Verslas

2019.09.16 05:30

Mauricas: atlyginimams augant, verslininkai neatsispiria pagundai kelti kainas

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.09.16 05:30

Mažmeninės prekybos augimas Lietuvoje išlieka vienas sparčiausių Europos Sąjungoje (ES), o tuo pačiu metu auga ir gyventojų darbo užmokestis. Kaip LRT.lt sako ekonomistas Žygimantas Mauricas, natūralu, kad, esant tokiai situacijai, prekybininkai susiduria su didelėmis pagundomis. Jo vertinimu, būtent tai iš dalies lemia maisto produktų kainų didėjimą. Vis dėlto Laisvosios rinkos instituto analitikė Indrė Genytė-Pikčienė įsitikinusi, kad priežastys visai kitos.

Ketvirtadienį, pristatydamas banko „Luminor“ kitų metų ekonomines prognozes, Ž. Mauricas atkreipė dėmesį, kad maisto produktų kainos Lietuvoje kyla sparčiau nei kaimyninėse šalyse. Kaip pavyzdį jis pateikė šviežias daržoves ir vaisius.

„Tai sufleruoja, kad pagrindinė, giluminė kainų augimo priežastis yra ta, kad gyventojų atlyginimai sparčiai auga ir prekybininkai tuo naudojasi, – kodėl dalies to nepasiimti sau?“ – teigė Ž. Mauricas.

Taip pat skaitykite

LRT.lt jis teigia, kad ši pozicija nepasikeitė, nes ši tendencija matoma jau nuo pavasario: „Tų kategorijų, kurių kainos krenta arba nekyla kaimyninėse šalyse, Lietuvoje vis tiek yra linkusios kilti, pavyzdžiui, šviežių vaisių. O tų kategorijų, kurių kainos linkusios kilti kitose šalyse, Lietuvoje kyla sparčiau. Tai rodo, kad nemaža dedamoji kainų kilimo yra vis dėlto augantis vidaus infliacijos spaudimas.“

Ekonomisto teigimu, tai patvirtina paslaugų kainų pokyčių duomenys – paslaugų kainų augimas Lietuvoje gerokai spartesnis nei Latvijoje ir Estijoje bei sparčiausias visoje euro zonoje.

„Šviežias maistas yra tarpinis produktas tarp paslaugos ir prekės, nes jo negalima ilgai saugoti. Tai ta paslaugos dedamoji yra labai didelė. Kalbant apie nešviežią maistą, tai tų produktų kainų augimas labai nedaug išsiskiria iš bendro ES konteksto. Bet turime didesnį šviežių maisto produktų kainų augimą, kurį, kaip minėjau, nemažai arba daugiau lemia padidėjęs vidaus infliacijos spaudimas dėl sparčiai augančio darbo užmokesčio ir labai optimistinių gyventojų lūkesčių“, – teigė Ž. Mauricas.

Jis pridėjo, kad dar vienu indikatoriumi būtų galima laikyti ir tai, kad mažmeninės prekybos augimas Lietuvoje sparčiausias Baltijos šalyse. Praėjusiais metais, nurodė LRT.lt pašnekovas, jis buvo sparčiausias visoje ES.

„Šiais metais, rodos, irgi išlaikoma lyderiaujanti pozicija. Gana natūralu, kad, esant tokiai situacijai, pagundos kelti kainas yra gana didelės. Gana dažnas reiškinys, kad, sparčiai kylant darbo užmokesčiui, esant geriems vartotojų lūkesčiams, kainų kilimas taip pat būna spartesnis nei tose šalyse, kuriose tie lūkesčiai yra prastesni ar bendras pajamų augimas yra lėtesnis“, – tvirtino Ž. Mauricas.

Galima tikėtis, kad į kainų augimo spiralę neįsisuksime

Ž. Maurico vertinimu, džiugina tai, kad šis ciklas nesutampa su energetinių resursų kainų kilimu, nes tai leidžia palaikyti gana žemą bendrą infliacijos lygį.

„Taip pat prekių kainoms augti neleidžia konkurencija iš Lenkijos ir internetinės prekybos. Tie faktoriai palankūs Lietuvai. Tai palaiko bendrą infliacijos augimą gana neišskirtinai didelį, taip sakyčiau“, – apibendrino Ž. Mauricas.

Tiek Finansų ministerijos, tiek bankų analitikai prognozuoja, kad kitąmet atlyginimai turėtų kilti nebe taip sparčiai kaip iki šiol. Paklaustas, ar tai gali turėti įtakos ir šiek tiek sulėtinti produktų kainų augimą, Ž. Mauricas sutinka – to tikėtis galima.

„Galima tikėtis, kad neįsisuksime į kainų augimo spiralę, kai darbo užmokestis vysis kainų augimą, kainų augimas vysis darbo užmokesčio augimą. Tokiu būdu po kurio laiko galime atsitokėti ir pamatyti, kad mes tapome brangesni ne tik negu Lenkija, bet netgi negu Latvija ar Estija. Bent jau tam tikruose paslaugų segmentuose. Mums reikėtų išlaikyti tarptautinį konkurencingumą ir nepersistengti su kainų augimu“, – įsitikinęs ekonomistas.

Jo aiškinimu, praradus konkurencingumą, galima prarasti ir labai nemažai pajamų. Kaip pavyzdį Ž. Mauricas pateikia tai, su kuo susidūrė Estija. Ji turistų iš Skandinavijos ir Suomijos taip nebevilioja, nes tai nebėra ta šalis, į kurią jie gali nuvykti kaip į itin pigią.

„Kažko išskirtinio kultūrinio ar gamtos resursų Estija tiek daug neturi. Čia jums pavyzdys, kaip galime prisižaisti su pernelyg sparčiai augančiomis kainomis. Lietuvai situacija dar pavojingesnė, nes mes šalia turime Lenkiją, su kuria prekybos balansas prastėja“, – atkreipė dėmesį Ž. Mauricas.

Ž. Mauricas: nesinorėtų vėl užlipti ant to paties grėblio

Pašnekovas teigia besiviliantis, kad nebus išpūstas toks infliacijos burbulas, koks buvo išpūstas 2017 m. Ekonomistas primena – būtent tada prasidėjo ir valstybės kova ir maisto kainų kilimu.

„Toks kainų kilimas sukėlė tikrai didelę neigiamą visuomenės reakciją. Nesinorėtų vėl užlipti ant to paties grėblio, ypač kai bendras ekonominis ciklas jau juda į apačią. Tikrai yra tikimybė, kad nebeturėsime tokio spartaus atlyginimų augimo, kaip šiais ir praeitais metais, yra labai didelė“, – teigia Ž. Mauricas.

Paklaustas, kodėl dabar nepastebimas toks gyventojų pasipiktinimas kainų kilimu, Ž. Mauricas nurodo tris priežastis. Pirmiausia, ne tik darbo užmokestis, bet apskritai pajamos, pavyzdžiui, ir pensijos, kilo. Ekonomisto aiškinimu, tai platesnio masto ir spartesnis pajamų kilimas.

„Kita priežastis – infliacijos augimas yra lėtesnis, nes, kaip minėjau, ilgo vartojimo prekių, ypač ilgo vartojimo maisto prekių, kainos nekyla taip sparčiai. Labiau pastebimas šviežių produktų mini burbuliukas. Didieji prekybos centrai, kadangi jie gal ir mažiau parduoda šviežių produktų, gal nėra pirminis taikinys. Kainos paaugo ir kitose prekybos vietose“, – akcentuoja Ž. Mauricas.

Be to, ir infliacijos lygis gerokai žemesnis. Kaip teigė Ž. Mauricas, 2017 m. taip jau sutapo, kad ir bendras lygis buvo arti 5 proc. Dabar šis rodiklis siekia 2,5 proc. „Tai kažkiek kompensuoja kitų prekių ir paslaugų pigimas“, – apibendrina Ž. Mauricas.

Kainų augimą pirmiausia sieja su karšta vasara

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji analitikė I. Genytė-Pikčienė vis dėlto LRT.lt teigė, kad, norint rasti maisto produktų kainų kilimo priežastis, derėtų atkreipti dėmesį ir į sezonines priežastis bei pasidairyti po kitas Europos šalis.

„Stebėdami maisto infliacijos tendencijas gretimose šalyse ir plačiau – Centrinės ir Rytų Europos šalyse – matome, kad maisto brangimas užčiuopiamas visur. Matome, kad sparčiausiai maistas brango liepos mėnesį Lenkijoje. Iš tikrųjų, kaip žinia, mes iš Lenkijos importuojame nemažai maisto produktų. Mūsų prekybos centruose tikrai galima rasti lenkiškos produkcijos, tad panašu, kad ši tendencija persiduoda“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Ji sutinka, kad itin sparčiai augo daržovių, ypač bulvių, kainos. Tačiau priduria, kad šis brangimas buvo stebimas visose Centrinės ir Rytų Europos valstybėse.

„Tai galima vienareikšmiškai sieti su itin karšta vasara, drėgmės trūkumu ir tokiomis gamybinėmis problemomis pirmame pridėtinės grandinės etape. Taip pat, jeigu kalbėtume apie mėsos kainas, tai mėsos kainų kilimas taip pat nebuvo vien Lietuvos problema. Remiantis liepos duomenimis, sparčiausiai mėsos kainos kilo Bulgarijoje, Lenkijoje, Vengrijoje“, – vardija I. Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, pavyzdžiui, kiaulienos trūkumas pastebimas visoje Europoje ir tam įtakos turėjo įvairios kiaulių ligos.

„Žinoma, yra ir kitų dedamųjų, dėl ko tas brangimas yra, bet mes kažkuo labai neišsiskiriame ir tai nėra vien tik Lietuvos problema“, – pabrėžia I. Genytė-Pikčienė.

Analitikė: infliacija tokiai mažai ir dar jaunai šaliai išlieka normali

Vis dėlto paklausta, ar būtų galima teigti, kad ne tiek prekybos centrai, kiek prekybininkai plačiąja prasme bando pasinaudoti didėjančiais atlyginimais, ekspertė sutinka, kad tokią prielaidą daryti galima: „Plačiąja prasme, matyt, tikrai galima, nes, kai atlyginimai kyla, kyla ir galimybė bei apetitas vartoti. Tas apetitas Lietuvoje yra nemenkas. Tai rodo ir mažmeninės prekybos centrų duomenys. Kai yra geras apetitas, natūralu, yra erdvės toms kainoms kilti.“

Tačiau I. Genytė-Pikčienė priduria – paprastai maisto prekių krepšelis nėra tas, kuriam kylantys atlyginimai daro itin didelę įtaką. Pašnekovė paaiškina – paprastai padidėjus atlyginimui žmonės nepradeda pirkti daugiau maisto produktų. Jie nebent renkasi geresnės kokybės produktus, o padidėjusias pajamas renkasi investuoti, skirti pramogoms, kelionėms ar apsilankyti restorane, kad nereikėtų gaminti.

Analitikė taip pat teigia, kad reikėtų suprasti, jog kainos šiuo metu neauga itin smarkiai. Kaip ir minėjo Ž. Mauricas, metinė infliacija šiuo metu siekia 2,5 proc.

„Tai normalus infliacijos lygis tokiai mažai, dar vis jaunai ekonomikai. Teigti, kad ta infliacija kažkokia labai didelė, negalima. Kad sparčiau auga maisto kainos, tai daugiau yra struktūrinis ir sezoninis priežastingumas, kaip jau minėjau, dėl gana objektyvių priežasčių. Kad maistas brangsta, tai labiausiai pajaučia mažiausias pajamas uždirbantys žmonės, pensininkai, kurių maistas ir tos būtinosios prekės ir paslaugos krepšelyje sudaro gana reikšmingą dalį“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Ji apibendrina – koreliacijos tarp galimai lėčiau augančių atlyginimų ir lėčiau augančių kainų šiuo metu ji neįžvelgianti: „Maistas brangsta ne dėl to, kad jo paklausa išaugo, o dėl to, kad yra objektyvios priežastys išorinėse rinkose ir žemės ūkio sezono sėkmės nulemtos priežastys.“