Verslas

2019.09.16 11:41

Kremlius rankų nenuleidžia: „Gazprombanko“ įmonė Lietuvoje siekia užimti dalį SGD rinkos

Joana Lapėnienė, Jolanta Paškevičiūtė, Loreta Mačiulienė, Rūta Lankininkaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.09.16 11:41

Kai Lietuva Klaipėdoje įrengė suskystintųjų dujų terminalą, visas Baltijos regionas išslydo iš „Gazpromo“ kontrolės. Tačiau Kremlius rankų nenuleidžia. Rusijoje viena po kitos dygsta gamtinių dujų suskystinimo gamyklos, kurias stato „Gazprombankas“ ir privati bendrovė „Novatek“.

Šiemet į Klaipėdą vienas po kito plaukia laivai, pakrauti „Novatek“ dujų. Ekspertai sako, kad būtent dabar prasideda tikrasis karas dėl Baltijos šalių dujų rinkos: ją užims tas, kuris pirmasis sukurs suskystintųjų dujų infrastruktūrą.

Kol kas tokios infrastruktūros nėra nei Lietuvoje, nei Latvijoje. Šiemet Lietuvoje veiklą pradėjo mįslinga įmonė „Cryogas M&T Poland“, registruota Kipre. Ji siūlo dujų gabenimo paslaugas geležinkeliu, dujovežiais, suskystintųjų dujų stoteles ir palankias dujų tiekimo sutartis.

Lenkijoje „Cryogas“ sėkmė nelydėjo – net verslininkai kratosi rusiškų pinigų. Ar šį scenarijų bus bandoma įdiegti Lietuvoje, nežinia, tačiau pastaruoju metu į Lietuvą užsuka Rusijos verslo žygeiviai, artimi prezidentui Vladimirui Putinui ir premjerui Dmitrijui Medvedevui.

Rugpjūčio 23-osios pavakarę, kai visa Lietuva minėjo Baltijos kelio 30-metį, vienoje iš sodybų Pietų Lietuvoje taip pat ruoštasi švęsti, tik kita proga. Svečiai atvažiavo automobiliais, pažymėtais lietuviškais, rusiškais, baltarusiškais numeriais.

Vaišės surengtos palapinėje gryname ore, svečiai akylai saugoti nuo pašalinių akių – net šalia ant pušų iškeltos stebėjimo kameros, privažiavimo keliai užtverti užkardais, stebimi kameromis.

Mūsų duomenimis, pobūvio šeimininkas – dujomis prekiaujančios bendrovės „Haupas“ savininkas Ričardas Matijošaitis. Tarp svečių – Rusijos valstybinių geležinkelių direktorių tarybos narys Aleksandras Riazanovas, už prekybą su Baltijos šalimis bendrovėj „Gazprom“ atsakingas Denisas Jemeljanovas, dujų ir naftos gavybos bendrovės „Petromir“ bendrasavininkis Anatolijus Oruževas, „Lukoil-Kaliningrad“ vadovas bei Tarptautinio pramonininkų ir verslo kongreso veiklai su Baltijos regionu vadovas Aleksandras Girzekornas.

Vienas iš minėtų svečių – dujų milžinės Novatek bendrasavininkio, prezidento V. Putino bičiulio Genadijaus Timčenkos verslo partneris A. Oruževas.

A. Riazanovą sieja ilgametė pažintis su dabartiniu Rusijos premjeru D. Medvedevu. 2000-aisiais V. Putinas D. Medvedevą paskyrė „Gazpromo“ direktorių tarybos pirmininku. Tuo metu A. Riazanovas ėjo dujų milžinės viceprezidento pareigas.

R. Matijošaitis tikina talkinęs „Gazpromui“, kai šis 2003 m. privatizavo Kauno termofikacinę elektrinę. Tais pačiais 2003 m. „Haupas“ pasirašė sutartį su „Gazpromu“ ir buvo vienintelis dujų tiekėjas Druskininkų miestui. Šią rinką prarado, dujų kainą užkėlęs į neregėtas aukštumas.

Dabar R. Matijošaičiui tenka kautis dėl vietos po saule – bendroje Lietuvos dujų rinkoje „Haupo“ dalis svyruoja ties 2 proc.

Ar įvykęs neoficialus įtakingų Rusijos verslininkų vizitas Lietuvoje – bandymas rasti naujų verslo partnerių „Haupui“? Į raštu užduotus klausimus ponas R. Matijošaitis atsakė: „Rusijos verslo atstovai buvo atvykę asmeniniu kvietimu paminėti mano komercinės veiklos 30-mečio. Artimiausiu laikotarpiu „Haupas“ importuoti suskystintųjų dujų į Lietuvą neketina.“

Anksčiau jo pavaduotojas Donatas Motiejūnas tikino, kad bendrovė ieško galimybių įsiterpti į suskystintųjų dujų verslą Lietuvoje.

„Šiais metais mes galbūt ir būtume norėję tą daryti, bet visi pajėgumai buvo iš principo užsakyti ir mes tikrai negalėjome to padaryti fiziškai. Taip, ketiname, bet mes pirksime iš tų, kas parduoda, o tie, kas parduoda, nėra tie, kas gamina. Tikėtina, kad tų dujų kilmė bus dviejų šaltinių – Norvegijos ir Rusijos. Rusijoje gamina „Novatek“, Norvegijoje gamina „Statoilas“, – telefonu komentavo D. Motiejūnas.

Pavasarį V. Putinas pompastiškai įjungė dar vieną suskystintųjų dujų gamyklą Kriogaz-Vysock. Ją „Novatekas“ pastatė kartu su „Gazprombanku“.

V. Putinas su „Novateku“ sieja Rusijos planus išsaugoti buvusias „Gazpromo“ valdas ir įtaką Baltijos regione. „Novateko“ verslo partnerė Rusijos bendrovė „Kriogaz“ planus Baltijos šalyse, Skandinavijoje ir Rytų Europoje skelbia viešai.

Prieš kelerius metus Varšuvoje pradėjo veiklą „Cryogas M&T Poland“. Jos savininkė – Kipre registruota bendrovė. Iš pradžių „Cryogas“ neslėpė, kad jos tikrasis savininkas – „Gazprombankas“, tačiau po 2014-ųjų, kai „Gazpromas“ tapo vienu iš pagrindinių Europos Sąjungos ir JAV sankcijų taikinių, „Cryogas“ ryšių su Rusija nedeklaruoja. „Cryogas“ siūlo suskystintųjų dujų gabenimo paslaugas geležinkeliu, dujovežiais, taip pat suskystintųjų dujų stoleles.

Pasak lenkų energetikos politikos ir saugumo eksperto, rusai vilioja žemomis kainomis, siūlo palankias sutartis, tačiau Lenkijoje „Cryogas“ rimtai įsitvirtinti nepavyko, nes šioje šalyje Rusijos investicijoms nepalanki atmosfera.

„Lenkija Rusiją laiko priešiška valstybe, gal ne taip kaip Ukrains, bet vis dėlto... Kiekvienas verslininkas, galvojantis apie bendradarbiavimą su Rusijos bendrove ar net tarpininke, būgštauja, kad tai gali blogai baigtis. Svarbus veiksnys – politinė atmosfera Lenkijoje, kuri Rusijai labai nepalanki“, – akcentuoja energetikos politikos ir saugumo ekspertas Andrzejus Szczensiakas.

Ar „Cryogas“ nesieks išbandyti lenkiško scenarijaus Lietuvoje? Bendrovė gavo licenciją ir šių metų antrąjį ketvirtį pradėjo veiklą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba neturi duomenų apie „Cryogas M&T Poland“ akcininkus bei jos vadovybę, nes Lietuvos įstatymai neįpareigoja įmonių teikti tokią informaciją.

„Cryogas“ atstovas Baltijos šalims Marijus Simanavičius – buvęs „Haupo“ pardavimų vadovas. Jis neslepia, kad įmonė planuoja sukurti degalinių infrastruktūrą Baltijos šalyse. Taip jis situaciją LRT TELEVIZIJAI komentavo telefonu:

– Mūsų įmonė specializuojasi ne tik tiekime, bet ir infrastruktūros plėtojime.

– Ar galite pasakyti, kas yra jūsų įmonės akcininkai?

– Tai tokius klausimus siųskite, prašau, raštu.

Į klausimus raštu „Cryogas“ atsakymų negavome. Mūsų šaltinių duomenimis, rusų derybininkai yra siūlę sudaryti sutartis mažiausiai keturioms Lietuvos bendrovėms. Anot energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, jau kurį laiką tokia veikla stebima, tačiau valstybė negali imtis veiksmų – rizikuoja būti apkaltinta dėl konkurencijos suvaržymų.

„Iš esmės taip, yra tokių ženklų ir jau kuris laikas matome tam tikrus tarsi konkurencingus pasiūlymus Lietuvos pramonės įmonėms pereiti prie rusiškų dujų tiekimo, nes technologijos šiais laikais tai leidžia, nes yra mobilios suskystintų dujų stotelės. Tai toks variantas techniškai ir praktiškai įmanomas“, – tvirtina Ž. Vaičiūnas.

Energetikos ekspertas Romas Švedas sako, kad Lietuva veikia rinkos sąlygomis – Maskva praradusi gamtinių dujų rinkos kontrolę dabar kyla į kovą dėl suskystintųjų dujų rinkos. „Novatekas“ jau plukdo rusiškas dujas per Klaipėdos SGD terminalą Baltijos regionui.

„Lietuva turi SGD terminalą. Kaliningrade Rusijos Federacija pastatė lygiai tokį patį, tik šiek tiek mažesnį, terminalą ir šio terminalo paslaugos jau dabar keliauja link Lietuvos. Konkurencija dabar prasideda tarp to, kas pirmas panaudos įvairią vadinamąją smulkių apimčių infrastruktūrą čia, Lietuvoje. Tas, kas pirmas sukurs šią infrastruktūrą, tas ir turės, susikurs sau SGD rinką“, – teigia R. Švedas.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys, buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys pripažįsta, kad grėsmė reali – rusai, sukūrę infrastruktūrą Baltijos šalyse, gali atsiriekti rinkos dalį, siūlydami pigesnių dujų.

„Rusija būtent per „Cryogas“ ir per „Novateką“ bando susigrąžinti rinką, kurią prarado ir tuo būdu blokuoti mūsų terminalo veiklą“, – nurodo D. Kreivys.

Dabar sprendimus dėl degalinių įrengimo priima savivaldybės. Valstybė, tik nustačiusi dempingavimo faktą, gali kreiptis į Europos Komisiją, o ši spręstų, ar taikyti sankcijas.

Reportažas – laidoje „Savaitė“:

Savaitė. Šįkart – dvigubas fiasko: lietuvius namuose sutalžė portugalai, o Pasaulio krepšinio čempionate – teisėjai