Verslas

2019.09.12 11:28

Mauricas: kiti metai nebus tokie geri, kokie buvo šie

atnaujinta 12.28
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.09.12 11:28

Lietuvai kol kas sėkmingai pavyksta atsispirti pasaulinėms tendencijoms, kurios rodo vis ryškesnius recesijos požymius, skelbia bankas „Luminor“. Anot banko analitikų, Lietuvos rezultatai geresni, nei buvo tikėtasi. Be to, šalis pasižymi geriausiais namų ūkių lūkesčiais Europos Sąjungoje ir tvariu eksporto apimčių augimu, nors kitąmet teks susidurti su didėjančiu nedarbu ir lėčiau augančiais atlyginimais.

„Žvelgiant į pasaulinį lūkesčių indeksą, matome, kad indeksas atsirito iki recesijos zonos, kas prognozuoja, kad, tikėtina, pasaulio ekonomika toliau lėtės. Tai trečias kartas per pastaruosius 10 metų. Pirmasis buvo 2009 m.“, – atkreipia dėmesį Ž. Mauricas.

Tačiau geroji žinia, kad prasčiau pasaulio mastu šiemet atrodo ne Vakarų, o Rytų šalys. Euro zona skalėje išsirikiuoja maždaug per vidurį. Vis dėlto pasaulinio lygio grėsmių, teigia Ž. Mauricas, nemažėja.

Nepaisant to, prognozuojama, kad šiemet Lietuvos ūkis turėtų augti netgi sparčiau, nei buvo prognozuojama anksčiau, bet jau 2020 m. augimas šiek tiek sulėtės – nuo 2,8 proc. iki 2,6 proc. Be to, atkreipiamas dėmesys į spartesnį kainų ir nedarbo lygio augimą.

„Naftos kaina krenta, žaliavų kainos labai mažos. Kalbant apie Vakarų pasaulį, tai labai geras signalas. Žaliavų kainos žemos. Fundamentaliai iš čia krizė neturėtų ateiti. Akys krypsta į Rytų, šaltukas dvelkia iš Rytų“, – sako Ž. Mauricas.

Jis ypač atkreipia dėmesį į Kinijos ir JAV prekybos karą.

Nepaisant to, geroji žinia, kad Lietuva išliks augančių valstybių lygoje ir recesijos išvengti pavyks.

Neigiamai nustebino nedarbo lygio pokyčiai

„Luminor“ ekonomistai pažymi, kad Lietuva neturi jokių vidaus ar išorės ekonominių disbalansų, galinčių kelti realią grėsmę ekonomikai.

Valstybės ir privataus sektoriaus skolos lygis labai žemas, nėra paskolų ar nekilnojamojo turto burbulo požymių, o palyginti griežti valdžios sektoriaus finansų naudojimo principai, taikomi nuo finansų krizės laikotarpio bei solidžios tiesioginių užsienio investicijų apimtys lemia, kad Lietuva šiuo metu yra viena atspariausių krizei ES ekonomikų.

„Neigiamai nustebino nedarbo lygio augimas Lietuvoje. [...] Liepos rezultatai rodo, kad ta tendencija aštrės. Infliacija buvo šiek tiek didesnė, nei prognozavome. Atitinkamai galbūt šiek tiek esame jau pesimistinėje pusėje, bet šiek tiek sumažinome darbo užmokesčio augimo. Šie metai geresni, nei tikėtasi, bet kiti metai nebus tokie geri“, – nurodo Ž. Mauricas.

Šiemet jis turėtų išaugti iki 6,3 proc., o 2020 m. dar šiek tiek šoktelėti iki 6,6 proc.

„Pirmą kartą nuo 2011 m. pradėjo augti nedarbo lygis. Iki šiol buvo toks nuosaikus mažėjimas, o nuo 2018 m. pabaigos, 2019 m. pradžios prasidėjo kilimo tendencija. [...] Nedarbo lygis tapo didesnis, nei ES vidurkis“, – sako Ž. Mauricas.

Anot jo, tai – didelis akmuo į Užimtumo tarnybos daržą. Tokiai situacijai didelės įtakos turi regioninė atskirtis ir padidėjusi imigracija. Ž. Maurico teigimu, labiausiai augo vyrų nedarbo lygis miestuose. Tai tos teritorijos, kur buvo fiksuojamas didžiausias imigrantų iš trečiųjų šalių lygis.

„Išvadas daryti šiek tiek ankstoka, reikia palaukti ilgesnės duomenų eilutės, bet, jeigu tai tęsis, be abejonės, grėsmių yra“, – apibendrina Ž. Mauricas.

Didėjančiais atlyginimais pasinaudoti nori ir pardavėjai?

Bankas prognozuoja, kad metinė infliacija šiemet sieks 2,6 proc. ir tai yra gerokai spartesnis kainų augimas nei euro zonos vidurkis, siekiantis vos 1 proc.

Tačiau tai dar ne visa problema – tarsi pasišaipydami iš Vyriausybės šių metų vasarį paskelbtos pergalės prieš maisto kainas, maisto produktai šių metų liepą brango 5,9 proc. ir Lietuva pagal šį rodiklį aplenkė visas euro zonos šalis.

„Pergalė kovoje su maisto kainomis buvo paskelbta už akių. Sausį ir vasarį jos buvo šiek tiek mažesnės, bet pavasarį ir vasarą tas augimas įsibėgėjo. [...] Yra objektyvių priežasčių, kodėl tos kainos pakilo: daržovių, mėsos kainų augimas, ypač kiaulienos“, – nurodo Ž. Mauricas.

Tačiau jis priduria – Lietuvoje kainos vis dėlto kyla sparčiau nei kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, tų pačių daržovių kainos Lietuvoje augo sparčiau.

„Tai sufleruoja, kad pagrindinė, giluminė kainų augimo priežastis yra ta, kad gyventojų atlyginimai sparčiai auga ir prekybininkai tuo naudojasi – kodėl dalies to nepasiimti sau?“ – atkreipia dėmesį Ž. Mauricas.

Atlyginimai ir toliau augs, bet ne taip greitai

Be to, ir darbo užmokestis nebeaugs taip sparčiai, kaip buvo galima stebėti iki šiol.

Fiksuojama, kad iki šiol išsiskyrė privataus ir viešojo sektoriaus kreivės – privačiame bruto atlyginimo augimas antrąjį šių metų ketvirtį siekė 6,8 proc., kai viešojo sektoriaus algos augo net 12,8 proc.

„Kitąmet privačiame sektoriuje algų augimas turėtų sulėtėti, tačiau išlikti gana spartus dėl 9,4% augsiančio minimalaus darbo užmokesčio bei tebesitęsiančio spartaus augimo viešajame sektoriuje. Spartesnis nei infliacija darbo užmokesčio augimas toliau skatins vidaus vartojimo augimą ir palaikys teigiamus vartotojų lūkesčius“, – pažymėjo Ž.Mauricas.

Ekonomistai pabrėžia – jeigu bus tęsiamas mokesčių reformos įgyvendinimas, darbo užmokestis „į rankas“ augs gerokai sparčiau. Ypač teigiamą poveikį turėtų pajusti mažesnes pajamas uždirbantys gyventojai, nes būtent jiems sumažės mokestinė naštą.

Mažėjant šiai naštai, didėja ir Lietuvos tarptautinis konkurencingumas, nes tai švelnina itin sparčiai augančių darbo sąnaudų poveikį verslui.

Banko ekonomistai pabrėžia – lėtėjant pasaulio ekonomika ir didėjant įtampai atskiruose ūkio segmentuose, valdžios veiksmų reikšmė didės, todėl labai svarbu, kad Vyriausybė tęstų mokesčių reformą ir toliau mažintų darbo jėgos apmokestinimą.

Ekonomistų vertinimu, tai leistų pasiekti du tikslus: išaugęs darbo užmokestis „į rankas“ mažintų gyventojų paskatas emigruoti, o konkurencingas darbo jėgos apmokestinimas paskatintų investicijų augimą į žmogiškam kapitalui imlias sritis (pvz. aukštos pridėtinės vertės paslaugų).

Ž. Mauricas: Lietuvos NT rinka prieš srovę plaukia motorine valtimi

Paklaustas apie nekilnojamo turto rinkos prognozes Ž. Mauricas teigia, kad šioje rinkoje jau vyksta trečiasis kvėpavimas – kainų augimas spartėja, sandorių skaičius ne tik nemažėja, bet net ir šiek tiek auga.

„Jeigu po antro kvėpavimo prognozavome, kad turėtų įvykti lėtėjimas, tai po trečio kvėpavimo jis tikrai tikėtinas“, – sako ekonomistas.

Jis atkreipia dėmesį, kad būsto įperkamumo lygis Lietuvoje šiuo metu labai žemas. Norint, kad ši situacija taisytų, būstų kainos turėtų augti ne taip sparčiai, kaip auga atlyginimai. Vis dėlto šiuo metu kainų augimas jau beveik pasivijo atlyginimų augimą.

Anot Ž. Maurico, tam įtakos turi ir pačių gyventojų lūkesčiai. Pavyzdžiui, Latvijos nekilnojamo turto rinka išgyvena visai kitokią situaciją – dabar būstai Rygoje pigesni nei Vilniuje. Tam įtakos turėjo didelis nekilnojamo turto burbulas. Dabar latviai negyvena optimistiniais lūkesčiais.

„Jie praktiškai išsipardavė sandėlį prieš keletą metų, todėl bendras kainų lygis dar nėra pakilęs iki prieškrizinio lygio. Verslas ilgą laiką baiminosi investuoti“, – sako Ž. Mauricas.

Lietuviai žadėto lėtėjimo teks palaukti dar bent metus. „Jeigu Lietuvos ekonomika iriasi prieš pasaulines ekonomines tendencijas, tai Lietuvos nekilnojamo turto rinka ne iriasi, o su motorine valtimi plaukia prieš srovę“, – juokiasi Ž. Mauricas.