Verslas

2019.09.12 19:02

Kriptovaliutos gali ir paversti milijonieriumi, ir priversti gailėtis

Vienas didžiausių šalies bankų savo darbuotojams uždraudė investuoti ar apskritai turėti ką nors bendra su kriptovaliutomis. Lietuvos bankas tokią rekomendaciją finansų įstaigoms yra paskelbęs dar prieš porą metų. Mat kriptovaliutos, nors laikomos atsiskaitymo ir investicijų priemone, neįgudusį žmogų gali palikti be pinigų, o dalis vartotojų dėl šių valiutų anonimiškumo legalizuoja neteisėtai įgytus pinigus.

Verslininkas Justas Pikelis kriptovaliutomis susidomėjo 2014-aisiais, kai manyta, kad ji – įrankis nusikaltėliams anonimiškai valdyti pinigus. Tačiau laikui bėgant Justas sako supratęs, kad virtualios valiutos yra progresyvi, daug žadanti technologija.

„Kriptovaliutos iš esmės yra skaitmeniniai pinigai ir skirtingai nei skaitmeniniai pinigai banke, skaičiukai, kuriuos galima apčiuopti, tie pinigai yra apsaugoti kriptografiniu kodu. Tai yra labai sudėtinga techninė sistema ir visos kriptovaliutos yra paremtos protokolu, kuris vadinasi blokchain“, – aiškina jis.

Prieš dvejus metus Justas, pritraukęs daugiau nei 33 milijonų eurų kapitalą, sukūrė atsiskaitymo kriptovaliutomis technologiją. Anot užsienio auditorių, išties sėkmingą.

Tačiau yra pavyzdžių, kai žmonės, investavę į kriptovaliutas, neteko visko. Būta ir atvejų, kai pamiršę savo elektroninių piniginių slaptažodžius, nebeatgavo viso turimo turto.

„Ne paslaptis, kad kriptovaliuta yra turto klasė, kurios vertė yra stipriai kintant. Ji labai vilioja tuos žmonės, kurie nori greitai uždirbti. Tad perspėjimas tokiems investuotojams, kad nebūtinai jus pataikysite į tą ciklo tarpą, kai valiuta bus pigi ir parduosite brangiai“, – supažindina Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

„Anonimiškumas čia ir padeda, ir pakiša koją, nes žmogui labai reikia, kalbant apie finansus, pasitikėjimo. Kriptovaliutoje viskas yra labai anonimiška, viskas yra virtualiame pasaulyje, užmiršti savo slaptažodį ir niekam nepaskambinsi greituoju numeriu, slaptažodžių neatsiųs“, – sako „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Pasak informacinių technologijų eksperto, kriptovaliutas pasitelkia ir nusikaltėliai: šifruoja vartotojų kompiuterių duomenis, buhalterines apskaitas, o išpirkos už duomenis prašo bitkoinais. Sukčiai taip pat skambina, žada didelį uždarbį, investuojant į kriptovaliutas.

„Žmonės yra girdėję, kad iš kriptovaliutų galima daug užsidirbti, jie tuo tiki, patiki savo pinigus, perveda juos sukčiams ir lieka be santaupų, investicijų. Jie nepasitiki valdžia, kuri, anot jų, turėtų reguliuoti. Bet čia mūsų pačių žioplumas, reikia nepasitikėti telefoniniais pardavėjais, kurie mus tikina labai gražiu rytojumi ir didele investicijų grąža“, – mano IT ekspertas Marius Pareščius.

Populiariausios kriptovaliutos – bitkoino – kaina 2017-ųjų pabaigoje–2018-ųjų pradžioje staigiai šovė į viršų, iki beveik 18 tūkst. eurų. Daliai žmonių tuo metu pasisekė – savo pinigus padidino dvidešimčia kartų.

Tačiau taip pat staigiai kaina ir nukrito: žiemą bitkoino vertė siekė vos 3 tūkst. eurų. Dabar šios kriptovaliutos kaina yra apie 10 tūkst. eurų. Tolesnės virtualių valiutų perspektyvos, anot ekonomistų, miglotos.

„Finansų sektorius tik pasiima geras idėjas, bet atsiriboja nuo kriptovaliutų pasaulio, nes būtent dėl to šaukšto deguto, kuris yra, niekas nenori rizikuoti. Nenori, kad tas šaukštas deguto užterštų tą statinę, kurią reikėjo kurti ilgus metus ir užtarnauti pasitikėjimą“, – aiškina Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, kriptovaliutų perspektyvos geresnės šalyse, kuriose silpnas pasitikėjimas finansų institucijomis, pavyzdžiui, Venesueloje, Argentinoje arba Sirijoje. Vakarų pasaulyje kriptovaliutų reikšmė, spėjama, mažės.

„Laba diena, Lietuva“. Filmo scenarijaus vertas tyrimas: kaip atrodytų pasaulis, kuriame nėra miškų ir medžių?