Vilnius – turtingiausias Lietuvos miestas, kuris pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) vienam gyentojui nedaug atsilieka nuo tokių Europos didmiesčių kaip Lisabona ar Atėnai. Tačiau Vilnietis būstui išleidžia net 10 kartų mažiau, nei Londono gyventojas. „Londonas kasmet patenka į brangiausių pasaulio miestų sąrašą. Jame gyventi išties brangu“, – LRT RADIJUI sako Strateginių rinkos tyrimų „Euromonitor International“ (EI) miestų analitikas Fransua Vytautas Razvadauskas.
Ekonomikos augimas nuteikia optimistiškai
Analitiko teigimu, pagal BVP 1 gyventojui, šalies sostinė šauna į Lietuvos miestų sąrašo viršų. „Vilniečiui tenka 26, kauniečiui – 20, klaipėdiškiui – 19, o šiauliečiui ir panevėžiečiui – apie 14-15 tūkst. JAV dol. BVP“, – statistikos duomenis vardija F. V. Razvadauskas.
EI miestų analitiko teigimu, Vilniui lygintis su stambiais Europos finansų centrais, tokiais kaip Paryžius, Londonas ar Berlynas, dar toli.
„Dar užtruks nemažai laiko, kada mes galėsime sakyti, kad Vilnius jau yra netoli Vakarų Europos miestų BVP lygio. Tačiau Lietuva, su greitai augančia ekonomika, tikrai juda link to“, – optimistiškai kalba miestų analitikas.
Daugėja miestų ir miestiečių
Kalbant apie didžiuosius pasaulio miestus, pašnekovas iškart mini „megasičius“. „Jei žmonių populiacija mieste viršija 10 mln. gyventojų, toks miestas yra laikomas mega miestu arba „megasičiu“ (ang. city – milžiniška žmonių gyvenvietė). Pernai metais tokių miestų pasaulyje buvo 33. Kinija turi 6 „megasičius“, tarp kurių yra Pekinas, Šanchajus, Guangdžou, – vardija miestų analitikas. – Sąraše taip pat sutiksime gerai mums žinomus Amerikos bei Europos miestus, tokius kaip Niujorkas, Los Andželas, Londonas, Paryžius“.
Pašnekovo teigimu, „megasičių“ gyventojai susiduria su įvairiomis problemomis. Viena jų – oro tarša. „Oro tarša ypač vargina besivystančių šalių miestų gyventojus. Pavyzdžiui, Kinijos sostinėje, Pekine, oro tarša viršija pasaulio sveikatos normas 3-4 kartus. Tai įtakoja per didelis kiekis žmonių mažoje vietoje, na ir, žinoma, automobilių išmetamos dujos“, – didelių miestų problemas vardina F. V. Razvadauskas.
Miestų analitikas primena, kad pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje vyksta itin stiprūs urbanizaciniai veiksniai. „2008 m. žmonija perkopė 50 proc. lygį – daugiau kaip pusė visų pasaulio gyventojų gyveno miestuose. Prognozuojama, kad jau 2030 m. miestuose gyvens 60 proc. visų planetos žmonių“, – sako pašnekovas ir priduria, kad urbanizacija kaip ekonominis veiksnys yra labiausiai pastebimas kylančios pasaulio ekonomikos faktorius.
Vilnius nurungė Rygą
Palyginti Baltijos šalių sostines, 425 tūkst. gyventojų turintis Talinas lenkia Vilnių, kuriame gyvena 570 tūkst. gyv., tačiau mūsų sostinės BVP rodikliai aukštesni už brolių latvių. Ryga su 615 tūkst. gyv. yra didžiausia iš Baltijos šalių sostinių, jos ekonominis stimulas yra didžiausias, tačiau BVP 1 gyv. rodiklis yra mažiausias. F. V. Razvadauskas pastebi, kad Vilniaus konkurencingumą augino sparčiausiai iš visų Baltijos šalių sostinių mažėjęs nedarbo lygis.
„Per 5 metus, nuo 2013-ųjų iki 2018-ųjų, nedarbo lygis Lietuvos sostinėje sumažėjo perpus. Tai, be abejo, prisidėjo prie aukštesnio ekonomikos augimo. Taip pat sparčiai augo vilniečių pajamos bei darbuotojų našumas“, – priežastis, leidžiančias Vilniui aplenkti Rygą, vardijo miestų analitikas.
Vilniečio išlaidos būstui sudaro apie 17 proc. bendro išlaidų krepšelio. Pašnekovo teigimu, toks rodiklis nėra aukštas, palyginti su kitais užsienio miestais.
„Tarp mūsų emigrantų populiariame Londone, šis rodiklis siekia net 37 proc. Tai žymiai didesnės sumos, nei kad mes išleidžiame Vilniuje. Jei 1 kambario butą Vilniaus centre galima įsigyti už 100 tūkst. eurų, tai Londone gali neužtekti ir 1 milijono, – konstatuoja F. V. Razvadauskas. – Palyginti su kitais mūsų šalies miestais, žinoma, vilniečiai išleidžia daugiau. Vidutinis šiaulietis ar Panevėžio gyventojas būstui išleidžia iki 15 proc. bendro išlaidų krepšelio“.
LRT.lt informuoja, kad daugiausia BVP vienam gyventojui tenka Vilniaus apskrityje ir sudaro 143 proc. šalies vidurkio. Kauno apskrityje vienam gyventojui tenkantis BVP sudaro 101,7 proc. Klaipėdos apskrityje – 101,4 proc., likusiose apskrityse jis nesiekia šalies vidurkio, o mažiausias yra Tauragės apskrityje – 54,7 procento.
Parengė Vismantas Žuklevičius
