juokiasi – LRT.lt). Bet, grįžtant prie klausimo, sprendimą skraidyti su „Airbus“ mes priėmėme dar prieš 15 metų. Esu laimingas dėl mūsų pasirinkimo. Manau, kad naujasis „Airbus A321“ yra nepralenkiamas lėktuvas šiuo metu. Jis yra labai ekonomiškas. Jis taip pat mažiausiai kenkia aplinkai.

Kitas aspektas, mes norime, kad verslas būtų kuo paprastesnis. Jei tavo orlaiviai yra skirtingi, tai sukuria papildomų problemų, ypač pigių skrydžių bendrovės.

– Daugėja kaltinimų, kad lėktuvai išskiria labai daug anglies dvideginio ir skatina klimato kaitą. Ar sutinkate su tuo? Kaip manote, ar reikėtų spręsti šią problemą? Galbūt elektriniai lėktuvai galėtų būti išeitis?

– Reikia būti tiksliems. Sutinku, kad aviacija veikia aplinką. Tačiau aviacija yra atsakinga tik už 2 proc. anglies dvideginio išskyrimo. Nemanau, kad tai būtinai veikia klimato atšilimą. Klimato atšilimas vyksta savaime, tačiau neišsiplėskime kalbėdami šia tema.

Manau, kad ateities aviacija bus tokia, kad galbūt keisis kuras, jis bus švaresnis. Elektrinius lėktuvus galim išbraukti iš sąrašo bent 10–20 metų į priekį. Pagaminti lėktuvą, kuris būtų varomas elektra, – labai didelis techninis iššūkis. Kita problema – baterijos gyvavimo laikas.

Jei vyks transakcija, tai nebus perėjimas prie elektrinių variklių. Bus hibridiniai varikliai. Manau, kad tai bus labai ilgas procesas, ko gero, truksiantis ateinančius 30 metų. Tai reikalaus labai daug investicijų ir naujų technologijų. Tačiau neabejoju, kad aviacija judės ta kryptimi.

– Pasigirsta vis daugiau kalbų, kad ateityje lėktuvuose bus ne sėdimos, o stovimos vietos. Oro linijos taip tikisi į lėktuvą sutalpinti daugiau žmonių ir galbūt šiek tiek sumažinti bilietų kainą. Žinoma, ir pasididinti pelnus. Ar jūs esate tokios idėjos šalininkas? Ar „Wizz Air“ planuoja turėti stovimas vietas savo lėktuvuose?

– Tai ne oro linijų sprendimas, o tų, kurie užsiima aviacinių sprendimų reguliavimu. Kol kas tai nėra leidžiama reguliatorių. Vis dėlto manau, kad stovimų vietų lėktuve nebus. Tai yra daugiau nei tik ekonominis kintamasis. Kėdė teikia daugiau saugumo. Įsivaizduokite, jei orlaivis skrenda per turbulenciją. Kaip mes visus pritvirtinsime? Manau, kad stovimos vietos yra gera reklama, tačiau nemanau, kad tai įvyks artimiausiu metu.