Jau daugiau kaip mėnesį darbo skelbimuose turi būti nurodytas siūlomas darbo užmokestis. Dėl šio reikalavimo nepaisymo realia bauda nubausta vos viena įmonė, kitos atsipirko darbo inspektorių įspėjimais. Darbdaviai, vengdami sankcijų, skelbimuose nurodo ne konkrečią sumą, o siūlomos algos rėžius.
Pasak darbuotojų atrankos specialistų, tokia painiava todėl, kad darbdaviai taip bando slėpti darbo užmokestį nuo jau dirbančiųjų. Siūlymų autoriai sako, kad tai kaip tik parodo būsimam darbuotojui galimybę kilti karjeros laiptais.
Kelia painiavą
Vilnietė Rūta, neseniai baigusi studijas, kelis mėnesius intensyviai ieško nuolatinio darbo. Taip jau sutapo, kad būsimos karjeros paieškos pradžia sutapo ir su reikalavimu darbdaviams darbo skelbimuose nurodyti siūlomos algos dydį. Toks pakeitimas esą turėjo sustiprinti potencialaus darbuotojo derybines pozicijas, o darbdavys negalėtų manipuliuoti skaičiais darbo pokalbio metu. Tačiau Rūta sako, kad jai painiavą kelia darbdavių siūlomos algos intervalai.
„Tie algų rėžiai, nesakyčiau, kad padeda, nes dažniausiai jie būna nerealūs – tarp 500 ir 2000, kai net neįsivaizduoji, kokia yra realiai alga. Nežinai, ko realiai prašyti, jei esi pakviestas į pokalbį, nes jie gal tikisi mažiausios, o gal didžiausios ir iškyla toks klausimas“, – sako vilnietė Rūta Skroblaitė.

Liepos pabaigoje įsigaliojusi tvarka dėl darbo skelbimų tiksliai neapibrėžia, kokia suma turi nurodyti darbdavys. Darbuotojų atrankos specialistai pastebi, kad didelis rėžis gali reikšti ir tai, kad darbdavys nenori atskleisti esamiems pavaldiniams, kokią algą siūlo naujokams.
„Kur dirba daugiau nei 20 žmonių įmonės viduje turi būti atskleisti atlyginimo rėžiai tai pačiai pozicijai, tai reiškia, kad žmogus, atliekantis tą patį darbą, turi gauti tą patį atlyginimą. Matosi, kad dar įmonės ne visada teisingai elgiasi su savo darbuotojais ir tokiais atvejais atlyginimai yra arba neskaidrūs darbo skelbimuose, arba neatskleidžia tikros tiesos“, – įsitikinusi Akvilė Kazlienė, personalo atrankos bendrovės „Simplika“ direktorė.
Nubausta vos viena įmonė
Už darbo skelbime netinkamai pateiktą informaciją bauda gali siekti iki 800 eurų. Valstybinė darbo inspekcija kol kas yra sulaukusi 8 skundų, kuriuose buvo piktinamasi tik dėl nenurodyto darbo užmokesčio.
„Buvo tyrimai ir vienas pasitvirtino. Buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas ir paskirta bauda. Kitais atvejais nustatyta, kad skelbimas buvo įdėtas ankščiau nei liepos gale ir skelbimas tęsėsi ilgesnį laiką“, – aiškina Šarūnas Orlavičius, Valstybinės darbo inspekcijos atstovas.
Darbo kodekso pataisas pasiūlęs parlamentaras Tomas Tomilinas teigia, kad nurodomi rėžiai pačiam kandidatui gali suteikti daug informacijos apie galimą darbdavį.

„Jei yra parašyta, kad gali uždirbti 2000, tai gerai, derybose vėliau, augant karjeros laiptais gal tas 2000 ir bus. Sutikite, kad svarbu žinoti, kad eini į pokalbį su įmone, kuri siūlo 200 eurų, tai gali iškart kilti daug klausimų, ar viskas tvarkoje su šešėliu, ar mokama minimali alga. Ši pataisa neišspręs visų darbo rinkos problemų, bet žmogui suteikta galimybė žinoti arba išvis ignoruoti skelbimą“, – tvirtina T. Tomilinas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas.
Kitą savaitę į Seimo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetą kviečiami darbdavius kontroliuojančių institucijų bei juos vienijančių organizacijų atstovai. Bus aiškinamasi, kodėl iki šiol darbo skelbimuose ne visada nurodomas siūlomas atlygis, tačiau didinti baudas darbdaviams ar apibrėžti įstatymu siūlomus rėžius neplanuojama.
Plačiau žiūrėkite reportaže.