Verslas

2019.09.13 11:39

Keli lietuviai sukčiams patikėjo po beveik 30 tūkst. eurų: paskambinusieji kviečia investuoti, kalba rusų kalba

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.09.13 11:39

Ilgapirščių sukurtos istorijos apie artimajam nutikusią nelaimę jau mažai ką įtikintų – šiandien patiklių žmonių sukčiai ieško žadėdami greitą ir garantuotą finansinę grąžą iš investicijų į valiutas, kriptovaliutas, vertybinius popierius, auksą ir naftą, ar visą kita, kuo prekiaujama biržose.

Pasitaiko, kai žmonės investicijomis susidomi pastebėję straipsnius su fiktyviomis žinomų žmonių sėkmės istorijomis, skelbiamomis naujienų portalus imituojančiuose interneto puslapiuose.

Šią savaitę vilnietė policijai pranešė per dvejus mėnesius tokios apgaulės būdu sąskaitoje netekusi beveik 27 tūkst. eurų. Kiek anksčiau panašią sumą prarado Vilkaviškio gyventojas. Apie mažesnius nuostolius pranešama ir iš kitų miestų.

Vilnietis Vygantas Korsakas pasakoja, kad užsienietiškas telefono numeris, rusų kalba ir pašymas prisėsti prie asmeninio kompiuterio nepaliko abejonių, jog skambina sukčiai.

„Rusakalbė mergina prisistatė esanti iš užsienio investavimo kompanijos ir pasiteiravo, ar mane domina investavimas į naftą ir auksą. Ji ėmė mane įtikinėti, kad per savaitę galima atgauti 18 proc., o per pusę metų – visą investuotą sumą. Galiausiai ji pasakė prisėsti prie savo kompiuterio, suvesti kodus ir panašiai“, – pasakoja vyras.

Po pašnekovės pasiūlymo Vygantas sako supratęs, jog bandoma prisijungti prie jo elektroninės bankininkystės ir išvilioti turimus pinigus. Vyras nusprendė pažiūrėti, iki kokio lygio ši situacija tęsis.

„Pradėjau su ja žaisti: pasiūliau ateiti pas mane į darbą, esą reikėtų tokius dalykus aptarinėti akis į akį. Ji atkirto, kad šiais laikais nėra reikalo vaikščioti, nes visi žmonės turi kompiuterius. Kai pasiūliau jai prisėsti prie kompiuterio ir pasakyti savo kodus, ji suprato, kad ėmiau ją maustyti ir pokalbį baigė“, – patirtimi dalijasi V. Korsakas.

Pasisiūlė sukurti paskyrą

SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola daug metų pasakoja, kaip atpažinti tokius sukčius ir bando sulaikyti jų aukas nuo tolesnio pinigų pervedimo. Dabar jis pats sulaukė sukčių pasiūlymo investuoti.

„Nuolat sulaukiu skambučių. Kadangi dirbu finansinių nusikaltimų prevencijos srityje, man įdomu suvokti, kaip veikia sukčiai, ar tai būtų telefono skambutis, ar pasiūlymas, gautas elektroniniu paštu. Kartais pradedu su jais bendrauti ir stengiuosi išsiaiškinti jų apgaulės mechanizmą“, – sako A. Šapola.

Jo aiškinimu, minėtuose sukčių pasiūlymuose investavimo toli gražu nėra.

„Man paskambinusi rusakalbė mergina prisistatė esanti iš investavimo bendrovės. Ji pasiūlė investuoti ir lengvai uždirbti pinigų, o tam reikėtų atsidaryti sąskaita jų bendrovėje.

Kai pasakiau, kad pasiūlymas domina, po minutės man paskambino kitas žmogus. Prieš pradėdamas kurti paskyrą, jis parodė investavimo prezentaciją per „Skype“, kurioje buvo rodomi įvairūs grafikai ir kylančios kreivės. Jo tikinimu, metas investavimui buvo ypač palankus“, – pasakoja A. Šapola.

Anot SEB banko atstovo, sukčius vartojo sunkiai suprantamus terminus ir, nieko nedelsdamas, pasisiūlė sukurti reikiamą paskyrą.

„Jis pasiūlė atsisiųsti programėlę, leidžiančią nuotoliniu būdu kontroliuoti kito žmogaus kompiuterį, kad galėtų sukurti man paskyrą. Čia aš pokalbį ir nutraukiau“, – pasakoja A. Šapola.

A. Šapolos aiškinimu, gaudami prieigą prie žmogaus kompiuterio, sukčiai siekia įsibrauti į jo elektroninės bankininkystės paskyrą. „Sukčiai ima ją valdyti ir žmonės netenka pinigų“, – perspėja A. Šapola.

Kaip teigia SEB banko atstovas, dalį pinigų savo aukai sukčiai grąžina, tačiau tik tam, kad paskatintų juos dar daugiau investuoti.

„Pradėjus investuoti dalis neva jau uždirbtų pinigų pervedama atgal ir žmogus juos vėl investuoja. Sukurtose paskyrose rodoma, jog investuojami pinigai generuoja 30 proc. grąžą. Jose rodomi suklastoti grafikai ir investavimo ataskaitos“, – pabrėžia jis.

Susigrąžinti investuotus pinigus – beveik neįmanoma

Jei investuotus pinigus užsigeidžiama atgauti, SEB banko atstovo tikinimu, už tokią paslaugą sukčiai pareikalauja papildomai susimokėti.

„Tai gali būti tūkstantis ar pusantro tūkstančio eurų. Kai asmuo su tokiomis sąlygomis nesutinka, bendravimas su sukčiais nutrūksta, tampa nebeįmanoma su jais susisiekti ir prisijungti prie sukurtos paskyros. Siekdami susigrąžinti prarastus pinigus, žmonės kreipiasi pagalbos į savo finansų įstaigą, tačiau dažniausia pavogti pinigai būna pervesti į kitų šalių bankus ir juos susigrąžinti praktiškai tampa nebeįmanoma“, – perspėja A. Šapola.

Neretai minėti sukčiai prisistato esantys iš institucijos, atliekančios investicinio sukčiavimo tyrimus. Jie patikina, jog egzistuoja galimybė susigrąžinti investuotus pinigus, tačiau tam nukentėjusysis turi sumokėti administracinį mokestį.

„Šis mokestis gali siekti ir kelis šimtus, ir tūkstantį eurų. Turime klientų, kurie patikėjo šia istorija ir pervedė pinigus tiems patiems sukčiams“, – pasakoja A. Šapola.

Kriminalinės policijos Sunkių ir organizuotų tyrimo valdybos skyriaus viršininkas Sergei Chaniuto pastebi, kad sustabdyti melagingą reklamą internete galima tik pasitvirtinus nukentėjusiojo pranešimui.

„Tam reikalingas teisinis pagrindas. Tai gali būti kieno nors skundas. Kalbant apie telefoninį sukčiavimą, tam turi būti įrodymų“, – teigia S. Chaniuto.

Policija pastebi, kad uždarius vieną sukčių tinklapį, nusikaltėliai greitai kuria naujus. „Per ikiteisminį tyrimą puslapis uždaromas. Be abejo, įtariamieji stengiasi kuo greičiau pašalinti savo elektroninius įrodymus ir gali sukurti kitą puslapį“, – LRT RADIJUI komentuoja S. Chaniuto.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.